Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija. Tarnybos specialistai (specialusis pedagogas, psichologas, logopedas, vaikų gydytojas neurologas ir (ar) neurologas, socialinis pedagogas, surdopedagogas, jeigu vaikas turi klausos sutrikimų, tiflopedagogas, jeigu vaikas turi regos sutrikimų) atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir pildo tarnybos pažymą dėl. Įvertinimo rezultatai aptariami su tėvais (globėjais).
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti taikomos dvi integracijos formos: visiškos integracijos formos (kai specialiųjų ugdymosi poreikių turinys mokiniai ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojoje klasėje) ir dalinės integracijos formos (kai mokiniai ugdomi lavinamosiose, išlyginamosiose, specialiosiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse). 2020 m. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2024 m. visos šalies įstaigos priimtų specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, jei tėvai su specialistais sutars, jog tai yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Specialioji pedagoginė pagalba teikiama formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinio namuose ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybose. Jos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Socialinė pedagoginė pagalba teikiama švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose įstaigose ar organizacijose. Jos paskirtis - padėti vaikui įgyvendinti teisę mokytis, stiprinti socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios mokymosi aplinkos kūrimą.
14 straipsnis. 2022 12 22 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 1) mokinio ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Pedagoginės psichologinės tarnybos vertina mokinio poreikius ir paskiria ugdymo pritaikymą.
14 straipsnyje išdėstyta ir 2022 m. įgyvendinimo tvarka: Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais vertina PPT; PPT vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. Mokiniui gali būti paskirta reikiama pagalba mokykloje; išsamesnis vertinimas gali būti atliekamas ir kitose institucijose.
Taip pat skaitykite: Teisiniai ir metodiniai SUP ugdymo pagrindai
4-6 punktai: Mokinių ugdymo poreikiai įtraukti į formalųjį ir neformalųjį švietimą; ugdymo formos gali būti per klasės, lavinamosios arba specialiosios bendrojo ugdymo mokyklų klasės; mokiniai gali baigti programas per skirtingus laikotarpius, o kai kuriems mokiniams gali būti suteikiamos papildomos metų galimybės ar laikinos pertraukos.
Dar apie 1500 vaikų mokosi specialiosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Didžioji dauguma turinčių SUP mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, apie 92 proc. Nuo 2024 metų plane siūloma steigti mokinio padėjėjų ir švietimo pagalbos specialistų etatus, didinti kvalifikaciją ir plėsti pagalbų teikimą. Tam numatomi finansavimo planai: 2019 m. - 62 mln. Eur, 2022 m. - 112 mln. Eur, 2023 m. - 136 mln. Eur; 2023-2029 m. numatoma papildoma regioninė pažanga, įskaitant 17,657 mln. Eur mokyklų fizinei aplinkai pritaikyti ir 10 mln. Eur mokykliniam transportui.
Specialioji pagalba teikiama mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir namuose, nuolat keliant ugdymo prieinamumą. Universalusis dizainas (UD) taikomas mokyklose, siekiant užtikrinti įtrauktį. Surdopedagogai padeda kurtiesiems lavinti klausą, mokyti lietuvių ir gestų kalbos, o po implantacijos logopedai - lavinti girdimą kalbą ir kalbos supratimą. Paslaugos teikiamos ir kitų specialistų pagalba, kai reikia.
Kiekybiniai aspektai: 2023 metais pradėtos regioninės specialiojo ugdymo centrai, regioniniai PPT konsultuojantys tinklai, Lietuvos įtraukties švietime centras, kuris teikia metodinę pagalbą, konsultacijas ir analizuoja techninę pagalbą. 2024-2029 m. planuojami ES finansuojami projektai „Įtraukties švietime stiprinimas (PASTIPRA)“ ir regioninių centrų mokymo programų atnaujinimas.
Negalioms priskiriami įvairūs sutrikimai: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochleariniai implantai, judesio ir padėties sutrikimai, kompleksiniai sutrikimai ir kt. Ugdymas pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į poreikius, o mokyklos sukuria individualius ugdymo planus, kuriuose nurodomi tikslai, metodai ir priemonės. Dėmesys skiriamas socialiniams įgūdžiams, savarankiškumui ir gebėjimų lavinimui, kad mokiniai galėtų dalyvauti bendrojo ugdymo veiklose.
Taip pat skaitykite: vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija mokyklose
Švietimo įstatymo pataisos stiprina prieinamumą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: įvestas mokinio padėjėjo vaidmuo, regioniniai centrų tinklai, ir didesnė kvalifikacijos tobulinimo galimybė mokytojams bei švietimo pagalbos specialistams. Taip pat įkurtas 2023 m. Lietuvos įtraukties švietime centras, siekiantis kurti įtraukiojo ugdymo strategijas ir jas diegti mokyklose, teikti metodinę pagalbą ir rekomendacijas dėl specialiųjų priemonių naudojimo konkretiems poreikiams.
Pedagoginės psichologinės tarnybos vaidmuo: vertinimas, rekomendacijos ir pagalbos teikimas mokyklose; įvertinimo procesas dažnai prasideda Vaiko gerovės komisijos pirminiu vertinimu, po kurio PPT pateikia išvadas ir rekomendacijas. Skirtinguose lygiuose mokyklos ir PPT bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad ugdymo poreikiai būtų patenkinti įvairiomis formomis - nuo individualizuotų planų iki visą klasę įtraukti veiklos modelių.
- Vaiko gerovės komisija atlieka pirminį įvertinimą ir aptaria rezultatus su tėvais.
- PPT vertina specialiuosius ugdymosi poreikius ir nurodo reikiamas priemones.
- Mokykla įgyvendina pritaikytas ugdymo programas, gali skolinti ar teikti papildomą pagalbą.
- Jei reikia, samdomi papildomi specialistai ir įgyvendinami susitarimai su tėvais dėl namų ugdymo ar kita forma.
Didelis dėmesys skiriamas individualizacijai: kiekvienam mokiniui kuriamas individualus ugdymo planas, pasirenkama tinkama ugdymo forma, taikomi įvairūs metodai ir priemonės, atsižvelgiant į konkrečias silpnybes ir stiprybes. Taip pat svarbu, kad mokiniai būtų skatinami dalyvauti bendrojo ugdymo klasėse, o specialiosios pagalbos poreikiai būtų įtraukti į kasdienį ugdymo procesą.
Praktiniai įgyvendinimo aspektai
Klasėse gali būti iki tam tikro mokinių skaičiaus su SUP: specialiojoje klasėje gali būti iki 12 mokinių, kai kuriose situacijose - iki 10 mokinių priklausomai nuo sutrikimo tipo. Taip pat kuriami regioniniai centrai ir atskiri programų moduliai, leidžiantys mokiniams baigti ugdymą savarankiškai arba su papildoma pagalba iki 21 metų, atsižvelgiant į poreikius. Namų ugdymo principai numato, kad vaikas gali būti ugdomas keliais moduliais bei skirti papildomą laiką socialiniams ir kalbiniams įgūdžiams lavinti, ypač kai sutrikimai yra sudėtingi.
Klausos sutrikimų atveju taikomos regimosios priemonės, fokusas - kalbos tarimo, skaitymo iš lūpų įgūdžių lavinimas, rašytinė informacija ir individualios pratybos. Surdopedagogai teikia pagalbą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems: jos gali būti derinamos su gestų kalba, totaline komunikacija ar dvikalbiu mokymo metodu. Taip pat taikomos specialios priemonės regėjimo sutrikimams: Brailio raštas, kursai, skirti aklumo prevencijai ir įgūdžių lavinimui.
Taip pat skaitykite: tikslai ir principai reabilituojantis po stuburo traumos
Vertinimo ir įforminimo procesai laikosi Bendrųjų ugdymo planų nuostatų: pažangos įvertinimai gali būti formuojamieji, diagnostiniai ir apibendrinamieji. Su tėvais derinami planai dėl laikotarpio, kurį mokinys mokosi pagal individualizuotas programas, ir dėl galimo papildomo laiko ar papildomų pamokų namuose. Pabaigimo pažymėjimai išduodami atsižvelgiant į baigtą ugdymo pakopą ir atitinkamas programas (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo).
Ugdymo įstaigos apsikeičia informacija tarp institucijų, o regioniniai centrai teikia konsultacijas ir pagalbą mokykloms, mokiniams ir tėvams. Lietuvos įtraukties švietime centras ir kiti centrai rengia metodines rekomendacijas, atmintines ir tvarkos aprašus, kurie padeda įgyvendinti įtrauktį visose šalies mokyklose.
tags: #pilnai #patenkinti #specialieji #poreikiai