Bendruomeniniai šeimos namai - organizuoja ir teikia kompleksines paslaugas Utenos rajono šeimoms, kurioms reikalinga pagalba siekiant įveikti iškilusius sunkumus ir krizes, savarankiškai pasirūpinti savo šeimos gerove, taip užtikrinant pozityvią šeimos raidą bei prisidedant prie šeimos gyvenimo kokybės gerinimo. Bendruomeninių šeimos namų tikslas - užtikrinti paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos arba asmens (šeimos) gyvenamojoje vietoje vieno langelio principu.
Bendruomeninių vaikų globos namų steigimas Utenos rajone
Pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai Utenos rajone įsteigti 2017 m. Jie įsteigti Utenoje, Užpalių gatvėje. 2018 m. įkurti dar vieni namai Palangos gatvėje. Įkūrus trečiuosius namus Utenos rajono savivaldybėje neliks vaikų, gyvenančių didelėse globos įstaigose.
Todėl šių metų vasario 6 d. paskelbėme, kad yra perkamas gyvenamasis būstas su statiniui priskirtu žemės sklypu Utenos mieste bendruomeniniams vaikų globos namams steigti. Pasiūlymų teikimo terminas buvo nurodytas iki vasario 20 d. Pasiūlymus galėjo teikti visi suinteresuoti asmenys.
Tikslai, gyventojų skaičius ir įstaigų paskirtis
Siekiant sukurti kuo artimesnę šeimai namų aplinką, naujai įkurtuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų. Viename kambaryje gyvens ne daugiau kaip po 2 vaikus, atsižvelgiant į jų poreikius bei interesus. Vaikų priežiūrą užtikrins ne mažiau kaip 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Pastarasis vaikų saugumu ir priežiūra rūpinsis visą parą.
Bendruomenių vaikų priežiūra užtikrins Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras. Bendruomeniniai globos namai gali būti steigiami tiek gyvenamajame name su jam priskirtu žemės sklypu, tiek daugiabučiame name (vienoje laiptinėje - ne daugiau 2 bendruomeninių namų).
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų apžvalga
Gyvenimo sąlygos ir aplinka
Apibrėžta, kiek vienam vaikui turi tekti naujai steigiamos vaikų socialinės globos įstaigos teritorijos neužstatytos dalies, kuri bus skirta jų poilsiui ir rekreacijai, bei daugelis kitų dalykų, kurie turi padėti sukurti vaikams fiziškai ir emociškai artimą šeimai aplinką. Bendruomeniniai vaikų globos namai negali turėti iškabos ar kitų skiriamųjų ženklų (nuorodų, logotipų ir pan.). Tai tiesiog yra didelės šeimos namai.
Labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudarys galimybę vaikams pasijusti priimtiems į bendruomenę. Nuoširdaus bendravimo, pagarbių tarpusavio santykių pavyzdys padės vaikams išsiugdyti savivertės jausmą, tinkamus socialinius įgūdžius, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, palaikyti tarpasmeninius ryšius, bendrai spręsti kylančias problemas.
Budintys globotojai ir krizinių atvejų sprendimas
Šias metais Utenoje savo namų duris atvėrė pirmieji budintys globotojai, kurie šeimoje ne ilgiau kaip 12 mėnesių laikinai prižiūrės nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Vaikai pas budintį globotoją bus nukreipiami kriziniais atvejais, kai vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Namų atmosfera ir kasdienybė
Vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti, - tokį įspūdį palieka dveji Utenoje esantys bendruomeniniai vaikų globos namai. Du dideli namai šiuolaikiškai įrengti, yra užtektinai erdvės, kad kiekvienas galėtų rasti sau ramų kampelį, vaikai turi savo kambarius. Visgi ne graži aplinka namą paverčia namais, o žmonės - vaikai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai čia tvarkosi kaip bet kuri šeima nuosavuose namuose.
Užpalių gatvėje esantys bendruomeniniai vaikų globos namai pirmiesiems gyventojams duris atvėrė 2017 metų birželį, čia kūrėsi vyresnio amžiaus vaikai - nuo 16 metų. Jiems buvo teikiama palydimosios globos paslauga. Šiandien paslaugos specifika pasikeitusi - iš Institucinės globos pertvarkos projekto finansuoti namai dabar veikia kaip bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiame name gyvena aštuoni 13-19 metų vaikai.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje
Antrieji bendruomeniniai vaikų globos namai, taip pat įsteigti iš Institucinės globos pertvarkos projekto lėšų, įsikūrę Palangos gatvėje. Čia gyvena aštuoni 8-18 metų amžiaus vaikai.
Trauminių patirčių įveikimas ir šeimos modelio atkūrimas
Pasak socialinio pedagogo D. Gudo, labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pasak D. Gudo, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Kartais net biologinėse šeimose augantys vaikai, D. Gudo teigimu, neturi tvirto pagrindo ir vertybinio ugdymo, o bendruomeniniuose namuose augantys vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau dėlioja ateities planus.
Pašnekovų teigimu, sulaukę pilnametystės vaikai ir toliau jaučia darbuotojų palaikymą, gali kreiptis pagalbos. D. Bikelienė įsitikinusi, kad tokio tipo namuose vaikams daug lengviau gyti po patirtų traumų. Ne paslaptis, kad vaikai čia patenka iš disfunkcinių šeimų, kur stokojo rūpesčio, dėmesio, kur negalėjo pasitikėti suaugusiais.
„Čia, priešingai nei instituciniuose namuose, visi gyvename kaip šeima, o vaikui labai svarbu turėti šeimą, jausti palaikymą. Įstaigoje vaikas gyvena pagal darbuotojo darbo ritmą, o čia jis gali bet kada prieiti, nereikia laukti, iš anksto tartis dėl susitikimo. Pokalbis, pasitikėjimą kelianti atmosfera, ramybė - geriausi vaistai, gydantys traumas.“
Taip pat skaitykite: Viskas apie bendruomeninius vaikų globos namus
„Gali neužtekti ir viso gyvenimo, kad vaikas išgytų, tačiau mes stengiamės, kad tai vyktų, nors ir lėtai, - teigia D. Gudas. - Žinoma, vaikams niekas neatstos tėvo ir mamos, kad ir kokie jie būtų. Vienas iš mūsų tikslų - diegti pagarbą tėvams, padėti juos suprasti.“
Kasdienė savarankiškumo praktika ir bendruomeninis ugdymas
Socialinės darbuotojos Neringos Tylienės ir socialinio darbuotojo padėjėjo Egidijaus Kornevo teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - čia nėra itin griežtų taisyklių. Įstaigoje nustatytas pietų laikas, miego laikas, o čia vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Žinoma, tam tikros taisyklės galioja ir čia. Nemeluoti, sugyventi darniai, gerbti vieniems kitus, būti atviriems - pagrindinės iš jų.
Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečių. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja. Pašnekovai džiaugiasi, kad šalia bendruomeninių vaikų globos namų yra lopinėlis žemės daržui. Užaugintas daržoves vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, pašnekovai teigia, kad rimtesnių nesutarimų nepasitaiko. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara, bet taip ir būna šeimose. Mes juos auklėjam taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus, - sako E. Kornevas. - Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius. Tai ugdo pasitikėjimą savimi, suteikia ramybės jausmą.
Visuomenės požiūris ir tolerancija
Utenos miesto gyventojai domisi naujų bendruomeninių vaikų globos namų steigimu, pateikia nemažai klausimų. Atsakydama noriu pabrėžti, kad gyventojų išsakytas nerimas pirmiausia siejamas su vaikų gerove. Gyventojai domisi, ar tinkamai parinkta vieta bendruomeniniams vaikų globos namams steigti, ar vaikams bus saugu ir patogu gyventi privačių namų kvartale, ar yra pakankamo dydžio kiemas jų poilsiui ir žaidimams.
Šis susirūpinimas rodo, kad pamažu keičiasi visuomenės požiūris į tėvų globos netekusius vaikus. Visuomenėje ilgą laiką vyravo nuostata, kad tėvų globos netekę vaikai paveldi savo tėvų „tamsiąsias“ savybes ir, kad ir kaip besistengtume, sėkmingai užauginti vaiką iš globos namų sunkiai pavyks. Įtėvių, globėjų šeimose, šeimynose užauga puikūs žmonės, nors vaikystėje buvo patyrę tėvų fizinį, psichologinį smurtą, nepriežiūrą, išgyvenę netektis ar kitas emocines traumas.
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Kalbinti socialiniai darbuotojai dar prisimena laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete. Bet uteniškiai, regis, yra tolerantiški ir supratingi.
„Niekada nebuvo jokių baimių dėl to, kad kaimynystėje apsigyvens būrys vaikų, - tikino vienas sutiktųjų. - Visi žinome, kad tai vaikai iš globos įstaigos. Žinau, kad yra visokių nuomonių apie be biologinių tėvų augančius vaikus, bet man niekada neteko matyti nieko, kas rodytų, jog šie vaikai kažkuo išskirtiniai. Visi mandagūs, gerai išauklėti. Daugelis biologinėse šeimose gyvenančių vaikų nėra tokie geri. Mano manymu, iš jų galėtumėm daug ko pasimokyti. Tai ir pavyzdys bendruomenei, kad turime priimti visus ir vengti išankstinių nuostatų.“
Pozityviu bendruomenės požiūriu džiaugiasi ir darbuotojai. D. Bikelienė sako, kad vaikai buvo priimti labai gražiai, tarp bendruomeninių namų ir aplinkinių gyventojų nėra jokio susiskaldymo, pasidalijimo į „mus“ ir „juos“. Anot pašnekovų, visuomenės požiūris keičiasi ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet svarbiausia, kad pozityvūs procesai apskritai vyksta.
Istorinė apžvalga ir institucijų perėjimas
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Utenoje dvarininko J. Balcevičiaus dv. buvo našlaičių prieglauda, kurią finansavo aps. valdyba. Vėliau dv. centrą ir našlaičių prieglaudą perėmė „Saulės" d-ja, o 1932 m. - aps. valdyba, pavesdama čia dirbti vienuolėms, atvykusioms iš Marijampolės.
1971 m. prie tuometinės Utenos 4-osios vidurinės mokyklos pastatytas mokyklinis bendrabutis. 1995 m. kovo 20 d. mokyklinio bendrabučio bazėje įsteigti Utenos laikinos vaikų globos namai (direktorė J.Žilėnienė), kuriuose teikiama socialinė institucinė globa vaikams iš socialiai palankių sąlygų neturinių šeimų iki bus išspręsti vaikų globos nustatymo arba vaikų grąžinimo tėvams ar globėjams klausimai.
1997 m. liepos 1 d., tame pačiame buvusio mokyklinio bendrabučio pastate, sukūrus sąlygas negalią ( proto ir kompleksinę) turinčių vaikų ir jaunuolių 10 - 21 m.a. ugdymui, Laikinos vaikų globos namai reorganizuojami į Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą.
2001 m. siekiant vieno iš pagrindinių darbo su laikinai globojamais vaikais iš socialiai palankių sąlygų neturinčių šeimų tikslų - vaiką grąžinti šeimai, pastatytos naujos patalpos vaikų biologinių šeimų apgyvendinimui, kai to reikalauja krizinės situacijos sprendimas vaiko gerovės naudai. Taip centre nuo 2001 m. pradeda funkcionuoti Šeimos krizių grupė, kurioje vienu metu gali gyventi iki 5 šeimų.
2003 m. pabaigoje centras laimėjo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Švedijos tarptautinės plėtros agentūra (SIDA) Socialinio darbo metodinių centrų projekto konkursą. 2004 m. pradedama vykdyti kvalifikacijos tobulinimo veikla, kurios tikslas -vystyti socialinio darbo metodinio centro veiklą, vykdant praktinį mokymą bei gerosios patirties sklaidą specialistams, dirbantiems su socialinės rizikos grupių vaikais bei jų šeimomis.
2008 metais pradėta vykdyti įtėvių ir (ar) globėjų mokymai pagal PRIDE (tėvų informacijos, tobulinimosi ir mokymosi šaltinis) programą. Pagrindinis mokymų tikslas - supažindinti šeimas su vaikų poreikiais, padėti pačioms šeimoms nuspręsti ar jos galės iš tiesų tenkinti be tėvų globos likusių vaikų poreikius.
Statistika ir dabartinė situacija Utenos rajone
Utenos rajone iš viso yra globojami 106 vaikai, iš kurių 53 šeimose, 34 šeimynose, 19 institucijoje. Įkūrus trečiąjį namą Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre gyvenantys vaikai galėtų persikelti į bendruomeninius namus.
| Gyvenamoji forma | Vaikų skaičius |
|---|---|
| Šeimos | 53 |
| Šeimynos | 34 |
| Institucijos | 19 |
Bendruomeninių vaikų globos namų funkcijų įgyvendinimą užtikrins Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras. (8 389) 61623 ar ei. p. (8 676) 15978 ar ei. p. dalia.
Vizija ir ilgalaikiai tikslai
Jų steigimo tikslas - sukurti vaikams kuo artimesnę namų aplinką. Bendruomeninių vaikų globos namų tikslas - užtikrinti, kad vaikas gyventų saugioje, priimančioje šeimos aplinkoje, kur atgaunama pasitikėjimo jausmas, skatinamas savarankiškumas ir palaikomas ryšys su darbuotojais bei bendruomene.
Tokis ir yra reformos tikslas - atkurti šeimos modelį. Vaikams daug lengviau gyti po patirtų traumų, kai jie jaučia kasdienį palaikymą, gali mokytis socialinių įgūdžių ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
tags: #bendruomeniniai #vaiku #globos #namai #utena