Šiuolaikinėje slaugoje įtakos turėjo trys rūpybos sistemos. Pirmoji - savirūpą teikė liaudies gydytojai ir akušerės. Antroji atsirado su krikščionybe ir egzistavo greta pirmosios sistemos, kol buvo sukurta dabartinė medicina. Trečioji sistema atsirado XIX a. pabaigoje, kai buvo daug atradimų medicinoje, tokių kaip antiseptika ir rentgeno spinduliai.
Šiuolaikinės slaugos samprata ir apibrėžimas apima slaugą įvairaus amžiaus sveikiems ir sergantiems žmonėms, pagalbą jiems ir jų šeimoms suprasti bei siekti fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos, taip pat slaugos planavimą ir organizavimą.
Slaugos tikslai:
- Slaugyti įvairaus amžiaus sveikus ir sergančius žmones.
- Padėti jiems, jų šeimoms suprasti ir siekti fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos.
- Planuoti ir organizuoti slaugą.
- Ugdyti sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos.
- Skatinti pacientą ir jo šeimą aktyviai dalyvauti paciento slaugymo veikloje, skatinti savirūpybą, paciento pasitikėjimą savimi.
- Padėti ligoniui po sunkių ligų greičiau sugrįžti į visuomenę ir adaptuotis.
- Mokyti pacientus.
- Bendradarbiauti su kitais specialistais ir institucijomis.
Slaugos sritys apima bendruomenės ir klinikinę slaugą. Klinikinė slauga būdinga antrojo ir trečiojo lygio sveikatos priežiūros įstaigoms, pasižymi glaudžiu bendradarbiavimu su gydytojais ir mažesniu slaugytojo savarankiškumu. Bendruomenės slauga teikiama pirmojo lygio sveikatos priežiūros įstaigose.
Pragulos / spaudimo traumos: prevencija ir gydymas – klauskite slaugytojos | @LevelUpRN
Specialybės ir subspecialybės:
Taip pat skaitykite: Kaktos operacijos priežiūros rekomendacijos
- Bendrosios praktikos slauga (BPS).
- Specializuotos praktikos slauga (SPS):
- Akušerija
- Anestezijos ir intensyvios terapijos slauga
- Bendruomenės slauga
- Psichikos sveikatos slauga
- Vaikų slauga
- Operacinės slauga
Slaugytojo pareigos apima stebėti pacientų sveikatos pokyčius, planuoti slaugą, pildyti slaugos dokumentus, vykdyti ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, atlikti gydytojo paskirtas procedūras, teikti pirmąją pagalbą, laikytis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų bei etikos reikalavimų. Taip pat svarbu pastebėjus slaugos darbuotojo klaidą - pranešti.
Slaugytojo teisės apima užsiimti slaugos praktika, neatlikti procedūrų, jei nėra tinkamų sąlygų, jei tai liepė teisės tam neturintis žmogus, jei jos neatitinka moralinių nuostatų, atsisakyti su specialisto priežiūra nesusijusių darbų, dalyvauti personalo susirinkimuose, tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokslo darbuose, gauti darbui būtinas priemones nuo galimo užsikrėtimo.
Sveikata apibrėžiama kaip fizinės, socialinės ir dvasinės gerovės būsena, biologinių procesų, vykstančių organizme, darni suma, visų organizmo funkcijų darni suma, tai, kaip atskiras individas sugeba įgyvendinti savo tikslus ir poreikius, kaip sugeba suvaldyti aplinką; tai ne vien ligos nebūvimas. Negalia - tai bet koks sutrikimas, kuris atima, sumažina arba riboja asmens galimybes užsiimti kasdienine veikla ir jaustis pilnateisiu visuomenės nariu.
Sveikatos stiprinimas apima programą "Sveikata visiems", kuri siekia, kad nebūtų karo, visiems būtų lygios galimybės, patenkinami esminiai žmogaus poreikiai - pavalgyti, atsigerti, WC, išsilavinimas, normalios gyvenimo sąlygos, užtikrintas darbas, politinė valia ir žmonių parama.
Liga yra žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, kuris pasireiškia pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir suintensyvėjusiomis apsauginėmis organizmo reakcijomis. Žalingi veiksniai gali būti aplinkos ar socialiniai. Liga gali būti ūmi (2-3 sav. ryškūs požymiai), poūmė (3-6 sav.) arba lėtinė (6 sav., prasideda staiga).
Taip pat skaitykite: Pragulų priežastys ir rizikos faktoriai
Ligos modeliai:
- Liga kaip Dievo bausmė.
- Aparato klaidos modelis.
- Socialinis medicininis (liga kaip aplinkos veikimo rezultatas įgimtai žmogaus sandarai).
- Psichosociosomatinis.
Prevencija skirstoma į bendrąją (gera mityba, grynas oras) ir specialiąją (pragulų profilaktika). Pirminė prevencija - veiksmai, kuriais mažinamas ligos kilimo pavojus arba gerinama gyvenimo kokybė. Antrinė prevencija - ankstyvos stadijos simptomų nustatymas, norint sutrumpinti ligos laikotarpį. Tretinė prevencija - veiksmai, užkertantys kelią ligų atkritimui, chroniškam būklės ar organo funkcijos silpnėjimui.
Žmogus kaip pacientas turi poreikius ir motyvaciją. Pacientas - ligonis arba neligonis, kuris kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus. Gydymo eiga priklausys nuo pirminio susitikimo gydytojo su pacientu.
Žmogaus poreikiai ir jų motyvacija (pagal Maslowo motyvų teoriją):
- Fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas, lytinis potraukis).
- Saugumo poreikis.
- Tarpusavio ryšio ir meilės poreikis.
- Pagarbos poreikis.
- Savirealizacijos arba augimo poreikiai.
Paciento reakcija į ligą gali būti neadekvati, adekvati, normali arba šokas.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pragulas sergant diabetu?
Pacientų teisės:
- Į kokybišką sveikatos priežiūrą (visi turi lygias teises, teisę į jo garbę ir orumą, turi būti duodamos tik moksliškai pagrįstos nuskausminamos medžiagos, organai negali būti naudojami komerciškai).
- Į sveikatos priežiūros prieinamumą.
- Teisė pasirinkti gydytoją, slaugę, įstaigą.
- Teisę į informaciją.
- Paciento dalyvavimas mokymo procese ir biomedicinos tyrymuose.
- Teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, atsisakyti gydymo.
- Teisė nežinoti.
- Privataus gyvenimo neliečiamumas.
Šiuolaikinės slaugos teorijos ir modeliai remiasi individualios slaugos poreikiu, situacijos vertinimu, infekcijų pavojumi, asmens higienos reikalavimų laikymusi. Svarbus slaugytojo ir paciento tarpusavio bendravimas, slaugos praktikos pagrindimas teorija, mokymas. Slauga turi būti taikoma ne tik sergantiems.
V. Henderson slaugos modelis teigia, kad slaugytoja turi padėti pacientui patenkinti savo poreikius (14 gyvybinių veiklų), jei jis turėtų pakankamai jėgų, noro ir žinių. Tikslas - padėti patenkinti savo poreikius. Sveikata - tai, kai žmogus pats pajėgia patenkinti biologinius, psichologinius poreikius. Slauga - menas, kuris labai priklauso nuo asmenybės.
Orem modelis teigia, kad žmogus turi didelį poreikį rūpintis savimi pats ir kuo mažiau būti priklausomas nuo kitų. Slaugos menas - tai sugebėjimas padėti, sugalvojant, pateikiant ir administruojant individualią savirūpos sistemą.
Roper modelis remiasi visų kitų modelių dalimis. Tai 12 gyvybinių veiklų modelis. Pagrindinė idėja - žmogaus gyvenimas - gyvybinių veiklų visuma, jos yra kiekvienam individualios ir gyvenimo periodais keičiasi, tačiau žmogus visą laiką stengiasi išlikti savarankiškas. Gyvybines veiklas veikia biologiniai, psichologiniai, politiniai-ekonominiai, socialiniai-kultūriniai ir aplinkos veiksniai. Kai žmogus suserga - problemos realios ir potencialios. Slaugytoja turi atsižvelgti į paciento savarankiškumą, vertinti poreikius, skatinti daryti sprendimus.
Pagrindinės gyvybinės veiklos pagal Roper modelį:
- Saugios aplinkos palaikymas.
- Bendravimas.
- Kvėpavimas.
- Valgymas, gėrimas.
- Tuštinimasis, šlapinimasis.
- Švarinimasis, rengimasis.
- Kūno temperatūros palaikymas.
- Judėjimas.
- Darbas ir žaidimai.
- Lyties raiška.
- Miegas.
Slaugos procesas - logiška, sisteminga, nuosekli paciento priežiūra. Pacientą reikia vertinti kaip visumą, kurią veikia daugybė faktorių. Jis apima 4 etapus: vertinimą, planavimą, veiksmų atlikimą ir įvertinimą.
Slaugos duomenų šaltiniai yra pirminiai (tiesioginė info iš paciento) ir antriniai (iš šeimos narių ir giminaičių, slaugos ataskaitos, paruoštos kitų slaugytojų ar įstaigų, kitų specialybių atstovų duomenys, kolegų susirinkimai). Metodai: stebėjimas, tyrinėjimas, bendravimas ir apklausa.
Slaugos diagnozavimas apima slaugos duomenų analizę ir interpretavimą, paciento slaugos poreikių nustatymą ir slaugos diagnozės suformulavimą. Tam, kad nustatyti diagnozę, reikia surinkti info iš apklausos, iš artimųjų, ligos istorijos, kitų išrašų, iš kolegų. Apžiūra, apčiuopa, auskultacija. Problema - tai organizmo sutrikimai, kurie trukdo pacientui patenkinti poreikius. Slaugos problema gali būti reali ir potenciali.
Slaugos diagnozė - tai paciento problema + priežastis. Tai sprendimas arba išvada, kurią daro slaugytoja, įvertinus duomenis, rodančius, kokie pokyčiai, trūkumai ar ribojimai realiai ar potencialiai trukdo patenkinti žmogaus poreikius. Slaugos diagnozė nebūtinai turi būti susijusi su liga ar patologija.
Planavimo tikslas - užkirsti kelią, kad potencialios problemos netaptų akivaizdžiomis, sumažinti arba išspręsti akivaizdžias problemas arba padėti žmogui prie tų problemų prisitaikyti. Planavimo pakopos: nustatyti norimus rezultatus su pacientu, nustatyti veiksmus, aptarti slaugos planą su pacientu, aptarti slaugos planą su komanda, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo tęstinumas.
Tikslų nustatymas: ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Jie turi būti pasiekiami, aiškiai suformuluoti. Slaugos planavimo svarba: įgyvendinama nuosekli, efektyvi, visapusiška ir ilgalaikė slauga, užtikrinamas slaugos tęstinumas, iš anksto numatomos slaugos priemonės.
Slaugos planą sudaro: slaugos tikslų suformulavimas, slaugos baigčių prognozavimas, slaugos veiksmų ir procedūrų numatymas. Prioritetų nustatymas: pirmiausia šalinamos gyvybei grėsmingos būklės. Tai nuolatinis duomenų rinkimas, registravimas, darbo vertinimas, būklės stebėjimas, prioritetų nustatymas, dirbti pagal planą.
Pagrindinės slaugos veiksmų grupės:
- Ligoniui reikalingų tyrimų atlikimas (parengimas, bandinio paėmimas, paciento priežiūra tyrimo metu).
- Gydytojo paskirtų vaistų administravimas ir procedūrų atlikimas.
- Slaugos procedūrų atlikimas, kurios užtikrintų normalų gyvybinių veiklų funkcionavimą.
Slaugos procedūrų atlikimas apima tinkamą gydytojo vaistų administravimą ir procedūrų atlikimą, reikalingų slaugos procedūrų atlikimą, tinkamą ligonio parengimą tyrimams, stebėjimą po tyrimų, pagalbą pacientui apsitarnaujant, paciento ir jo šeimos mokymą bei paciento perspėjimą dėl galimų komplikacijų.
Prieš atliekant slaugos intervencijas, reikia patikslinti gydytojo paskyrimus, plauti rankas, nustatyti paciento tapatybę, užtikrinti privatumą, įvertinti su intervencija susijusias slaugos problemas ir supažindinti pacientą su numatoma procedūra.
Rezultatų įvertinimo uždavinys yra nustatyti užsibrėžtų tikslų įvykdymą. Įvertiname stebėjimo, apklausos, tyrinėjimo, bandymo, matavimo būdais. Reikia palyginti su užsibrėžtu tikslu.
Slaugytoja turi įvertinti kiekvieną savo veiksmą ir atliktą procedūrą, kaip pacientas toleravo procedūrą, ar neatsirado šalutinių reiškinių ir kokių, ar ligonis patenkintas, kokie nauji duomenys ir problemos pastebėti atliekant procedūrą. Darbo pamainos vertinimas atliekamas perduodant budėjimą.
Slaugos proceso dokumentinis įforminimas apima žodinį ir raštinį pranešimą. Dokumentavimo taisyklės: info turi būti aiškiai suformuluota, glausta, be dviprasmybių, užrašoma tik svarbiausia info. Vengiama santrumpų. Žymima data, atlikimo laikas, parašas.
Dokumentavimo svarba: kaupiama info, kuri gali būti naudinga ateityje, užtikrinamas priežiūros tęstinumas, užtikrinama atsakomybė, gerai išryškėja slaugos veiksmų efektyvumas, ši info svarbi kitiems komandos nariams.
Slaugos planas: slaugos diagnozė, tikslai, veiksmai, įvertinimas, data. Pateikti tik svarbiausią info, nesileidžiant į smulkmenas. Visa info turi išlikti konfidenciali net po paciento mirties.
Infekcijos kontrolė ir medicininė aseptika apima slaugytojo vaidmenį kontroliuojant infekcijos pasireiškimą. Higienos norma nustato pacientų ir darbuotojų infekcinės kontrolės priemones gydymo ir slaugos įstaigose. Joje pateikti darbuotojų sveikatos ir darbo higienos, rankų, naudojamų prietaisų, įrangos, paviršių higieninės priežiūros reikalavimai. Suderinta su ES reikalavimais.
Slaugytojo vaidmuo: slaugytoja turi rūpintis apsauga nuo infekuotų ligonių, bei kelio užkirtimu plisti bakterijoms. Priemonės: pirštinės (lateksinės, polietileninės, sterilios), chalatas, prijuostės, kaukės, kepurės, bachilai, akiniai, apsauginis stiklas.
Rankos - vienas svarbiausių rizikos faktorių pernešant mikroorganizmus. Plovimas !!! Tikslas - išvengti infekcijos. Paciento imunitetas silpnėja nuo vaistų, yra pavojus ir po invazinių procedūrų.
Infekciją įtakoja: infekcijos šaltiniai, kuriuos reikia izoliuoti (yra atskiros palatos, boksai), perdavimo keliai (oro-lašalinis, kontaktinis, su maistu), patekimo vartai (odos vientisumo palaikymas, žaizdų dezinfekcija, asmens švarinimasis, drenažinių sistemų priežiūra) bei paciento imuniteto gerinimas. Rankų plovimo būdai apima rankų plovimą su muilu (tikslas - pašalinti nešvarumus ir laikinus mikroorganizmus) prieš atliekant invazines procedūras, prieš kontaktus su imliais pacientais, prieš ir po žaizdos tvarkymo instrumentais, po kontakto su gleivinėm, krauju ar kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais, po sąlyčio su užterštais aplinkos objektais, po kontakto su infekuotu ligoniu. Technika - visą rankų paviršių plauti muilu ne mažiau 10 sek., nuplauti vėsiu tekančiu vandeniu, nusausinti rankas.
Ligonio padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje. Aktyvi padėtis gali būti laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva ligonio padėtis, tai padėtis, kurios nevargina ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis - paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą, pvz. pusiau sėdima padėtis, kai galva ir liemuo yra pakelti 45-90 laipsniu kampu. Ligonio keliai gali būti sulenkti arba tiesūs. Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve arba po galva dedama daugiau nei viena pagalvė. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas. Tokioje padėtyje pagerėja kvėpavimas. Funkcinė slaugos lova yra didžiulė pagalba turint slaugomą ligonį namuose. Su elektrine slaugos lova galima reguliuoti nugaros ir šlaunų atramų kampus. Taip išvengiama papildomų pagalvėlių naudojimo. Padėkite pagalvėlę po pilvu, nuo diafragmos iki klubakaulių. Ši pagalvė apsaugo nuo juosmens persilenkimo, palengviną kvėpavimą. Pagalvė negali būti per aukštai, nes gali trikdyti kvėpavimą, arba per žemai, nes padidina juosmeninę lordozę. O po blauzdomis nuo kelių iki pėdos linkio galima naudoti ir trikampę pagalvę, volelį. Gulint ant pilvo kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną. Taip paguldyto ligonio visiškai išsitiesia kojos per klubus ir kelio sąnarius. Ant pilvo ligonis paprastai guldomas tik trumpam. Tačiau ši padėtis turi ir trūkumų. Gali vystytis naujos pragulos virš klubakaulių dyglių, girnelių, sutrikti kvėpavimas, ypač esant tetraplegijai.
| Padėtis | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Pusiau sėdima | Galva ir liemuo pakelti 45-90 laipsnių kampu | Pagerėja kvėpavimas | Kaklo pakenkimas, jei per daug palenktas |
| Gulėjimas ant pilvo | Kojos ištiestos, galva pakreipta į šoną | Išsitiesia kojos per klubus ir kelio sąnarius | Gali vystytis naujos pragulos, sutrikti kvėpavimas |
| Gulėjimas pusiau ant šono | Tarpinė padėtis tarp šoninės ir gulimos ant pilvo | - | - |
| Simso padėtis | Koją sulenkta per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno | Profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems | - |
| Gulėjimas ant šono | - | - | - |
| Gulėjimas ant nugaros | - | - | - |
Gulimoje pusiau ant šono padėtyje pasistenkite lovos galvūgalį laikyti kuo labiau horizontalioje padėtyje. Po apačioje esančios kojos pėda padėkite atramą (volelį), kuri apsaugos pėdą nuo per didelio atsilenkimo. Pagalve arba dideliu volu užpildykite ertmę tarp pilvo, dubens, viršuje esančios šlaunies ir lovos. Ligonis guli užėmęs tarpinę padėtį tarp šoninės ir gulimos ant pilvo. Apačioje esanti ranka padedama ligoniui už nugaros, o esanti viršuje sulenkiama per peties ir alkūnės sąnarį. Abi kojos yra palenktos į priekį nuo kūno. Po paciento galva padėkite pagalvėlę. Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems, kad ligonis neužspringtų. Daugumai žmonių tokia kūno padėtis patogi miegoti. Pagalvėlės nereikėtų dėti, jei iš burnos gausiai sekretuoja. Ši padėtis labai patogi ir gali būti naudojama paciento, gulinčio ant nugaros ar pilvo, padėčiai pakeisti. Ligonis guli sulenkęs koją per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno. Gulimoje ant šono padėtyje, rekomenduojama pacientą guldyti ne 90 laipsniu pasvirimu, o 30 laipsniu kampu labiau į lateralinę pusę. Pacientui gulint ant nugaros, po galva pakišama pagalvė. Rekomenduojama padėti pagalvę po blauzdomis. Pagalvės dydis turėtų būti nuo pakinklių iki čiurnų. Šioje padėtyje galima naudoti pagalvėles kulnų pragulų profilaktikai. Pagalvėlė pakelia kulną nuo lovos paviršiaus ir taip eliminuoja spaudimą. Pagalvėlę galima naudoti tiek slaugos įstaigose, tiek namuose. Užvalkalas yra kvėpuojantis, neperšlampantis, antibakterinis ir skalbiamas 95 laipsnių temperatūroje. O dubens srities pragulų profilaktikai galima naudoti specialią apvalią pagalvę, kuri užpildyta grikių lukštais. Jie gerai praleidžia orą, todėl nesukelia pakaitavimo. Pagalvė pasiūta taip, kad grikių lukštai pasiskirstytų toliai ir nesukristų. Kartu su pagalve yra pridėtas medvilninis užvalkalas. Ligonio kūno padėties keitimas kas 2 val. Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas, velkamas.
