Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos pasireiškimo atvejai pagal CK pateiktą nebaigtinį sąrašą yra: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai, nepatogumai, emocinė depresija, asmens pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Svarbu žinoti, kad tam, jog nukentėjusiam asmeniui atsirastų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, privalo būti įstatyminis pagrindas. Jis reglamentuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 6.250 straipsnyje.
Konstitucinis žalos atlyginimo principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo - įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas.
Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, teismui individualiai įvertinus visus kriterijus bei pažeistos vertybės (konstitucinę) svarbą. Tačiau visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi jos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Taigi nors neturtinės žalos dydis yra neribojamas, tačiau jis nustatomas pagal įstatyme suformuotus kriterijus ir atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, todėl įvertinti neturtinę žalą palikta teismui (tai yra fakto klausimas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną.
Kriterijai ir Principai Nustatant Neturtinės Žalos Dydį
Teismų praktikoje išaiškinta, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma. Taip pat konstatuojama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Civilinėje teisėje galiojantis visiško žalos atlyginimo principas suprantamas kaip žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens pareiga sukurti situaciją, kiek įmanoma prilygstančią tai, kurią nukentėjęs asmuo būtų turėjęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Turtinės žalos padarymo atveju taikyti visiško žalos atlyginimo principą dažniausiai yra realu, nes pinigais yra įmanoma atkurti materialines vertybes ar kompensuoti negautas pajamas. Tačiau neturtinės žalos padarymo atveju kalbėti apie sąlygų, buvusių iki padarant žalą, atkūrimą daugeliu atvejų yra sudėtinga.
Neturtinė žala sveikatos sutrikdymo atveju
Sprendžiant dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo ar dėl darbuotojui patyrusiam sveikatos sutrikdymą dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba sutrikus jo sveikatai dėl profesinės ligos žalos atlyginimo, laikoma, jog sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus - nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t.t.
Teismų praktikoje priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais sudaro nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur. Pavyzdžiui, darbuotojui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija, priteista 25 000 Eur; 11 000 Eur priteista darbuotojui, dėl profesinės ligos netekusiam 60 proc. darbingumo; 21 721,50 Eur priteista darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikių; 20 000 Eur priteista darbuotojui, patyrusiam sveikatos sužalojimą, dėl kurio amputuoti kairiosios plaštakos keturi pirštai; darbuotojui dėl darbo kenksmingomis sveikatai sąlygomis nustatytų profesinių ligų, dėl kurių jis neteko 45 proc.
Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija; 11 000 Eur priteista ieškovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc.
Pavyzdžiui, teismas byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino, jog nukentėjusysis visiškai nedarbingas ir neįgalus, priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, negalintis savarankiškai gyventi, ir nusprendė, kad 100 000 Eur piniginė kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus yra teisinga.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Kaip jau minėta, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme numatytais kriterijais bei jau suformuota teismų praktika analogiškose bylose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Konkrečių neturtinės žalos dydžių įstatymas nenumato, todėl kiekvienas savo dvasinį skausmą ir sukrėtimą gali įvertinti individualiai. Neturtinė žala įstatyme apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos dydis paprastai įrodomas rašytiniais dokumentais, pagrindžiančiais jau patirtas ar būsimas išlaidas (pvz., vaistams, gydymui ir pan.), netektas pajamas. Pagrįsta turtinė žala turi būti atlyginama visiškai.
Tačiau neretai kyla klausimas - kokio dydžio neturtinė žala gali būti priteista už konkrečius nusikaltimus? Pavyzdžiui, tyčinių nužudymų bylose priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. Bylose, susijusiose su tyčiniu kito žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu, paprastai priteisiama nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis teismų praktikoje svyruoja nuo maždaug 150 Eur iki 7 240 Eur. Detalesnė išnagrinėtų bylų analizė rodo, kad 1 000 -1 500 Eur dydis priteisiamas tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo.
Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos:
Taip pat skaitykite: Pagalba Lietuvoje
- Darbuotojas, patyręs sunkų sveikatos sužalojimą: 25 000 Eur (visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, amputacija).
- Darbuotojas, netekęs 60 proc. darbingumo dėl profesinės ligos: 11 000 Eur.
- Darbuotojas, tapęs visiškai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe: 21 721,50 Eur (paralyžiuotas, nuolatinės slaugos poreikis).
Mažesnis neturtinės žalos dydis, t. y.
Įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur. Pavyzdžiui, 1 500 Eur neturtinės žalos atlygio priteista įvertinus, jog darbdavio veiksmais siekiant darbuotoją atleisti iš darbo jam buvo sukelta dvasinių išgyvenimų, bei darbdavio veiksmai sukėlė darbuotojo sveikatos pablogėjimą, dėl ko jis buvo paguldytas į ligoninę. Jei asmuo patiria psichologinį smurtą darbo aplinkoje, jam gali būti priteisiama iki 2 000 Eur kompensacija.
Teismai griežčiau vertina darbdavių atsakomybę tais atvejais, kai savo pažeistas teises siekia apginti nėščios darbuotojos. Tačiau ne visais atvejais darbuotojams, turintiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ji yra priteisiama.
Neturtinė žala santuokos nutraukimo bylose
Sutuoktinis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. Santuokos nutraukimo bylose nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, pastarajam pažeidus sutuoktinio pareigą būti ištikimam, priteistinos neturtinės žalos dydis gali siekti 3 000 Eur. Jeigu santuoka iširo sutuoktiniui vartojus psichologinį ar fizinį smurtą prieš sutuoktinį, santuokos nutraukimo bylose gali būti priteisiama iki 2 000 Eur neturtinė žala.
Žalos atlyginimas laikinojo įdarbinimo atveju. | Teisinėkonsultacija.lt
Neturtinė žala bylose dėl garbės ir orumo gynimo
Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes - paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą, tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 140 Eur iki 2 900 Eur, t. y. vidutiniškai apie 1 520 Eur.
Neturtinė žala paslydus ant nevalyto šaligatvio
Žiemos metu susiduriame su nevalytais, apledėjusiais keliais ir šaligatviais, neretai tenka paslysti, nukristi ar net patirti rimtą traumą. Kyla pagrįstas klausimas, kas yra atsakingas, už tai, kad ant nevalyto, apledėjusio ir (ar) slidaus šaligatvio nukrito ir susižalojo žmogus, tapo laikinai nedarbingas ar net neįgalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.
Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. Šaligatvis - pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos. Šaligatvio apledėjimas atsiranda dėl gamtinių atmosferos sąlygų. Tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas, atsiradęs dėl netinkamo šaligatvio išklojimo ar kilęs netinkamai taisant šią kelio (gatvės) dalį. Savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves.
Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms. Ši funkcija įgyvendinama per seniūnijas, kurios organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą.
Nors Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika yra palanki dėl žalos atlyginimo ant nevalyto šaligatvio paslydusiam ir susižalojusiam asmeniui, nereiktų pamiršti apdairaus bei rūpestingo asmens principo taikomo civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Atsakingas Asmuo Už Neturtinės Žalos Atlyginimą
Neturtinę žalą atlygina atsakingas asmuo, kurio kaltės atskirais atvejais įrodyti nereikia. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo, visada verta atsižvelgti, ar padaryta žala atitinka neturtinės žalos sampratą, bendrąsias sąlygas, kriterijus bei sritis. Svarbu suprasti, jog žalos atlyginimo principo objektyviai taikyti yra beveik neįmanoma, todėl sprendimą dėl jos dydžio priima teismas, nustatydamas teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe žalą patyręs asmuo gali kreiptis į darbdavį, o ne į tiesiogiai žalą padariusį asmenį - darbuotoją. Paskelbtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje aiškiai pabrėžiama, kad „Darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę. Civilinė atsakomybė atsakovei taikytina kaip asmeniui, kurio neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, t. y. tiesiogiai kaltam dėl ieškovo sveikatos sužalojimo“, - konstatavo LAT.