Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, atsirandantis dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba patologinis potraukis užsiimti tam tikra veikla. Dažnai pasikartojantis vartojimas ar veiksmas, keliantis malonumą, sukelia priklausomybę ir tampa psichikos sutrikimu.
Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių žmogus, sergantis priklausomybės liga, jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, o asmens galimybės valdyti šį sutrikimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti.
Priklausomybė nekyla staiga, prasideda nuo žmogaus teigiamos nuostatos dėl vartojimo, eksperimentavimo, vėliau veiksmai tampa reguliarūs, dar vėliau intensyvūs, kol galiausiai išsivysto psichikos (tokie veiksmai tampa gyvenimo būdu, užvaldo žmogaus mintis, jausmus, veiklą ir žmogus nebegali grįžti į normalią būseną) ir fizinė (veiksmai tampa būtini organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti, pasireiškia psichikos ir fiziniais sutrikimai, pakinta organizmo funkcijos) priklausomybė.
Atsiranda asmenybės pokyčių (priklausomam asmeniui būdinga savotiškas mąstymas ir jausmai, diskomforto jausmas skatina veikti, keičiasi logika, visuomet randamas pasiteisinimas), gyvensenos pasikeitimų (elgesys tampa vis labiau nekontroliuojamas, meluojama, kaltinami kiti), gyvenimo praradimo jausmas (žmogus pats sau susikuria aplinkybes, kuriomis jaučia skausmą, baimę, vienišumą, pyktį, kad galėtų juos numalšinti piktnaudžiaudamas).
Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačia veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Piktnaudžiavimo medžiagomis sutrikimai: požymiai, dažnos priklausomybės, gydymo galimybės | Masačusetso generolas Brigamas
Pagrindiniai priklausomybių tipai
Dažniausiai minimos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir žaidimų, tačiau greitas gyvenimo tempas, technologinis progresas ir kiti laikmečio veiksniai lėmė, kad priklausomybių padaugėjo.
Priklausomybė nuo alkoholio
Tai lėtinė liga, pasireiškianti padidėjusiu potraukiu vartoti alkoholį ir išaugusia alkoholio tolerancija. Vystantis priklausomybei, didėja alkoholio suvartojimas per tam tikrą laiką, o pastangos vartoti - bergždžios, pasibaigiančios atkryčiais, nepaisant žalingų pasekmių.
Kartu su priklausomybe nuo alkoholio gali išsivystyti psichikos sutrikimai ir somatinės komplikacijos, tokios kaip: širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų cirozė, įvairūs vėžio tipai. Ši priklausomybė taip lemia sunkumus asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
Nutraukus alkoholio vartojimą, turintiems priklausomybę išryškėja abstinencija, kuri pasireiškia psichologiniais simptomais (nervingumu ir dirglumu, nerimu ar lengva susijaudinimo būsena, nuotaikos svyravimais, nuovargiu ir sunkumu aiškiai mąstyti) ir fiziniais simptomais (galvos skausmu, pykinimu ir vėmimu, apetito stoka, prakaitavimu, padažnėjusiu širdies plakimu ar nemiga).
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų
Tai - elgesio, mąstymo ir fiziologinių veiksnių sutrikimas, atsirandantis dėl pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotinės medžiagos pažeidžia smegenų dalis, atsakingas už savikontrolę ir savireguliaciją, mokymąsi ir atmintį.
Priklausomybei būdingas stiprus noras vartoti psichoaktyviąją medžiagą, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai, negebėjimas sukontroliuoti vartojimo, nepaisant žalingų pasekmių. Negydoma priklausomybė nuo narkotinių medžiagų gali sutrikdyti asmeninį ir darbinį gyvenimą, sukelti finansinių ir sveikatos problemų.
Priklausomybė nuo rūkymo
Šią priklausomybę sukelia tabako gaminiuose esanti medžiaga - nikotinas. Būtent dėl šios medžiagos rūkantieji savo noru negali nustoti rūkyti, o pabandę nerūkyti patiria fizinių ir psichologinių abstinencijos simptomų.
Jei rūkyti pradedama paauglystėje, išsivysto stipresnė priklausomybė, nei pradėjus rūkyti suaugus. Priklausomybė nuo rūkymo yra medicininė liga, o ne įprotis. Ji pasireiškia didele tolerancija vartojamai medžiagai ir abstinencijos simptomais, nustojus ją vartoti.
Priklausomybė nuo azartinių lošimų
Piktnaudžiaujant azartiniais lošimais, nepriklausomai nuo lošimo formos (kazino, loterijos bilietai, lažybos) gali susiformuoti priklausomybė, kuri sukelia įvairias socialines ir psichologines problemas ne tik priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Atsiradus priklausomybei, asmuo slepia, kad lošia, negeba savęs kontroliuoti, lošia, nors ir neturi pinigų. Taip pat pasireiškia emocinės problemos: nerimas, miego sutrikimai, polinkis į savižudybę. Dažniau sunkumų kyla ne nustoti lošti, bet išvengti atkryčio.
Priklausomybė nuo interneto
Tai patologinis potraukis naudotis internetu, kliudantis darbui, mokslams ir asmeniniams santykiams. Priklausomybė nuo interneto atsiranda nesaikingai žaidžiant žaidimus, apsipirkinėjant, naudojantis socialiniais tinklais, kai tai paveikia emocinę ir fizinę sveikatą.
Svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnį, trukmę ir intensyvumą. Priklausomybė - tai polinkis vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar užsiimti ta pačia veikla (pavyzdžiui, žaisti vaizdo žaidimus, azartinius lošimus), siekiant pasitenkinimo jausmo bei nekreipiant dėmesio į galimas neigiamas pasekmes.
Psichiką veikiančios medžiagos yra visų rūšių narkotinės medžiagos (įskaitant klijus ir panašius svaiginimosi būdus), alkoholis, rūkalai.
Priklausomybių priežastys
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius.
Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.
- Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
- Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
- Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
- Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.
Priklausomybių gydymas
Norėdamas išgyti žmogus pats turi pripažinti savo priklausomybę, turėti motyvacijos ieškoti pagalbos. Gydant taikoma vaistų intervencijos, psichoanalizės metodai, psichoterapija.
Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras.
Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes.
Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio.
Mitai apie priklausomybes
- 1 mitas. Taip, moksliškai įrodyta, kad priklausomybė yra liga, tačiau daugelis šį faktą naudoja kaip pasiteisinimą, neva nieko negalima pakeisti.
- 2 mitas. Jau pasakojau, kad neuromokslininkai priklausomybę sieja su smegenyse gaminama medžiaga - dopaminu. Jis išsiskiria, kai patiriame malonumą ar itin ryškias emocijas: laimime kazino, loterijoje, pereiname kompiuterinio žaidimo lygį ar vartojame psichoaktyvias medžiagas. Smegenys nėra pasiruošusios tokiam dopamino antplūdžiui ir savotiškai „ginasi” tapdamos mažiau jam jautrios. Dėl to žmogui reikia vis daugiau dopamino, kad patirtų tą patį malonumą - todėl narkomanas didina dozę, o žaidėjas sėdi prie kompiuterio ištisą naktį. Priklausomybė nėra silpnavališkumo pasekmė.
- 3 mitas. Patiriantys priklausomybę dažniausiai negali pripažinti, kad turi problemą - jie išgyvena neigimą, gėdą, baimę, su laiku praranda tikėjimą savo jėgomis (nes bando atsisakyti priklausomybės ir patiria nesėkmę), tuo tarpu liga progresuoja. Priklausomybės pripažinimas - pirmas žingsnis į pasveikimą. Psichoterapijos metu įgyjami svarbūs įgūdžiai: gebėjimas pastebėti savo mąstyme kognityvines klaidas, valdyti emocijas ir t.t..
- 4 mitas. Priklausomybė susijusi su pokyčiais smegenų ir neuronų veikloje, atsikratyti jos savarankiškai beveik neįmanoma, tačiau kone kiekvienas, turintis priklausomybę, tvirtina, kad panorėjęs galėtų bet kada nebelošti, nevartoti, negerti ir t.t.. Tuo naudojasi ieškantys lengvo uždarbio ar reklamų kūrėjai, siūlantys „stebuklingas” tabletes ar kitus būdus, neva galinčius padėti per vieną dieną ar savaitę. Užuot tikėję stebuklais - pasikliaukite mokslu.
- 5 mitas. Netiesa. Visos psichotropinės medžiagos sukelia pripratimą. Jos veikia žmogaus sąmonę, savijautą ir jas vartojant visada formuojasi priklausomybė.
- 6 mitas. Netiesa. Priklausomu anksčiau ar vėliau taps bet kuris žmogus, vartojantis psichotropines medžiagas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką priklausomybėms atsirasti daro psichotrauminės patirtys, ypač - ankstyvoje vaikystėje. Nėra duomenų, kad polinkis į priklausomybę būtų tiesiogiai paveldimas.
- 7 mitas. Ir taip, ir ne. Labai pavojingas mitas, nes dažniausiai priklausomas žmogus nesuvokia turįs šią bėdą ar ją neigia. Asmeninė motyvacija atsiranda gydymo proceso metu, o iš pradžių labai svarbu, kad aplinkiniai: draugai, artimieji, šeimos gydytojai padėtų žmogui kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą.
- 8 mitas. Fiziniai pratimai - labai palankus sveikatai užsiėmimas, tačiau tik tuo atveju, jei netampa nauja priklausomybe ir neveda į kraštutinumus. Pavyzdžiui, jei žmogus treniruojasi nepaisydamas traumų ir apkrovos širdžiai, jei kasdien liguistai skaičiuoja suvartojamas kalorijas ir sveriasi, ar be jokių išeiginių treniruojasi daugiau nei 3 valandas per dieną, galima įtarti, kad jis tapo priklausomu nuo fizinio krūvio.
Ergoterapijos vaidmuo gydant priklausomybes
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas.
- Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas.
- Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai.
- Laiko planavimas ir organizavimas.
- Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas.
- Aplinkos pritaikymas.
Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.