Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Ne paslaptis, kad daugelis vaikų internetą naudoja socialiniams tinklams pasiekti. Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar kompiuterinės programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais.
Interneto ir socialinių tinklų vartojimo mastas Lietuvoje
Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, minėto amžiaus žmonių tuo metu mūsų valstybėje gyveno 156,6 tūkst. Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, o Lietuva - ne išimtis. Socialiniais tinklais naudojasi beveik tiek pat paauglių kiek ir internetu.
Komunikacijos ekspertė G.Gulevičiūtė pokalbį pradėjo remdamasi statistika. „Lietuvoje apie 85 procentus interneto vartotojų naudoja socialinius tinklus. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje šis skaičius tik augs. Apskaičiuota, kad kiekvienas socialinių tinklų vartotojas skiria dvi - tris valandas per dieną buvimui socialinėse medijose“, - teigė G.Gulevičiūtė.
Dr. M.Kalinauskas: „Socialinius tinklus dažnas naudoja kaip foną, pavyzdžiui, dirbant ar važiuojant atomobiliu, klausantis tinklalaidžių. O šis laikas taip pat patenka į metrikas. Tad valandas, praleidžiamas socialinėje medijoje, reikia supasti kiek kitaip. Mes nesame taip aktyviai įsitraukę į socialinio tinklo turinį, o didelė dalis daro tai dėl tik įpročio“, - teigė pašnekovas.
Ką jauni žmonės veikia socialiniuose tinkluose?
Apklausus 16-64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose: smalsauja, ką veikia draugai; nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius; praleidžia laisvą laiką; ieško juokingų ar smagių istorijų; apskritai bendrauja su žmonėmis; dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais; dalijasi savo nuomone; nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus; susipažįsta su naujais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
„Ką reiškia daug ir dažnai? Skaičiuojama, kad jaunimui tai yra daugiau negu trys valandos, vyresniems žmonėms - daugiau negu dvi valandos per dieną. Ji atkreipia dėmesį, kad internautams vertėtų susimąstyti, ką šie veikia socialiniuose tinkluose. Anot I. Truskauskaitės, nėra jokios problemos, jeigu socialiniuose tinkluose žmonės geba kurti ryšį su kitais, būti aktyvūs ir ieškoti naudingos informacijos.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai ir modeliai
Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimas, kuriame nėra intoksikacijos. Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius), nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose), nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas), konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).
Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai. Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką.
„Labai svarbu suprasti, ar socialiniai tinklai mums padeda, ar kenkia. Jei tampa sunku kontroliuoti juose praleidžiamą laiką, susiduriama su nuolatiniu poreikiu tikrinti turinį, dirglumu ar nerimu, kai negalima prisijungti, taip pat naudojimu kaip pagrindine priemone susidoroti su stresu ar nemaloniomis emocijomis, tai gali būti signalai, kad reikėtų peržiūrėti savo socialinių tinklų naudojimo įpročius“, - teigia ekspertė I. Truskauskaitė.
Lyčių skirtumai ir elgesio ypatumai
Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Socialinių tinklų poveikis sveikatai ir elgesiui
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima - atvirkščiai - miego trukmei įtakos nedaro. Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Komorbidiškumas
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija).
Prevencija ir rekomendacijos
Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose: pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai; reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai.
Tyrimas taip pat atskleidžia paradoksą: nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas - 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų. Tai gali rodyti, kad esame pripratę prie socialinių tinklų ir imtis pirmųjų žingsnių keičiant vartojimo įpročius gali būti sudėtinga.
Teigiami socialinių tinklų aspektai ir galimybės
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.
Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą.
Socialiniai burbulai, dezinformacija ir duomenų apsauga
G.Gulevičiūtė užsiminė, kad socialinių tinklų algoritmai veikia taip, kad jie seka bei renka vartotojų duomenis, analizuoja jų elgseną. Tokiu būdu socialinėje medijoje mes matome turinį, kuris tik patvirtina mūsų įsitikinimus. O tai gali lemti sumažėjusi kritinį socialinių tinklų vartotojų mąstymą, norėjimą burtis į uždarus socialinius burbulus.
G.Gimžauskas prakalbo apie socialinių tinklų burbulus - kiekviena emocija gali sukurti ir pritraukti kitų panašiai mąstančių emocijas. Kodėl kuriasi šie socialiniai burbulai ir kuo jie yra pavojingi?
„Mes tiek to trokštame, būtent todėl mums tampa patogūs ir artimi socialiniai rateliai. Tyrimai rodo, kad esame linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tačiau ne vienas nesame nuo to apsaugotas, visi esame pažeidžiami“, - teigė R.Urbonaitė.
Valstybės duomenų agentūra kreipėsi į informacinių technologijų įmonės specialistus, teisininkus, norėdami išsiaiškinti, kokius duomenis būtų galima surinkti ir kiek kainuotų duomenų surinkimo paslaugos. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų ir turint tam teisinį pagrindą.
Socialinių tinklų įtaka verslui ir rinkodarai Lietuvoje
Populiariausios platformos tapo e. komercijos proceso sraigtu. Socialiniais tinklais galite didinti tiek prekės / paslaugos, tiek pačios įmonės žinomumą. Veiksmingiausias socialinių tinklų paketas priklauso nuo verslo pobūdžio, tikslų, tikslinės auditorijos, jos lokacijos, amžiaus, biudžeto ir daugelio kitų veiksnių.
Instagram: Tinkle dominuoja skoningai suderintas vizualinis turinys (nuotraukos, iliustracijos, grafiniai sprendimai, vaizdo įrašai ir pan.). YouTube: Verslui - tai idealus būdas didinti prekės ženklo žinomumą, įsilieti į naujas rinkas. Snapchat: Kuriate jaunajai auditorijai, kurios amžiaus ribos galėtų būti 13-24 metai? Tuomet Snapchat - kanalas jūsų reklaminei kampanijai ar turinio talpinimui.
„Search Engine Journal“ neseniai pasidalino statistika - per pastaruosius metus prie įvairių socialinių tinklų prisijungė apie 400 milijonų naujų vartotojų visame pasaulyje. Šiandien jų yra virš 4,5 bilijono. Ką augantys skaičiai reiškia verslui? Kokie soc. tinklai populiariausi ir kaip juos sumaniai išnaudoti vystant savo projektą?
Investicijos į rinkodaros technologijas auga visame pasaulyje. Rinkodaristai vis aktyviau investuoja į rinkodaros procesus lengvinančias technologijas: jų naudojimas per metus paaugo nuo 26 proc. iki 74 proc. „Google“ ir „Ipsos“ tyrimas dar kartą patvirtino, kad tai, kaip prekės ženklai elgiasi su žmonių privačiais duomenimis, tampa vienu svarbiausių pardavimo kriterijų.
Svarbiausi statistiniai duomenys (santrauka)
| Rodiklis | Reikšmė / pastebėjimas |
|---|---|
| Interneto naudojimas 16-29 m. | 90 % kasdien |
| Internetu besinaudojančių socialiniuose tinkluose dalis | Apie 85 % interneto vartotojų |
| Rizikingas socialinių tinklų naudojimas | 2025 m. tyrime paaugo nuo 23 iki 27 % |
| Aukšta priklausomybės rizika (18-24 m.) | Iki 20 % |
| Internetinių patyčių aukos | 20-40 % paauglių (tyrimų duomenys) |
| Laikas socialiniuose tinkluose, jaunimas | Dažnai >3 val./d. |
Praktiniai patarimai tėvams, mokytojams ir gydytojams
- Pastebėti ir spręsti vaikų problemas, psichologinius sutrikimus.
- Skatinti vaikams turėti veiklos realiame pasaulyje ir palaikyti ryšį su šeima.
- Gydytojams aktyviai teirautis apie interneto naudojimą ir šviesti apie saugų vartojimą.
- Šviesti vaikus ir jaunesnius paauglius apie duomenų apsaugą bei privatumo nustatymus.
- Vykdyti ankstyvą švietimą apie atsakingą socialinių tinklų naudojimą.
„Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė atkreipia dėmesį, kad ypač intensyvus socialinių tinklų naudojimas pastebimas 18-24 m. amžiaus grupėje - maždaug kas antras jaunas žmogus susiduria su perteklinio naudojimosi požymiais, o tai tiesiogiai siejasi ir su kitais savijautos rodikliais. „Dažniausiai gyventojai teigia intensyviai naudojantys socialinius tinklus, kad pamirštų asmeninius sunkumus. Natūralu, jog tokiu būdu pabėgti nuo įtampos ir rūpesčių labiausiai bando jauni žmonės“, - sako S. Varnienė.
Apibendrinant: socialiniai tinklai suteikia tiek galimybių, tiek kelia rimtų iššūkių. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas. Negalima teigti, kad socialiniai tinklai sukelia psichologinių problemų, nes neaišku, ar jos nepasireiškė anksčiau. Tačiau itin svarbu stebėti vartojimo įpročius, šviesti ir taikyti prevencines priemones.
tags: #kiek #lietuvos #zmoniu #naudojasi #socialiniai #tinklais