Šiame tekste apžvelgiami smurto mokykloje sampratos aspektai, tyrimo rezultatai, identifikuotos rizikingiausios mokyklos vietos, smurto formos ir priežastys bei siūlomi prevencijos ir vertinimo mechanizmai. Tyrimas apima tiek teorinį literatūros analizės pagrindą, tiek empirinius duomenis iš anketinių apklausų, atliktų su mokiniais ir tėvais.
Smurto samprata ir susiję terminai
Smurto sąvoka yra labai plati, apima labai skirtingus pagal objektą, formą, motyvaciją poelgius, todėl yra labai skirtingų smurto sąvokos aiškinimų. Kriminologas G. Kaiseris teigia, jog dabar ši sąvoka vis dar plėtojama, nes visuomenė tampa vis jautresnė įvairiausioms smurto apraiškoms (Justickis, 2001).
Socialinio pedagogo žinyne (2002) sąvoka smurtas prieš vaiką įvardinama kaip vaiko patiriama fizinė, emocinė, seksualinė ar ekonominė žala, atsirandanti dėl kito asmens netinkamo elgesio, jėgos vartojimo prieš vaiką. A. Kairienės ir R. V. Pivorienės apibrėžimai pabrėžia, kad smurtas gali sukelti reikšmingus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, slopinti normalų asmenybės vystymąsi.
Psichologijos žodyne (1993) agresija apibūdinama kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas - pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai (Blažys, 2001). Panašiai E. Fromas (2000) agresiją vardija kaip kitiems kenkiantį elgesį.
Tyrimo aktualumas ir problema
Tyrimo aktualumą lemia dabartinė situacija šalyje ir pasaulyje - vis dažnesni pranešimai žiniasklaidoje apie fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą mokyklose. Tai kelia klausimus apie smurto priežastis, pasekmes, poveikį visuomenei bei vaiko padėtį ir statusą šiuolaikinėje visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai Lietuvos socialinėje politikoje
Tyrimo problema: šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie fizinį, seksualinį smurtą ar prievartą patyrusius mokinius. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto apraiškas tarp vaikų ugdymo institucijoje. Smurto prevencijos vykdymas yra vienas iš būdų kovojant su smurtu mokyklose.
Tyrimo tikslas, uždaviniai ir metodologija
Tyrimo tikslas - išnagrinėti teoriniais ir empiriniais metodais vaikų smurto mokyklose priežastis, formas ir pasekmes bei numatyti edukacinės prevencijos galimybes. Atliktiempirinį tyrimą sudarė anketinė apklausa vaikams (216 vaikų) ir tėvams (107 tėvai).
Metodologinis pagrindimas: atliktas mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros studijavimas, duomenų analizė, siekiant apibendrinti, susisteminti empirinių duomenų gautus rezultatus ir atskleisti tyrimo kintamųjų ryšius. Anketinėje apklausoje dalyvavo 216 vaikų (45,4 proc. mergaičių ir 54,6 proc. berniukų), respondentų amžius svyruoja nuo 12 iki 17 metų ir 107 tėvai (71 proc. moterų ir 29 proc. vyrų).
Empirinio tyrimo rezultatai: kur ir kaip dažniausiai vyksta smurtas
Analizuojant mokinių ir tėvų atsakymus, nustatyta, kad dažniausiai smurtas vyksta tose mokyklos vietose, kurioms turi būti skiriamas didžiausias administracijos dėmesys ir sustiprintas vaikų drausmingumas. Dažniausiai smurtaujama, kai vaikai neužimti įprastine veikla ir trūksta suaugusiųjų priežiūros: pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, klasėje, šalia sporto salės / persirengimo kambariuose.
Abi respondentų grupės nurodo, kad vaikai mokykloje dažnai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Dažniausios fizinio smurto apraiškos: spardymasis, stumdymasis, muštis rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais. Psichologinio smurto apraiškos: užgauliojimai, pažeminimai, pravardžiavimas.
Taip pat skaitykite: Socialinė demagogija Italijoje
Smurto priežastys, išryškintos tyrime
Pagrindinės mokinių smurto mokykloje priežastys nustatytos kaip: vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras lyderiauti, dėmesio ir pagarbos reikalavimas. Taip pat humiliacija, prievartavimas ar buvimas smurto liudininku daro įtaką smurto raiškai.
Empirinis tyrimas patvirtino hipotezę: vaikų smurtas mokykloje yra socialinė problema, pripažįstama tiek vaikų, tiek tėvų. Prevencija mokyklose dažniausiai vykdoma individualiomis bendruomenės narių iniciatyvomis - tai atskleidžia integruotos smurto prevencijos sistemos stoką mokyklose.
Smurtas prieš pedagogus
Smurtas prieš mokytojus taip pat aptariamas tyrime ir diskusijose: psichologinis smurtas prieš pedagogus gali būti naudojamas ne tik iš darbdavio pusės, bet ir iš kolegų, vaikų tėvų ar net pačių mokinių. Dažnai vaikų tėvai mokyklos administracijai visada atrodo teisūs, o pedagogas kaltas dėl neva netinkamai atliekamų pareigų.
Mokytojas, norintis padėti vaikui ir jo tėvams, automatiškai kartais tampa blogu tėvų akyse. Administracija ne visuomet suteikia pedagogui pagalbą, kaltina nemokėjimu dirbti ir susitvarkyti su vaikais. Pasitaiko atvejų, kai mokiniai naudoja psichologinį ar fizinį smurtą prieš mokytojus, negerbia jų, užsiima pašaliniais darbais pamokų metu, nes jaučiasi nebaudžiami.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos iš tyrimo
Remiantis tyrimo išvadomis ir kitų šaltinių rekomendacijomis, pateikiamos prevencinės priemonės, kurios turi būti taikomos kompleksiškai ir koordinuotai:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie G. Nausėdos poziciją
- Formuoti integruotas smurto prevencijos ir kontrolės programas mokyklose, įtraukiant pedagogus, administraciją, psichologą, socialinį darbuotoją, tėvus bei pačius vaikus.
- Periodiškai vykdyti anonimines apklausas švietimo įstaigose, siekiant nustatyti mikroklimatą ir identifikuoti rizikas.
- Nustatyti aiškią tvarką pedagogo saugumui užtikrinti ir tvirtai jos laikytis.
- Didinti tėvų atsakomybę už vaikų elgesį ir teikti didesnę pagalbą mokiniui bei jo tėvams.
- Organizuoti pamokų ir pertraukų stebėseną - įrengiant vaizdo kameras rizikingose vietose, kur dažniausiai vyksta smurto epizodai.
- Vykdyti sistemingą visuomenės švietimą, auklėjamąjį darbą ugdymo institucijose, pedagoginį tėvų ir vaikų mokymą bei savikontrolės įgūdžių ugdymą.
Teisinis ir politinis kontekstas
Valstybiniu lygiu Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, priimti vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymai ir Švietimo įstatymas, taip pat buvo parengtas Kompleksinės smurto prevencijos ir kontrolės programos projektas. Tačiau teisinės reformos ne visada užtikrina realią apsaugą - neišvengiama, kad teisės aktai turi būti lydimi visuomenės mentaliteto kaitos.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra vykdoma nacionalinė patyčių prevencijos stebėsena, kuri leistų sistemiškai vertinti ir kryptingai mažinti patyčių mastą. Komitetai siūlo numatyti valstybės biudžete išlaidas psichologinės pagalbos užtikrinimui ir prevencinių programų tęstinumui.
Elektroninės patyčios ir virtuali erdvė
Itin opi problema - vaikų ir jaunimo patyčios internete. Skaitmeninė erdvė suteikia kūrybos ir bendravimo galimybių, tačiau kelia ir naujas rizikas: patyčias, privatumo pažeidimus, psichologinį spaudimą bei manipuliacijas. Reikalingas sisteminis teisinių, administracinių ir prevencinių priemonių įgyvendinimas bei švietimas apie prievolę pranešti institucijoms apie e. patyčias.
Praktiniai žingsniai mokykloms - kontrolė ir vertinimas
Norint veiksmingai vertinti ir tobulinti smurto prevenciją mokyklose, rekomenduojama taikyti šiuos praktinius žingsnius:
- Įdiegti aiškius smurto prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašus, remiantis valstybės ir ministerijų rekomendacijomis.
- Reguliariai vykdyti mokyklos mikroklimato anoniminius tyrimus tarp mokinių, mokytojų ir tėvų.
- Fiksuoti smurto atvejus, analizuoti aplinkybes (laikas, vieta, dalyvaujantys asmenys) ir vertinti prevencinių priemonių efektyvumą.
- Užtikrinti prieinamą psichologinę pagalbą mokiniams ir mokytojams, numatyti finansavimą valstybės biudžete programoms tęsti.
- Plėtoti mokymo(si) modulį apie situacijų atpažinimą, prevenciją ir savikontrolę vaikams, tėvams ir mokytojams.
- Naudoti vaizdo stebėjimo priemones rizikingose zonose, kartu užtikrinant privatumo apsaugą ir aiškias naudojimo taisykles.
Lentelė: pagrindinės smurto formos, vietos ir siūlomos prevencijos priemonės
| Smurto forma | Rizikingos vietos | Siūlomos prevencijos priemonės |
|---|---|---|
| Fizinis smurtas (spardymasis, stumdymasis, muštis) | Pertraukos, koridoriai, sporto salė, persirengimo kambariai | Padidinta suaugusiųjų priežiūra, vaizdo stebėjimas, greitas įsikišimas |
| Psichologinis smurtas (įžeidinėjimai, pravardžiavimas) | Klasės, socialinės grupės, virtuali erdvė | Anoniminės apklausos, emocinio intelekto ugdymas, pagalba nukentėjusiems |
| Elektroninės patyčios | Internetas, socialiniai tinklai, pokalbių platformos | Švietimas apie e. saugumą, pranešimų kanalai, teisinių priemonių taikymas |
| Smurtas prieš pedagogus | Pamokos, administracija, darbo santykiai | Aiškios procedūros pranešti, teisinė apsauga, mikroklimato tyrimai |
Organizacinis ir visuomeninis požiūris
Sprendžiant šią opią problemą, Lietuvoje nuveikta nemažai: ratifikuota JT Vaiko teisių konvencija, priimti įstatymai, įgyvendintos įvairios programos, steigti socialinio pedagogo etatai mokyklose. Tačiau prireikia dar sistemingo požiūrio, platesnio visuomenės įtraukimo - tėvų, politikų, įvairių institucijų - ugdant visuomenės supratimą apie vaiko psichosocialinę raidą ir smurto prevencijos svarbą.
Norint efektyviai spręsti problemą, nepakanka vien ministerijų ar teisės aktų; būtina kartu vykdyti vadybinius, švietimo, psichologinius ir sociologinius veiksmus, užtikrinant komandinį darbą mokyklose ir įtraukiant pačius vaikus į saugios mokyklos politikos formavimą.
Išvados ir mokyklų rekomendacijos
Gauti tyrimo rezultatai padėjo atskleisti vaikų smurto mokykloje kaip šiandieninio socialinio reiškinio bruožus, priežastis ir pasekmes. Suformuluotos išvados ir rekomendacijos suteikia galimybę pedagogams atsakingiau pažvelgti į šio reiškinio mastą ir sutelkti pastangas kuriant efektyvesnes prevencijos programas.
Svarbu, kad smurto prevencijos ir kontrolės programos būtų ne tik parengtos, bet ir nuosekliai įgyvendinamos, finansuojamos ir reguliariai vertinamos. Veiksminga prevencija reikalauja visuomenės švietimo, teisinio užtvirtinimo, mokyklos komandos įsitraukimo ir nuolatinių stebėsenos mechanizmų.
tags: #politikos #vertinimas #smurtas #mokykloje