Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, kurti turinį, dalintis idėjomis ir pasiekti plačią auditoriją vos keliais paspaudimais. Tačiau šis skaitmeninis įrankis daro ne tik teigiamą, bet ir prieštaringą poveikį jaunajai kartai.
Socialinių tinklų privalumai jaunajai kartai
- Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus.
- Jie suteikia galimybę bendrauti su tais, kurie labai toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.
- Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai.
- Turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau.
- Vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs.
- Jauni žmonės gali išreikšti save per kūrybinius projektus, dalintis savo pomėgiais ar pasiekimais su bendraminčiais.
- Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos: gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai.
- Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.
- Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą.
- Internetą naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
- Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui.
Socialinių tinklų trūkumai ir pavojai
- Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą.
- Pirmiausia, žalai priskiriama tai, kad kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai pradeda pakeisti realybę.
- Socialiniuose tinkluose jie jaučiasi saugūs, reiškia nuomonę įvairiais klausimais, net jei niekas jų to neprašo, drąsiai kritikuoja ir panašiai.
- Gyvenimas socialiniuose tinkluose yra iškreiptas ir tai yra žalinga.
- Atpratus nuo realaus gyvenimo, kyla įvairių psichologinių problemų.
- Nuotraukos, kurios keliamos į socialinius tinklus, irgi yra atrenkamos. Nusprendžiama įsikelti gražiausias, o kartais net retušuotas nuotraukas. Taip sukuriamas norimas įvaizdis, tačiau jis nėra realus.
- Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
- FOMO - „Fear of Missing Out“ - baimė praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
- Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu.
- 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose.
- Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
- Per daug laiko praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
- Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
- Socialiniuose tinkluose lengva susikurti tokį įvaizdį ir tapti tokiais, kokie mes norėtume būti, kad kitiems atrodytume priimtini.
- Algoritmai vis daugiau mus stengiasi įtraukti. Tai yra akivaizdus socialinių tinklų kūrimo interesas, kad taptume daugiau vartojantys ir taip kurtume daugiau naudos jų kūrėjams.
- Savaime socialiniai tinklai nėra koks nors blogis, tačiau jie blogiu virsta tada, kai mes jaučiamės blogai jais naudodamiesi.
- Socialiniuose tinkluose gali vykti kibernetinis smurtas, kuris neigiamai veikia jaunų žmonių psichinę sveikatą.
- Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos.
- Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę.
- Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
- Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją.
Kam didesnė priklausomybės rizika
- Kai kurie žmonės turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų, o kitiems susidaro sąlygos priklausomybei įgyti.
- Paaugliai, kuriems labai svarbus įvaizdis, turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų.
- Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai.
- Kai kurie tyrimai liudija, kad ne tik intravertai ar turintys bendravimo problemų linkę į šią priklausomybę.
- Net ir toks geras būdo bruožas kaip smalsumas irgi skatina dažniau sėdėti socialiniuose tinkluose, kadangi socialiniai tinklai pateikia daug naujienų, ir žmogus, jausdamas smalsumą, gali norėti vis daugiau sužinoti.
- Šia tema yra atliekama daug tyrimų, analizuojant asmenybės, charakterio ypatumus, kurie didina tikimybę tapti priklausomu.
- Ir net tie, kurie per daug nesinaudojo socialiniais tinklais anksčiau, dabar pamato socialinių tinklų privalumus, pavyzdžiui, karantino metu.
Kaip atpažinti problemas ir priklausomybės požymius
- Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti.
- Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos.
- Antrasis požymis - abstinencija, kai negali to daryti. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan.
- Dar vienas požymis, kad vystosi priklausomybė, kai žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo, nes vartojo ... socialinius tinklus.
- Artimųjų ar draugų pastabos, priekaištai, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose.
- Priklausomas žmogus dažniausiai viską perka elektroninėse parduotuvėse, neišeina į gatvę, neina į parduotuves, nesidomi, kas yra aplink jį fizinėje erdvėje.
- Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Tačiau ateityje priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų.
Kaip sumažinti žalą: rekomendacijos ir prevencija
- Rekomenduojama riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare.”
- Psichologas siūlo skaidyti laiką: pusvalandį vidurdienį, pusvalandį įterpiant į darbo pabaigą ar pan., svarbiausia, kad jais nebūtų naudojamasi nuolat po keletą minučių.
- Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti.
- Kiekvienas iš mūsų turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla.
- Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams.
- Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
- Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei. Po tam tikro jūsų nurodyto laiko programėlė užsiblokuos, o norėdami ja vėl naudotis turėsite paspausti kelis mygtukus, tai padės įvertinti, kiek laiko šiandien jau praleidote tam tikrame socialiniame tinkle.
- Padeda ir programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone. Galite perkelti jas truputį giliau, t. y. įkelti į aplanką. Tai padeda, kai socialinį tinklą įsijungiate nesąmoningai, vos paėmę telefoną į rankas.
- Rekomenduojama išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą.
- Atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą: daug žmonių būtent paskutinę dienos valandą skiria prasiblaškymui socialiniame tinkle ir į tai iškeičia savo miegą.
- Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau: gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte?
- Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas.
- Prevencijai reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas. Reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.
Socialiniai stereotipai ir lyties įtaka
- Socialiniai tinklai neišvengiamai daro įtaką tam, kaip žmonės supranta ir save, ir kitus, ir aplinką, kokį santykį kuria vieni su kitais.
- Vienas lietuvių atliktas tyrimas nustatė, kad merginų pasitenkinimo savo kūnu lygmuo neigiamai koreliuoja su „Instagram“ vartojimu.
- Atlikus analizę, paaiškėjo, kad socialinių tinklų turinyje išties brėžiami esminiai vyrų ir moterų skirtumai.
- Merginos tebėra labiau siejamos su buitimi. Tuo tarpu vaikinai vaizduojami kaip natūraliai tai erdvei svetimi.
- Vyrai ir vaikinai taipogi dažnai asocijuojami su finansine puse, moterų poreikių tenkinimu ar bent jau lūkesčiu juos patenkinti.
- Socialinėse medijose įsitvirtinę vyrų ir moterų stereotipai gali riboti pasirinkimus, pavyzdžiui, moteriškumo stereotipas gali apriboti moterų karjeros galimybes.
- Medijos gali prisidėti prie stereotipų pastiprinimo, o tai susiję su tokiomis problemomis kaip smurto kultūra ar priekabiavimo norminimas.
Kaip naudoti socialinius tinklus atsakingai
- Svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
- Jeigu pastebite, kad naudojimasis socialiniais tinklais kelia nerimą, sukuria palyginimus ar slopina realius santykius, verta pradėti riboti laiką ir įtraukti daugiau vertingų veiklų realiame pasaulyje.
- Skatinti sveikų įpročių formavimą: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais.
- Pastebėjus nerimą keliančius ženklus ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
| Aspektas | Teigiama | Neigiama |
|---|---|---|
| Ryšių palaikymas | Palaikyti ryšį su daugybe žmonių, susisiekti su tolimais artimaisiais | Yra pavojus, kad virtualūs ryšiai pakeis gyvus santykius |
| Informacija | Greita aktuali informacija, švietimas, sveikatos žinios | Dezinformacija, „informacijos burbulai” ir netikrumas |
| Psichinė sveikata | Pagalba, bendraminčių palaikymas | Depresija, nerimas, FOMO, perdegimas, priklausomybė |
| Laiko valdymas | Efektyvus mokymasis ir kūryba | Laiko švaistymas, miego sutrikimai, dėmesio praradimas |
Apibendrinant, socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Svarbu suvokti, kokią vietą socialiniai tinklai užima mūsų kasdienybėje, stebėti savo jausmus po jų naudojimosi ir aktyviai taikyti priemones, leidžiančias sumažinti žalingą poveikį bei sustiprinti teigiamas jų puses.
Taip pat skaitykite: Vilties samprata pagal R. Snyderį
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Taip pat skaitykite: Socialinė Doktrina Krikščionybėje
tags: #poziuris #jaunaja #karta #zaloja #socialiniai #tinklai