Socialinis darbas - tai profesija, kurios tikslas - padėti žmonėms įveikti socialines problemas ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Socialinio darbo profesija yra palyginti jauna, todėl savo veikloje remiasi kitų profesijų (sociologijos, psichologijos, medicinos ir pedagogikos) žiniomis.
Socialinis darbuotojas privalo turėti įvairių sričių žinių bei gebėjimų jas pritaikyti praktikoje. Be teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, socialinis darbuotojas turi turėti ir tam tikrų asmeninių savybių, tokių kaip sugebėjimas lengvai bendrauti, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, ryžtas, drąsa, supratimas.
Kūrybingumas yra viena svarbiausių socialinio darbuotojo savybių, be kurios būtų sunku įgyvendinti profesinės veiklos užduotis, kadangi socialinis darbuotojas dirba labai plačiame veiklos lauke ir su labai įvairiomis, įvairių problemų turinčiomis socialinėmis žmonių grupėmis. Kūrybiškais socialiniais darbuotojais yra laikomi tie specialistai, kurie nebijo ieškoti nestandartinių darbo įrankių bei naujų veiklos schemų, nebijo rizikuoti ir mokytis iš klaidų.
Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra jautresni ir pažeidžiamesni. Tokių žmonių galimybes pritapti visuomenėje labai pagerina psichosocialinė reabilitacija, kurios pagrindinis uždavinys yra išsaugoti neįgaliųjų individualumą ir socialinę vertę. Psichosocialinė reabilitacija apima daug paslaugų, padedančių negalią turintiems asmenims išmokti gyventi su savo negalia. Viena iš tokių paslaugų yra socialinio darbo bei užimtumo terapija.
Meninė Veikla kaip Socialinio Darbo Metodas
Viena vertus, socialinis darbuotojas turi būti kūrybiškas ir gebėti pasirinkti tinkamus darbo metodus, kita vertus, kūrybinė veikla gali būti taikoma kaip vienas iš socialinio darbo veiklos metodų. Meninės veiklos taikymas socialiniame darbe nėra susijęs nei su tikslu gydyti, nei su tikslu išmokyti piešti ar kurti meną. Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinis darbuotojas, taikydamas meninę veiklą, siekia išugdyti neįgaliųjų valią, kruopštumą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi. Socialiniai darbuotojai, pasitelkdami meno terapiją nesiekia įveikti vidinių, emocinių kliento prieštaravimų. Jų tikslas yra padėti klientui įgyti naujų įgūdžių, keisti elgesį, kad neįgalus žmogus sugebėtų gyventi su savo negalia, o bendruomenė - su neįgaliu asmeniu. Tokiu būdu meninės veiklos metodo taikymas padeda neįgaliesiems įsilieti į visuomenę.
Meninės veiklos įtraukimas į socialinio darbo praktiką padeda nustatyti kliento problemas ir atrasti jų sprendimo būdus tais atvejais, kai kliento gebėjimai apibūdinti ir įvertinti savo problemą yra riboti. Taigi meninė veikla pirmiausia palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju. Ypač tais atvejais, kai asmeniui sunku tinkamai išreikšti savo mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių.
Daugelis žmonių galvoja, jaučia ir prisimena dažniausiai ne žodžiais, o vaizdais. Šie vaizdai tampa žodine kalba, kai bandome perteikti kitiems tai, kas vyksta mūsų galvoje. Meno terapijos papildo tradicines pokalbių terapijas.
Meninė veikla taip pat padeda užmegzti santykius. Dirbdami kartu prie meninio projekto - nesvarbu, ar tai būtų dramos žaidimas, freska, daina ar grupinis eilėraštis - sukuriami ryšiai, leidžiantys klientams atsiskleisti. Viena iš socialinio darbo funkcijų yra socialinių ryšių atstatymas bei palaikymas. Kiekvienam žmogui svarbu priklausyti kokiai nors grupei ar bendruomenei, ne išimtis ir neįgalieji.
Priklausymas bendruomenei leidžia neįgaliam žmogui suvokti asmeninę savo svarbą ir reikalingumą, turi įtakos ugdymui, socializacijai ir įgalinimui. Todėl neįgaliesiems ne tik svarbu dalyvauti bendruomenės gyvenime, bet ir svarbu būti priimtam tos bendruomenės narių. Būtent meninė veikla socialinio darbo praktikoje leidžia socialinės globos institucijoje sukurti nedidelę bendruomenę, kurios narius sieja kūrybinė veikla. Taikydamas meninės raiškos priemones, socialinis darbuotojas keičia nusistovėjusį negatyvų požiūrį į neįgalų asmenį, padeda jam įsitraukti į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Meninio Užimtumo Veiklos Formos
Globos namuose psichikos negalią turintiems asmenims paprastai yra taikomos šios meninio užimtumo veiklos:
- Dailė
- Muzikos užsiėmimai
- Šokio (judesio) užsiėmimai
- Teatro/dramos užsiėmimai
- Rankdarbiai
Būtent meninė veikla ir palengvina neįgaliųjų socializacijos procesus.
Meninė raiška padeda neįgaliesiems ugdyti gebėjimą gyventi su savo negalia, lavinti socialinius įgūdžius, normalizuoti arba gerinti negalios priėmimo ir tarpusavio supratimo kokybę. Dailė sukuria fiziologinį atsipalaidavimo pojūtį, vidinę ramybę, keičia nuotaiką, sukelia įgalinimo jausmą, stimuliuoja pažintinius įgūdžius, kurie aktyvina psichikos ir smegenų veiklą. Muzika suartina, sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Šokio/judesio veikla spartina kognityvinius procesus, didina disciplinuotiškumą.
Meninė veikla skatina neįgaliųjų dalyvavimą, todėl sudaromos galimybės palaikyti socialinius ryšius, tiek su kitais neįgaliaisiais, tiek su negalios neturinčiais asmenimis. Aktyvus dalyvavimas bendrose veiklose didina neįgaliųjų įgalinimą ir skatina aktyvesnį socialinį įsitraukimą.
Tikėjimas žmogaus, net ir turinčio vienų ar kitų raidos sutrikimų, potencinėmis galimybėmis atveria svarbius būties horizontus ir asmenybės sklaidos galimybes. Būtiškas neįgalumo aptarimas įgalina samprotavimus grįsti garbingumo, orumo, kūrybingumo, susvetimėjimo įveikimo, dialogiškumo, socialinės partnerystės ir atskirties mažinimo kategorijomis.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Neįgaliųjų ugdymo ir socialinė sritys taip pat plačiai atsivėrė naujai socialinės integracijos patirčiai. Priimti iš esmės nauji Specialiojo ugdymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai, socialinės atskirties grupių integracija į visuomenės gyvenimą tapo vienu iš valstybės prioritetų, dalyvaujama nacionaliniuose ir bendruose tarptautiniuose projektuose, įsijungta į tarptautinių neįgaliųjų ir jų klausimus spendžiančių organizacijų veiklas.
Muzikos terapijos metodas ir jo taikymo galimybės
Šiuo metu Lietuvoje labai plačiai vartojama socialinės integracijos sąvoka iš dalies taip pat numano socialinį dalyvavimą. Tačiau socialinio dalyvavimo konceptas tiksliau operacionalizuoja neįgaliųjų socialinės būties kryptingumą, paradigmiškumą. Socialinės integracijos konceptas šiandien yra vulgarizuotas, t. y. ne tik praradęs aiškiai apibrėžtą, operacionalizuotą turinį, tačiau iš dalies ir savo prasmę.
Yra ieškoma neįgaliųjų socialinio dalyvavimo būdų naujumo, galimybių, raiškos, tiriama, kaip plėtoti neįgaliųjų individuacijos galimybes, be to, keisti bendruomenės požiūrį ir elgseną kaip kooperuotis su neįgaliaisiais. Kita vertus, ieškome neįgaliųjų socialinės būties analizės naujumo, Lietuvoje atliekama nemaža tyrimų apie neįgaliuosius, apie socialines nuostatas, požiūrius, santykius, tačiau kone visi jie apsiriboja statišku, į galimybes ir pokyčius neorientuotu, analizės pobūdžiu, kai parodoma, kokios neigiamos yra socialinės nuostatos, kokie sutrikę socialiniai santykiai ir pan., kitaip tariant, nepaisant socialinės integracijos ideologijos, akcentuojami sutrikimai, negalėjimai.
Socialiniame darbe džiugina net mažiausi pasiekimai, nes į juos įdedama daugiausia pastangų. Socialinio darbo klientai nori gauti kokybiškas socialines paslaugas, todėl didelis dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybei. Kokybė neegzistuoja pati savaime, ją kuria įstaiga, darbuotojai ir paslaugų gavėjai, partneriai.
tags: #socialinio #darbo #su #neigaliaisiais #metodai