Socialiniai tinklai keičia ne tik mūsų bendravimo įpročius, bet ir patį mąstymo būdą. Ar tikrai mes patys pasirenkame, ką matome savo naujienų sraute, ar šį sprendimą priima už mus nematomai veikiantys algoritmai? Kaip jie formuoja mūsų pasaulėžiūrą, emocijas, politines pažiūras ir net gyvenimo būdą?
Šį ir daug kitų klausimų kelia bei savus atsakymus pateikia Matthias Lüfkensas - „Twiplomacy“ įkūrėjas, pasaulinio komunikacijos tinklo „Burson Cohn & Wolfe“ vykdantysis direktorius, buvęs ilgametis Pasaulio ekonomikos forumo skaitmeninės komunikacijos vadovas. Gegužės 30 dieną Vilniuje M. Lüfkensas kalbės su „PR Impact Awards 2019“ dalyviais apie socialinių medijų įtaką komunikacijai. Artėjant renginiui, pagrindinis „PR Impact Awards 2019“ pranešėjas M. Lüfkensas pasakoja apie balansą tarp asmeninės ir skaitmeninės komunikacijos, apie tai, kaip kiekvienas gali tapti „influenceriu“, apie patikimus ir dar abejotinus socialinės medijos kanalus.
Socialinių Medijų Įtaka Komunikacijai
Per pastaruosius dešimt metų socialinės medijos kanalai sudarė galimybes įmonėms ir organizacijoms tiesiogiai bendrauti su savo tikslinėmis auditorijomis ir potencialiais klientais. Tradiciniai tarpininkai - žiniasklaidos priemonės, žurnalistai ir ryšių su visuomene agentūros, kurios tiesiogiai bendraudavo su žiniasklaida, tarsi tapo nebereikalingi. Tradicinių žiniasklaidos priemonių vaidmuo, nors vis dar svarbus, nuolat mąžta.
Laikraščiai išgyvena lėtą mirtį, atleidžia šimtus žurnalistų. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004 iki 2018 metų leidybą nutraukė 1800 laikraščių. Pusės iš dar tebegyvuojančių JAV laikraščių nebeliks iki 2021 metų. Taip teigia Harvardo „Shorenstein Center on Media, Politics and Public Policy“ vadovas Nicco Mele.
Iš kitos pusės, tie informacijos gavėjai niekur nedingo - socialinės medijos suformavo visai naują veikėjų tipą - „influencerius“. Daugiausiai tai - „Instagram“ ir „YouTube“ žvaigždės, kurios suburia milijonines informacijos gavėjų auditorijas. Kiekvienas gali tapti „influenceriu“. Svarbu turėti savo vedamąją liniją ir generuoti įtraukiantį turinį.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Technologijos ir Komunikacija: Palengvinimas ar Apsunkinimas?
Socialinės medijos sukūrė komunikacijos demokratiją. Dėl to komunikacijos modelis „vienas-masėms“ tapo lengvai įgyvendinamas. Vis tik, akivaizdu, kad efektyviai komunikuoti socialiniuose tinkluose taip pat nėra lengva ir daugumai žmonių sunkiai sekasi suburti gyvybingą bendruomenę.
Kiekvienas socialinės medijos kanalas turi savo niuansų, trukdžių, trūkumų ir tikrai nėra lengva sukurti įtraukiantį bei prikaustantį turinį, kuris turėtų potencialo pasklisti plačiai ir tapti virusiniu.
Ar visoms organizacijoms būtina dalyvauti skaitmeninėje erdvėje?
Šiandien retai sutiksime lyderį ar organizaciją, kurių nėra socialiniuose tinkluose. Jeigu nenorite visur aktyviai komunikuoti, rekomenduoju bent jau užrezervuoti savo įmonės ar organizacijos vardą šiose platformose, ko daug kas nėra padaręs.
Daugiau pavyzdžių: Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghis, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas ir Pasaulio ekonomikos forumo vykdantysis direktorius Klausas Schwabas neturi susikūrę asmeninių profilių socialiniuose tinkluose. Visi trys vyrai priklauso kartai, užaugusiai be socialinių tinklų. Dėl to jie atrodo tolimi ir atitrūkę. Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra kitas išskirtinis pavyzdys lyderės, neturinčios asmeninių profilių socialiniuose tinkluose.
Esminis klausimas analizuojant socialines medijas, kurį turime nuolat užduoti sau: kaip mes galime išnaudoti įvairių socialinės medijos kanalų privalumus, kad papasakotume savo įmonių ir organizacijų istorijas bei pasiektume platesnes auditorijas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Balansas Tarp Asmeninės ir Skaitmeninės Komunikacijos
Riba tarp asmeninės ir skaitmeninės komunikacijos išsitrynusi. Geriausias patarimas, kaip palaikyti pusiausvyrą - išjungti kompiuterį, išsijungti pranešimus telefone ir eiti tiesiogiai bendrauti su žmonėmis.
Socialinių Tinklų Algoritmų Įtaka
Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs - jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotoją platformoje. Tai reiškia, kad jie nuolat analizuoja mūsų veiksmus: ką skaitome, ką „laikiname“, su kuo bendraujame, o tada pateikia būtent tokį turinį, kuris greičiausiai mus įtrauks.
Tačiau algoritmų įtaka tuo nesibaigia. Jie ne tik lemia, ką matome, bet ir kaip jaučiamės. Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali skatinti nerimą, lyginimosi su kitais jausmą ir net polinkį į depresiją. Ypač tai pastebima tarp jaunimo, kurių tapatybė dar tik formuojasi.
Politinė Įtaka
Kita, ne mažiau svarbi socialinių tinklų algoritmų pusė - politinė įtaka. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie tai, kaip jie naudojami politinėse kampanijose, kaip jų pagalba formuojama viešoji nuomonė ir netgi kaip priešiškos šalys išnaudoja juos siekdamos skaldyti visuomenę.
Kai kurios šalys jau imasi priemonių - kalbama apie algoritmų skaidrumą, socialinių tinklų reguliavimą, net jų ribojimą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #medijos #leidyba