Skamba paprastai - juk visi trokštame pozityvias emocijas skleidžiančių draugų, džiuginančių darbų ir sėkmingų santykių. Iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau, rašo „The Huffington Post“. Nėra lengva spinduliuoti psichologinį atsparumą, ypač tais atvejais, kai apima jausmas, lyg kas būtų įspraudęs į kampą.
Personos kaukė: kas tai ir kaip ją atpažinti
Gustavas Jungas (šveicarų psichiatras, psichologas) Asmenybę‑Personą kaukę apibūdina taip: Persona, tai socialinis vaidmuo, kurį žmogus vaidina vykdydamas visuomenės jam keliamus reikalavimus. Tai viešas asmens veidas, rodomas aplinkiniams, slepiantis tikrąją žmogaus esybę. Grafologas tyrinėdamas raštą greitai pastebi aiškiai išreikštus Personos dominavimo ir asmenybės maskavimo požymius, būdingus žmonėms „su kauke“, t.y. tiems, kurie nelinkę atskleisti savo tikrų asmenybės bruožų.
Kadangi raštas yra mūsų esybės atspindys popieriaus lape, jame atsispindi dviejų pradų kova: žmogaus „aš“, su tikruoju individualumu ir Persona, kauke, kuri jaučia poreikį vaidinti arba vykdyti tam tikrą socialinį vaidmenį. Jei žmoguje viršų paima ir dominuoja jo esybė, jis gyvena vedamas savo vidinių norų ir įkvėpimo. Rašte esybę atspindi rašymo spontaniškumas ir rašymo greitis. Žmonės, kurių raštas veržlus, lengvai bėgantis į piekį, gyvenime laisvesni ir betarpiškai bendraujantys su juos supančia aplinka.
Personos arba žmogaus Kaukės raštas pasireiškia formoje, t.y. daugiau išoriškas. Grafologai stengiasi įžvelgti kas ir kiek dominuoja žmogaus rašysenoje. Tik tuomet galima ganėtinai tiksliai karakterizuoti asmenį. Atpažinti žmogų su kauke svarbu ne tik ieškantiems darbuotojų, bet ir renkantis gyvenimo partnerį.
Pageidaujamas socialumas ir jo poveikis diagnostikai
Psichologai šį reiškinį vadina pageidaujamu socialumu (lot. socialis - visuomeninis). Individai turintys šių savybių linkę save parodyti kaip įmanoma geriau, o į klausimus, pvz. testo, pateikia socialiai pageidaujamus atsakymus, t.y. tokius, kurie tiktų esamai situacijai arba aplinkybėms. Perdėtas polinkis nepagrįstai pozytiviam savęs vertinimui iškreipia individo asmeninių bruožų psichologinės diagnostikos rezultatus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Šis polinkis gali būti sąmoningas, kai respondentas tikslingai iškraipo atsakymus, ir nesąmoningas įsiteigimas, kai pats respondentas tiki savo apgaule. Pageidaujamas socialumas gali būti pastoviai tendencingas, stabiliai pasireiškiantis kažkurį laikotarpį, įtakojamas įvairių klausimynų ar testų. Lygiai taip pat, pageidaujamas socialumas gali būti situacinis, t.y. vienkartinis ir pasireikšti tik testavimo laikotarpiu, pvz. atsakinėjant į darbdavio pateikto testo klausimus.
Psichologinė stiprybė ir tikrosios vertybės: pagrindiniai komponentai
Gebėjimas išsivaduoti iš nepalankių aplinkybių ir žengti nauja kryptimi reikalauja savybių, kuriomis pasižymi tik psichologiškai atsparūs asmenys. Žavi tai, kaip psichologiškai stiprūs žmonės sugeba atsiriboti nuo minios. Kai kiti mato neįveikiamus barjerus, jie mato iššūkius, kuriuos privalo įveikti.
Th. Edisono reakcija - psichologinės stiprybės atspindys, kai matomos galimybės ir orientuojamasi į veiksmus, kurių būtina imtis, kai užgriūna sunkumų našta. Kai 1914 m. iki pamatų sudegė Thomaso Edisono gamykla, buvo sunaikinti vienetiniai prototipai, o padaryti nuostoliai siekė 23 mln. JAV dolerių, Th. Edisono reakcija buvo paprasta: „Ačiū Dievui, sudegė visos klaidos, dabar galime pradėti iš naujo“.
Laimei, tam tikrų savybių lavinimas gali sustiprinti ir psichologinį atsparumą. Psichologinės stiprybės skiriamieji bruožai iš esmės yra strategijos, kurių kiekvienas gali imtis jau šiandien.
1. Emocinis intelektas
Emocinis intelektas - psichologinės stiprybės esmė. Žmogus negali būti psichologiškai stiprus neturėdamas gebėjimo suprasti ir toleruoti stiprių neigiamų emocijų ar pakreipti jų produktyvia linkme. Kai bandoma žmogaus psichologinė stiprybė, iš esmės vertinamas ir emocinis asmens intelektas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Skirtingai nuo intelekto koeficiento (IQ), emocinis intelektas - tai lanksti savybė, kurią galima tobulinti pasitelkiant suvokimą ir įdedant pastangų. Nieko keisto, kad 90 proc. profesinių aukštumų pasiekusių asmenų turi aukštą emocinį intelektą ir atvirkščiai - aukštą emocinį intelektą turintys asmenys uždirba kur kas daugiau nei žemesnio emocinio intelekto atstovai. Deja, emocinio intelekto įgūdžiai - tikrų tikriausias deficitas.
„TalentSmart“ ištyrė daugiau nei milijoną asmenų ir nustatė, kad vos 36 proc. iš šių asmenų sugeba tiksliai nustatyti juos užklumpančias emocijas.
2. Pasitikėjimas savimi
Psichologiškai stiprūs žmonės pritaria, kad minčių galia ir įtaka trokštant sėkmės milžiniška. Šis įsitikinimas nėra vien tik motyvacinė priemonė. Kaip parodė neseniai Melburno universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, savimi pasitikintys žmonės uždirba daugiau ir kyla karjeros laiptais greičiau nei kiti. Kaip yra pasakęs Henry Fordas, esi teisus, kai manai, kad gali, ar manai, kad negali.
Tikrasis pasitikėjimas savimi, skirtingai nuo dirbtinio pasitikėjimo savimi, kurį žmonės kartais pasitelkia siekdami užmaskuoti juos bauginantį nesaugumo jausmą, psichologiškai stiprūs asmenys turi poveikio abejojantiesiems ir baikštiesiems, nes jų pasitikėjimas savimi įkvepia kitus ir padeda jiems ryžtis pokyčiams.
3. Mokėjimas pasakyti „ne“
Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino egzistuojantį ryšį tarp negebėjimo pasakyti „ne“ ir tikimybės patirti stresą, išsekimą ir netgi depresiją. Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad žodį „ne“ ištarti yra sveika, jie turi savigarbos ir pasižymi mokėjimu tinkamai šį ne visada malonų žodį ištarti.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kai ateina laikas pasakyti „ne“, psichologiškai stiprūs asmenys vengia aptakesnių frazių, pavyzdžiui, „nemanau, kad galėčiau“ ar „nesu tikras“. Jie ištaria tvirtą „ne“, nes žino, kad šis žodis apsaugo jau turimus įsipareigojimus ir suteikia jiems galimybę sėkmingai šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Psichologiškai stiprūs asmenys moka savikontrolės tikslais pasakyti „ne“ ir sau patiems, tokiu būdu išvengdami impulsyvių poelgių, galinčių turėti žalingų padarinių.
4. Prasto charakterio asmenų neutralizavimas
Turint reikalų su nelengvo charakterio asmenimis neretai tenka susidurti su erzinančiomis ir varginančiomis emocijomis. Psichologiškai stiprūs asmenys kontroliuoja bendravimą su žalingą poveikį darančiais asmenimis valdydami jausmus. Kai tenka susidurti su toksišku asmeniu, į situaciją žvelgiama racionaliai.
Emociškai stiprūs žmonės įvertina sudėtingo charakterio asmens požiūrį, sugeba rasti bendrą sutarimą ir problemų sprendimo būdus. Net ir tais atvejais, kai situacija atrodo visiškai nevaldoma, psichologiškai stiprūs žmonės sugeba tinkamai bendrauti su toksišku asmeniu ir rasti deramą sprendimą, išvengiant rimtesnių nemalonumų.
5. Polinkis į pokyčius
Psichologiškai stiprūs žmonės yra lankstūs ir visada pasirengę adaptuotis. Jie žino, kad pokyčių baimė pasižymi paralyžiuojamuoju poveikiu ir tampa esmine kliūtimi siekiant laimės ir sėkmės. Jie žvalgosi pokyčių, laukiančių jų už kampo, rengia veiksmų planą, kurį ketina panaudoti šiems pokyčiams ištikus.
Tik pasitikdami pokyčius išskėstomis rankomis galime juos paversti privalumais. Būtina žengti pokyčių keliu atviromis mintims, pripažįstant ir teigiamai vertinant pokyčių atnešamas galimybes.
6. Teigiamas požiūris į nesėkmes
Psichologiškai stiprūs žmonės priima nesėkmes, nes jie žino, kad jų neįmanoma išvengti kelyje į sėkmę. Nėra pasaulyje žmogaus, pasiekusio tikrąją sėkmę ir išvengusio nesėkmių pakeliui. Kai žmogus pripažįsta atsidūręs klaidingame kelyje, jo padarytos klaidos neišvengiamai nuveda jį į sėkmę.
Didžiausi proveržiai dažniausiai įvyksta tada, kai būna apėmusi didžiausia neviltis ir atsiduriama tamsiausiame akligatvyje. Būtent neviltis priverčia mąstyti kitaip, į situaciją pažvelgti kitu kampu, pamatyti sprendimą, kurio taip trūko.
7. Nesikoncentravimas į klaidas
Psichologiškai stiprūs asmenys suvokia ryšį tarp dėmesio sutelkimo srities ir emocinės būsenos. Kai susitelkiama į problemas, su kuriomis susiduriama, keliamos neigiamos emocijos ir stresas, trukdantis veikti. Kai susitelkiama į situaciją pagerinti galinčius veiksmus ir aplinkybes, aplanko asmeninio efektyvumo jausmas, kuris savo ruožtu kelia teigiamas emocijas ir gerina situaciją.
Psichologiškai stiprūs žmonės atsiriboja nuo padarytų klaidų, bet tai daro jų nepamiršdami. Laikydamiesi nuo savo klaidų saugiu atstumu jie sugeba adaptuotis ir pasiruošti ateityje jų nekantriai laukiančiai sėkmei.
8. Nesilygiavimas į kitus
Psichologine stiprybe pasižymintys asmenys nelinkę savęs lyginti su aplinkiniais. Dar jie neteisia kitų, nes žino, kad kiekvienas žmogus turi, ką pasiūlyti. Kitaip tariant, tokie asmenys nejaučia poreikio žeminti kitus tam, kad pasijaustų geriau.
Lyginimasis su kitais riboja. Pavydas ir piktinimasis iš žmogaus išsiurbia gyvybinę energiją. Psichologiškai stiprūs žmonės neeikvoja laiko ir energijos kitiems asmenims aptarti ir vertinti. Užuot švaistę laiką ir energiją pavydui jie savo dėmesį ir jėgas nukreipia į žavėjimąsi kitais. Džiaugsmas kartu su kitais dėl sėkmės naudingas visiems.
9. Mankšta
Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad du kartus per savaitę 10 savaičių iš eilės mankštinęsi asmenys jautėsi socialine, intelektualine ir atletine prasme labiau kompetentingi. Maža to, šie tiriamieji buvo linkę vertinti savo kūno atvaizdą pozityviau ir pasižymėjo didesne saviverte.
Vis dėlto svarbiausia, kad fiziniai pokyčiai, vykstantys organizme ir atsakingi už pasitikėjimo savimi didėjimą, yra tiesiogiai susiję su psichologine stiprybe ir endorfinų sukeliamu pozityvumo pliūpsniu, kuris neabejotinai gerina bendrąją būklę.
10. Kokybiškas miegas
Miego reikšmės pervertinti neįmanoma - visi kuo puikiausiai žino, kad būtent miegas tiesiogiai susijęs su psichologine stiprybe. Miego metu smegenys atsikrato kenksmingų baltymų - šalutinio nervų sistemos aktyvumo produkto, susikaupiančio dienos metu. Deja, smegenys tinkamai šią itin svarbią užduotį gali atlikti tik žmogui miegant, taigi pritrūkus miego toksiškieji baltymai pasilieka smegenų ląstelėse, tokiu būdu sukeldami sumaištį ir sutrikdydami mąstymo procesą.
Tokiais atvejais situacijos nepagerins net ir kofeinas. Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad savikontrolė, susitelkimas ir atmintis prastėja, kai miegama nepakankamai arba tai darome netinkamai, todėl kokybiškas miegas visada išlieka jų prioritetų sąraše.
11. Pozityvus nusiteikimas visur ir visada
Vos tik pažvelgus į naujienų portalus peršasi mintis, kad pasaulis - tai nesibaigiantis karo, žiaurių išpuolių, trapios ekonomikos, žlungančių įmonių ir gamtinių nelaimių ratas. Galbūt taip ir yra, tačiau psichologiškai stiprūs žmonės nelinkę į tai gilintis, nepasineria į dalykus, kurių negali kontroliuoti.
Užuot mėginę per vieną naktį inicijuoti revoliuciją jie energiją nukreipia į du dalykus - dėmesį ir pastangas - patenkančius į jų įtakos zoną.
Socialinė žiniasklaida, FOMO ir jaunųjų suaugusiųjų psichika
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebime įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jaunieji suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Kaip mažinti socialinių tinklų žalingą poveikį ir stiprinti psichologinę autentiškumą
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, būti gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, nevengti atvirų pokalbių.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Socialinė žiniasklaida ir jos poveikis jaunimo raidai ir psichinei sveikatai
Socialinės paslaugos, įgalinimas ir vertybės
Socialinio darbo kokybė pastaruoju metu yra viena iš aktualių temų tiek ES, tiek Lietuvoje. Berman & Phillips (2000) pabrėžia 4 struktūrinius socialinės kokybės elementus: 1) socialinė ir ekonominė apsauga arba neužtikrintumas reiškia, kaip skirtingos sistemos ir struktūros, atsakingos už gerovės užtikrinimą, patenkina esminius piliečių egzistencinius poreikius arba jų nepatenkina; 2) socialinė įtrauktis arba atskirtis yra susijusi su lygybės ir teisingumo principais bei struktūrinėmis jų priežastimis; 3) socialinė sanglauda arba anomija yra susiję procesai, kuriais sukuriami, ginami arba griaunami socialiniai tinklai ir socialinė infrastruktūra, kuria šie tinklai grindžiami; 4) nugalinimas arba įgalinimas yra žmogaus kompetencijų ir galimybių (ne)įgyvendinimas siekiant visapusiškai dalyvauti socialiniuose, ekonominiuose, politiniuose ir kultūriniuose procesuose.
Šie elementai sukuria mikro-mezo ir bendruomenės-valstybės institucijos kontinuumus, tampančius atskaitos taškais vertinant asmens gyvenimo kokybę, jo socialinę integraciją ar atskirtį, taip pat socialinio darbo ir socialinių paslaugų kokybę. Socialinis darbas turėtų sudaryti šių kontinuumų šerdį.
Teoriniu ir teisiniu požiūriu įgalinimo paradigma Lietuvoje apima socialinio darbo šerdį ir socialinių paslaugų tikslą, apibrėžtą dokumentuose (3 str. Socialinių paslaugų įstatymas, 2006). Teigiama, kad Lietuvoje yra sukurtas įgalinantis socialinių paslaugų modelis, kurį galima pavadinti „projekcija įvairių socialinės gerovės idealų, vertybinių nuostatų konkurencijos ir dialogo visuma“ (Dvarionas, Motiečienė, Ruškus, Mažeikienė ir Naujanienė, 2014, p. 98).
Nuo rinkimus laimėjusių politinių partijų valios priklauso, ar iš tiesų įgalinančių paslaugų modelis bus įgyvendintas, ar tik prisidengus patraukliu rinkėjams įgalinimo pavadinimu socialinių paslaugų teikimas ir kokybė iš tiesų konfrontuos su trimis įgalinimo principais: 1) socialinių paslaugų gavėjų dalyvavimu; 2) socialinių paslaugų teikėjo dialogu su gavėjų organizacijomis; 3) periodiniu grįžtamuoju ryšiu iš paslaugos gavėjų (Dvarionas ir kt.).
Socialinių paslaugų kokybės vertinimo modeliai
Be to, Lietuvoje taikoma Europos Sąjungos mastu sukurta socialinių paslaugų kokybės vertinimo sistema EQUASS (2012; 2018), kuri apima 10 kokybės principų ir 50 kokybės užtikrinimo kriterijų, kad jie įgyvendinami, rodo 75 rodikliai. EQUASS sistema siūlo keletą socialinių paslaugų kokybės pripažinimo ir sertifikavimo programų, kurios suteikia skirtingus pripažinimo tipus.
Kituose empiriniuose socialinių paslaugų kokybės vertinimo tyrimuose (Kriauzaitė, 2007; Laužininkienė, 2013; Tatorytė, 2014; Uzdilaitė, 2018) renkant ir vertinant surinktus duomenis buvo naudojamas SERVQUAL modelis (Parasuraman, Zeithaml & Berry, 1985, 1988). Pirmasis modelio variantas turėjo 10 kokybės vertinimo dimensijų, antrasis variantas susiaurintas iki 5 dimensijų: apčiuopiamumas, tikrumas, patikimumas, reagavimas, empatija.
| Modelis | Pagrindinės dimensijos |
|---|---|
| EQUASS | 10 kokybės principų, 50 kriterijų, 75 rodikliai |
| SERVQUAL | Apčiuopiamumas, tikrumas, patikimumas, reagavimas, empatija |
Vertinant socialinių paslaugų kokybę lietuvių autorių tyrimuose pagal visas modelio dimensijas gautos neigiamos spragos. Tai reiškia, kad socialinių paslaugų gavėjų lūkesčiai buvo didesni, nei realiai suteiktų paslaugų kokybė. Palyginus empirinių tyrimų rezultatus galima teigti, kad kai kurie užsienio tyrimai gavo palankesnius vertinimus nei kai kurie Lietuvos tyrimai, tačiau išvados turi būti adekvačios gautiems rezultatams ir atsižvelgti į metodo pritaikymą.