Kaip įveikti priklausomybes ir kokie yra efektyvūs pagalbos būdai

„Ar turite kvepalų su kompiuterio aromatu?“ - „O kam Jums?“ - „Et, noriu vyrą nuo kompiuterio persivilioti“. Tai anekdotas apie priklausomybę nuo interneto. Priklausomas nuo interneto žmogus save tikina, kad prie kompiuterio pasėdės tik pusvalandį, tačiau atsipeikėja tik po penkių valandų ar kitą rytą.

Kas yra priklausomybė?

Priklausomybė - tai pirminė, lėtinė, neurobiologinė liga, kurios vystymąsi ir išraišką lemia genetiniai, psichosocialiniai ir aplinkos faktoriai. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (TLK-10 AM, 2008) priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitas elgesys, anksčiau labiau vertintas.

Kai kurios ligos, turinčios priklausomybės požymių, ligų klasifikacijoje įvardijamos kaip įpročių ir potraukių sutrikimai. Ši kategorija apima tam tikrus elgesio sutrikimus, kurie nepriskiriami kitiems kodams. Jiems būdingi pasikartojantys veiksmai, kurie neturi aiškios racionalios priežasties, yra nekontroliuojami ir dažniausiai kenkia paties paciento ar kitų žmonių interesams.

Nemaža dalis žmogaus elgesio sutrikimų, anksčiau įvardintų kaip žalingi įpročiai, šiandien pervardijami į priklausomybes. Tokių naujų priklausomybių sąrašas susidaro gana ilgas: darbomanija, telemanija, priklausomybė nuo mobilaus telefono, socialinių tinklų, pirkimo (šopomanija), sekso, maisto ir maisto priedų, saldumynų, nuo meilės (santykių), nuo įvaizdžio, tikslo siekimo. Taip pat nuo sektų, plastinių operacijų, švarinimosi, destruktyvių santykių, stimuliuojančių medžiagų (tarp jų - ir kofeino).

Atskirai būtina paminėti sąlyginę arba kopriklausomybę. Taigi pažvelgus kritiškai, įvertinus priklausomybių gausą ir žmonių skaičių, kuriuos jos apima, turėtų iškilti klausimas - tai kokioje visuomenėje gyvename? Dar 1999 m. vokiečių psichologas Ulrick Giesekus teigė: „Aiškių ribų tarp „blogų įpročių“ ir „sunkios priklausomybės formos“ nėra. Reikia vadovautis tuo, kad sunkūs priklausomybių sutrikimai visuomenėje tiek pat dažni, kaip ir „menki kasdieniški potraukiai“. Šiuo požiūriu mes tikrai esame priklausomybių visuomenė“.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Priklausomybės mechanizmas ir žmogaus elgesys

Priklausomybė neretai tapatinama su vergavimu. Galima išgirsti, kai apie žmogų kalbama, jog „jis yra alkoholio ar narkotikų vergas“. Arba „lošimas pavergė jo protą“ ir pan. Alkoholikas keikia girtavimą, bet geria. Narkomanas ne vieną kartą pasižada sau, kad pavartos paskutinį kartą ir mes, tačiau tų „paskutinių kartų“ pabaigos nematyti. Lošėjas tikina save, kad kai tik išloš ar bent jau kažkiek atsiloš, tai būtinai susikurs normalų gyvenimą, tačiau išlošęs tuoj pat pralošia ir vėl kuria naujas teorijas ir kombinacijas. Priklausomas nuo maisto po eilinės dietos laikymosi leidžia sau pasilepinti tik viena bandele, o rezultatas - kilogramai grįžta su kaupu.

Kol žmogus nepripažįsta ir nesusitaiko su priklausomybe, jis visiškai yra priklausomas nuo savo „šeimininko“. Priklausomybė yra labai susijusi su neigimu ir perdėtu pasitikėjimu savo jėgomis. Iš pradžių žmogus priešinasi, sako, kad jis neturi jokios priklausomybės, vėliau, kad pateisintų nekontroliuojamą elgseną, ieško priežasčių ir pasiteisinimų arba kaltina aplinkybes ir kitus žmones. Jei ima pripažinti, bando save suimti į rankas, ieško valios ar dar kokių vidinių jėgų, kad nutrauktų žalojančią jį elgseną. Deja, tai saviapgaulė.

Priklausomybės atsiradimo priežastys nėra tiksliai nustatytos, todėl žmogiškųjų problemų bei santykių tyrinėtojai priklausomybės šaknų ieško remdamiesi savo specializacija. Gydytojai teigia, kad tai smegenų liga, psichologai įvardija vidinių konfliktų pasekmes, kurias sukelia jausmų slopinimas, uždarumas ar vertybinių nuostatų nepastovumas. Egzistencinės filosofijos atstovas tvirtins, kad žmogus prarado gebėjimą laisvai rinktis ir papuolė į visuomenės stereotipų spąstus, iš kurių bando išsivaduoti ieškodamas tariamos laisvės su svaigalų ar destruktyvios veiklos pagalba. Dar kiti priklausomybės priežastis įžvelgia sutrikusiuose žmogaus santykiuose su savimi ir aplinkiniais žmonėmis.

Priklausomybių tipai ir rizikos faktoriai

Kas gali tapti priklausomu? Atsakymas vienareikšmis - bet kas. Dažnas žmogus ima prieštarauti, kad negalima lyginti alkoholizmo, narkomanijos ar priklausomybės nuo sekso su „normaliais“ susirgimais. O kas yra normalu? Ar normalu yra valgyti daug riebaus ar kitokio nesveiko maisto ir visiškai nesirūpinti savo fizine sveikata? Nenormalu, bet dalis žmonių taip elgiasi ir serga.

Besidomintis pornografiniais puslapiais internete nepastebimai įgyja nekontroliuojamą potraukį tai daryti nuolat. Tačiau svarbu yra tai, jog pats žmogus nesugalvojo priklausomybės objektų, o tik ima naudotis kitų žmonių sukurtais daiktais ir produktais, kurie visuomenėje ar tam tikroje socialinėje grupėje yra skatinami vartoti. Tėvai, pirkdami vaikui kompiuterį, net nesusimąsto, kad šis prietaisas, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas, gali jų vaiką tiesiog įkalinti virtualioje erdvėje. Susigundęs išpardavimo akcijomis ir džiaugdamasis, kad pigiai įsigijo trokštamą daiktą, žmogus net nepagalvoja, kad gali tapti priklausomas nuo nuolatinio pirkimo proceso.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Diagnozė, neigimas ir motyvacija gydytis

Formaliai „priklausomybė“ yra ligos diagnozė, kurią nustato psichiatras. Tačiau pagal kokius kriterijus formaliai taikyti terminą „priklausomybė“ ar „priklausomas“, jei ligų klasifikatoriuje nėra aprašo? Tai reikštų, jog klasifikatoriuje neįvardintos priklausomybės yra diagnozuojamos „nelegaliai“, tai ir gydymo metodai yra ne visai „legalūs“.

Priklausomiems žmonėms yra būdingas neigimas ir neretai nei gydytojas, nei kiti specialistai negali žmogui įteigti ar kaip nors kitaip padėti pripažinti diagnozę. Medicinoje net vartojamas specialus terminas, apibūdinantis priklausomų asmenų savo ligos neigimą - anozognozija. Nepripažindami turintys šių problemų, priklausomi asmenys nėra motyvuoti gydytis. Todėl, prieš pradedant gydymą, labai svarbu asmenį motyvuoti gydytis. Tam yra sukurtas specialus metodas, kuris vadinamas motyvuojančiu interviu. Motyvuojančio interviu tikslas - padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį.

Priklausomybės raidos ir sveikimo stadijos

Vieną iš populiariausių priklausomybės raidos ir sveikimo stadijų teoriją pateikė Shaffer ir Jones. Yra sukurta nemažai priklausomybių gydymo metodų, tačiau prieš gydymą susiduriama su viena sunkiai įveikiama problema - niekas nenori pripažinti turintis priklausomybės problemų.

1. Iki svarstymo stadija. Šioje stadijoje žmogus dar neturi intencijos keisti savo elgesį ir net negalvoja, kad turi problemų.
2. Svarstymo stadija. Žmogus suvokia, kad turi problemų ir mano, kad reiktų kažką daryti.
3. Pasirengimo stadija. Asmuo jau ruošiasi imtis tam tikrų veiksmų artimiausioje ateityje.
4. Veiksmų stadija.
5. Palaikymo stadija. Net ir praėjus tam tikram abstinencijos laikotarpiui, išlieka didelė tikimybė, kad asmuo vėl atkris.

Vieną kartą įveikus priklausomybę, ne visada reiškia, kad problema išspręsta - nepageidaujamas elgesys įveikiamas, kai pagundos nebelieka jokiose probleminėse situacijose, o pasitikėjimas savimi maksimalus.

Gydymo metodai: medicininės ir psichosocialinės priemonės

Priklausomybės ligų gydymas - tai medicinos ir psichosocialinių priemonių, skirtų psichoaktyvių medžiagų vartojimo nutraukimui arba sumažinimui bei bendros paciento sveikatos būklės pagerinimui, visuma. Ekspertai gydymą nuo priklausomybės ligų skiria į dvi kategorijas: gydymą be vaistų ir gydymą vaistais. Gydymas turi trukti tam tikrą laiko tarpą, kad būtų efektyvus. Laikas priklauso nuo individo poreikių. Daugumai pacientų reikšmingi pokyčiai įvyksta apie 3 gydymo mėnesį. Tolimesnį progresą gali sąlygoti papildomas gydymas.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Medicininė detoksikacija yra tik pirmasis priklausomybių gydymo etapas. Vien jis nelabai įtakoja ilgalaikį narkotikų vartojimą. Gydimosi metu turi būti užtikrinamas narkotikų nevartojimas. Gydimosi metu tikrinama, ar pacientai nevartoja alkoholio ar kitų narkotikų. Pvz. šlapimo tyrimai.

Daugumai pacientų būtinas medikamentinis gydymas. Jis naudingas kombinuojant su konsultavimu ir kitomis elgesio terapijomis. Asmenims, priklausomiems nuo opiatų, metadonas ir kitos jo atmainos padeda stabilizuoti jų gyvenimą, sumažinti narkotikų vartojimą. Naltreksonas irgi padeda asmenims, vartojantiems opiatus ar priklausantiems nuo alkoholio. Priklausomiems ar piktnaudžiaujantiems narkotikais individams, turintiems psichinių sutrikimų, turi būti taikomas integruotas abiejų ligų gydymas.

Psichoterapija, grupinė ir ambulatorinė pagalba

Gydymą turi apimti psichosocialiniai elgesio keitimo aspektai. Gydymo programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius.

Programa trunka iki trijų mėnesių. Tai struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa, kurios metu asmuo kasdien, ne mažiau kaip 4 valandas praleidžia RPLC: dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su gydytoju psichiatru, psichologu, socialiniu darbuotoju, ergoterapeutu ir kitais specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.

Yra ir stacionarinės programos: tai stacionarinė paslauga, skirta abstinencijos gydymui nutraukus alkoholio vartojimą. Gydymas trunka iki 14 dienų ir apima medikamentinį gydymą, nuolatinę sveikatos būklės stebėseną bei slaugos paslaugas. Taip pat yra 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa, paremta „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba.

Motyvacija, šeimos ir visuomenės vaidmuo

Dažnai akcentuojama, kad „žmogus turi pats norėti spręsti savo problemą“. Tai ne visai teisingas teiginys. Dažni atvejai, kai pagalbos į specialistus dėl priklausomybės žmogus kreipiasi ne savo noru. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsniu nustatyta, kad asmuo gali būti hospitalizuojamas priverstinai tik tais atvejais, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Lietuvos teismų praktikoje už tam tikrus nusikaltimus, kai nustatoma, jog asmuo turi priklausomybės problemų, yra suteikiama galimybė rinktis - arba įkalinimas, arba bausmės atidėjimas ir pora metų ilgalaikės reabilitacijos priklausomų asmenų bendruomenėje. Iš esmės teisėjas siunčia gydytis. Probacijos tarnyba siunčia savo lygtinai paleistus iš įkalinimo įstaigos klientus, kurie turi problemų dėl svaigalų vartojimo, į anoniminių alkoholikų draugiją, o atsisakantiems gresia grįžimas už grotų.

Specialistai teigia: „kiekviena visuomenė turi tiek narkomanų, kiek nusipelno savo abejingumu ir pasyvumu“. Taip nagrinėjant priklausomybės santykį su visuomene. Girtaujančių asmenų atžvilgiu dažnai skamba kaltinimas, kad „niekas per prievartą nepila - pats kaltas, kad geri“. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad „niekas neverčia per daug valgyti“ žmogui, kuris kenčia dėl nuolatinio persivalgymo ar antsvorio problemų. Tačiau jei priklausomybė yra liga, tai savanoriškumo nebelieka. Priklausomybės, kuri žaloja gyvenimą, pats asmuo sąmoningai nesirenka.

Netradiciniai metodai ir atsargumas

Populiariausi netradiciniai pagalbos būdai yra įtaigos metodai, paremti gąsdinimu pasekmėmis ar bandant tiesiog uždrausti vartoti svaigalus. Priklausomus žmones bandoma paveikti mechanine ar elektromagnetine smegenų ir kūno taškų stimuliacija, kodavimu, hipnoze, vaizdo ir garsinės informacijos infiltravimu į pasąmonę. Nuo priklausomybių „gydo“ ekstrasensai, būrėjai, žiniuoniai, bioenergetikai. Priklausomi žmonės „gydomi“ talismanais, akmenų ir mineralų energetika, maisto papildais, būrimu, cheminiais preparatais, „užpiltinėmis“, užkalbėjimais ir t.

Be abejo, negali būti vieno „teisingo“ požiūrio ar vienintelio „teisingo“ metodo. Tačiau problemą galima įžvelgti, kai bandoma manipuliuoti teiginiu, jog „visi metodai, kurie padeda, yra geri“. O kiek pakenkia? Ar kas nors tyrinėjo, kaip veikia priklausomą asmenį neaiškios pagalbos ir metodų gausa? Nors netradicinės pagalbos būdai egzistuoja seniai, tik pastaruoju metu imta garsiai kalbėti apie šių dažniausiai placebo principu paremtų metodų taikymo teisėtumą, kadangi atsakomybės už pritaikomumą ir neefektyvumą nėra jokios.

Efektyvūs pagalbos būdai ir specialistų rolė

Gydytojas dažniausiai gali padėti susitvarkyti su kai kuriomis priklausomybių pasekmėmis, t. y. detoksikacija nuo svaiginančių medžiagų, pažeistų kepenų ir kitų organų funkcijų atkūrimu, bendro fizinio išsekimo ar depresijos gydymu. Didžioji dalis žmonių, kenčiančių nuo priklausomybių net nesikreipia į psichiatrą, nes nelaiko to liga, tuo labiau psichine, be to, suvokia, kad gydytojas nepasiūlys tabletės, kuri padėtų pakeisti elgseną.

Pagalbos dažniausiai ieškoma pas psichologus, šeiminių santykių ar asmeninio tobulėjimo konsultantus, dvasininkus, tokio pat likimo žmones, turinčius asmeninio sveikimo patirties, arba kreipiasi į žmones, siūlančius netradicinius pagalbos būdus. Viena iš naujovių šiuolaikiniame moksle - dvasinis konsultavimas.

Gydomajame procese labai daug padėti gali patyrę specialistai, naudojantys hipnozę bei atkodavimo technikas. Kodavimas nuo alkoholizmo taikomas tiek įsisenėjus problemai, tiek pirminėse jos stadijose. Kuo anksčiau bus imtasi užkirsti kelią besiformuojančiai priklausomybei, tuo lengviau bus ją įveikti.

Gydytojo psichiatro konsultacija padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Tai priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo mokosi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius.

Reabilitacijos programos ir savitarpio pagalba

Programose derinama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, supažindinama su savitarpio pagalbos grupių principais. Gydymo metu vyksta grupiniai užsiėmimai: psichologinės grupės, psichologų ir ergoterapeutų užsiėmimai, socialinių darbuotojų paskaitos. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Ilgalaikis gijimo procesas ir atkryčių prigimtis

Gijimas nuo priklausomybės gali būti ilgalaikis procesas. Gali būti būtini dažni gydimosi epizodai. Kaip ir sergant kitomis chroniškomis ligomis, išlieka labai didelė atkryčio tikimybė gydimosi metu ar po sėkmingo gydimosi epizodo. Priklausomybė įvardinama kaip lėtinis sutrikimas, kuriam neretai būdingi atkryčiai (recidyvai). Dalis žmonių sveiksta sėkmingai ir susitvarko gyvenimą, kiti sveiksta mokindamiesi iš savo klaidų, dar kiti - taip ir neišsikapsto.

Priklausomas asmuo tampa savotišku iššūkiu specialistams, nes yra žmonių, kurie, pvz., nuo priklausomybės alkoholiui gydosi po 10, 20 ar net 100 kartų per 10-15 metų, tačiau rezultato nėra. Dažnu atveju tokie žmonės aplinkinių yra tiesiog „nurašomi“ kaip nepataisomi. Deja, „nurašinėja“ ne tik girtaujančiųjų artimieji, bet ir medikai bei kiti specialistai, kurių profesija susijusi su pagalbos teikimu priklausomiems žmonėms.

Praktiniai patarimai šeimai ir artimiesiems

• Parodykite žmogui, kad Jums rūpi jo problemos ir kad įveiksite jas kartu.
• Labai svarbu turėti tikslų ir užsiimti veiklomis, kurios suteikia entuziazmo.
• Paprastai vieną priklausomybę ar programą įveikia tik nauja, stipresnė pozityvi programa.
• Dažnai pagalbos kreipimasis būna ne savanoriškas - šeima ar teismas gali nukreipti žmogų į gydymą.

Specialistų pavyzdys ir paslaugos

Yra daug patyrusių specialistų, dirbančių priklausomybių srityje. Pvz., psichologė, geštaltinės psichoterapijos praktikė, dirbanti su priklausomybėmis nuo 2011 metų, teigia: „Kiekvienas gijimas prasideda nuo pripažinimo, kad esate verti pagalbos.“

Klinikos ir priklausomybių centrai siūlo įvairias paslaugas: nuo individualių psichologinių konsultacijų iki lazerio terapijos, detoksikacijos, stacionarinių programų ir „12 žingsnių“ programų. Daugelis iš šių paslaugų yra mokamos, tačiau valstybės finansuojamas gydymas taip pat prieinamas per atitinkamas institucijas.

Kaip pradėti keistis?

Tai yra svarbiausias etapas! Turi pats priimti sprendimą atsisakyti žalingo įpročio ir pradėti naują gyvenimą. Prieš kodavimo procedūrą žmogus turi būti visiškai blaivus ir nevartoti alkoholio, narkotikų, kitų svaigiųjų medžiagų, nelošti bent 4 dienas, nerūkyti bent 4 val. Prieš kodavimą yra atliekama pirminė (nemokama) konsultacija. Po konsultacijos paruošiamas individualus kodavimo planas ir aptariami rezultatai, duodamos rekomendacijos.

Jeigu Jūs ar kas nors iš Jūsų artimųjų susiduriate su alkoholizmu, kreipkitės į mūsų klinikos specialistus. Mes užtikriname Jūsų konfidencialumą. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu.

Išvados apie pagalbos efektyvumą

Formalių priklausomybių gydymo ir sveikimo metodų, pagrįstų moksliniais tyrimais ir patirtimi, kurie turi aiškias metodikas, nėra daug. Tačiau sveikimas reikalauja ir laiko, ir paties žmogaus pastangų bei kitų žmonių pagalbos. Sveikimo procesas - tai ne vien svaiginančių medžiagų ar destruktyvios elgsenos atsisakymas, tai gyvenimo būdo keitimas, įsitikinimų, mąstymo bei elgesio korekcija, mokymasis kontroliuoti ir reikšti emocijas neapsvaigus, naujų vertybių suradimas ir prarastų susigrąžinimas.

Rekomenduojamos gairės

• Laiku kreiptis pagalbos pas kvalifikuotus specialistus.
• Derinti medicininį ir psichosocialinį gydymą.
• Skirti dėmesio motyvacijai ir etapiniam požiūriui į pokytį.
• Vengti vienintelių „stebuklingų“ sprendimų ir netradicinių metodų be įrodymų.
• Įtraukti šeimą ir artimuosius į gydymo procesą.

Gydymo etapas	Pagrindinės priemonės
Detoksikacija	Medicininė priežiūra, simptomų mažinimas
Stacionarinė reabilitacija	Medicininė, psichologinė, socialinė pagalba
Ambulatorinė programa	Grupinės ir individualios terapijos, psichoedukacija
Ilgalaikė parama	Savitarpio pagalbos grupės, palaikomosios konsultacijos

Įveikti priklausomybes galima, tačiau tam reikia laiko, tinkamos pagalbos ir palaikymo. Jei jaučiatės pasiruošęs pakeisti savo gyvenimą, kreipkitės pagalbos į specialistus - jie jums atsakys į visus rūpimus klausimus ir padės spręsti kylančias problemas.

tags: #kaip #kovoti #su #priklausomybemis