Planuojama ligoninių optimizacija kelia nerimą rajoninių ligoninių gydytojams, praneša LNK „Žinios“. Po planuojamos rajoninių ligoninių pertvarkos, jose neliktų chirurgijos bei ginekologijos akušerijos skyrių, o dėmesys būtų skiriamas spartiems pervežimams. Pirmajame etape planuojama atsisakyti šių paslaugų 10-15-oje, o vėliau - dar tiek pat ligoninių. Iš 60 rajoninių ligoninių, visas paslaugas teiks 27.
Ką siūlo optimizacija ir kokie kriterijai
Pasak Sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, pagrindiniai kriterijai vykdant ligoninių optimizaciją yra operacijų skaičius, gimdymų skaičius, gydytojų skaičius, atstumai tarp ligoninių bei efektyvumas. Teigiama, jog optimizacija, kuri turėtų įvykti balandį, padėtų sutaupyti 300 -400 mln litų. Seimas pritarė sveikatos apsaugos ministro siūlymams sudaryti teisines prielaidas gydymo įstaigų tinklui optimizuoti. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Priešinimasis ir nerimas rajonuose
Gydytojai stebisi tokiu lėšų taupymu - pasak jų, rajoninėse ligoninėse operacijos pigesnės, be to, vežant pacientus į tolimesnes gydymo įstaigas nemažai kainuotų transportavimo išlaidos. Dalį Seimo narių abejoja šios reformos efektyvumu ir gąsdina dar viena medikų emigracijos banga. Maža to, tikina, jog periferijos gyventojai liks „ant ledo“.
„Tai sunkiai suvokiamas sprendimas, atnešiantis didelę žalą visuomenei. Jei neatitinki reikalavimų, kitąmet sutarties iš ligonių kasų neturėsi. Buvo aiškūs kriterijai ir medikų bendruomenė galėjo planuoti darbus. Kas vyksta dabar - sunkiai suvokiama demokratinėje valstybėje. Lyg ir tvirtinami bendri dalykai, bet jie atriša ministerijai rankas tvirtinti gydymo įstaigų tinklą. Šis, kiek žinau, atrodys be terapijos, vaikų skyrių rajonuose. Kas bus? Jau dabar akivaizdžiai proteguojamos didžiosios - Kauno ir Santaros - ligoninės. Tą matome iš skirstomų Europos Sąjungos lėšų: didžioji dalis visos paramos eina joms. Tas pats su VIP lėšomis. Tas pats ir su įkainių pakėlimais: daugiausiai jie pakelti būtent šių ligoninių teikiamoms paslaugoms. Viskas gerai, bet rajonams ir regionams net ir su padidėjusiais įkainiais neįmanoma tiek pakelti. Baisu net įsivaizduoti, kas gali atsitikti po optimizavimo.\"
Pacientų prieinamumas ir kokybės argumentai
„Dviejų dalykų: kokybės ir saugumo. Žiniasklaidoje pastaruoju metu dažnai girdime, kad galbūt uždarys kai kurias ligonines, galbūt norint gauti pagalbą teks važiuoti kažkur toliau. Galbūt. Bet jei paslauga, tarkim, tam tikra operacija atliekama ligoninėje, kur jų padaroma vos kelios per mėnesį, tokios paslaugos kokybė nėra tokia gera kaip įstaigoje, kur tokių pačių operacijų per tą patį laikotarpį atliekama po kelis šimtus. Vakarų Europoje suteikiamų paslaugų skaičius yra tam tikras kokybės rodiklis. Tikslas - kad operuojantis specialistas ne tik išlaikytų kompetenciją, bet ir galėtų ją kelti.\"
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
„Pacientai girdėdami, kad paslaugos saugios tik didžiosiose ligoninėse, veržiasi į jas, nors to jiems visai nereikia. Tai dar vienas niuansas - pacientai nori matyti, kaip tos įstaigos atrodo viena kitos atžvilgiu. Ir čia prieiname prie gydymo įstaigų reitingavimo. Pacientas, matydamas, kiek operacijų, tarkim, atliekama vienoje ar kitoje ligoninėje, galėtų pasinaudoti įstatyme numatyta teise rinktis gydymo įstaigą.\"
Regionų nuomonės ir alternatyvūs sprendimai
„Visuomenėje vyrauja įsivaizdavimas, kad retos ligos yra tik genetinės ir gydomos tik universitetinėse ligoninėse. Tačiau jų yra daugiau kaip aštuoni tūkstančiai. Ir tikrai nemaža dalis specialistų turi pacientų, kurie jomis serga. Kyla klausimas, jei gydytojas susiduria tik su vienu ar dviem žmonėmis, sergančiais reta liga, ar tai pacientui geriau?\"
„Ką daryti senjorams stipriai padidėjus kraujo spaudimui? Juk dabar jie rajonuose ir gydomi terapiniuose skyriuose. Viską reikia daryti atvirkščiai - pirmiausia sustiprinti šeimos gydytojo instituciją, užtikrinti, kad kiekviename rajone būtų gydytojai konsultantai. Galima būtų patvirtinti dešimties specialybių gydytojų sąrašą, kurie dirbtų periferijoje ir juos remtų valstybė. Jei efektyviai veiktų šeimos gydytojai, sistema būtų išbiurokratinta, atsirastų gydytojai konsultantai, stacionarių paslaugų poreikis sumažėtų.\"
„Kai kalbame apie didžiąsias ligonines, dažnai įsivaizduojame universitetines ir penkias regionines. Bet tų gydymo įstaigų yra kur kas daugiau apskrityse, jos teikia labai geras paslaugas. Dažnai girdime, kad mažosioms ligoninėms nereikėtų leisti teikti daugelio paslaugų, jas koncentruojant respublikinėse ar universitetinėse ligoninėse. Aš su tuo nesutinku. Priešingai, viskas turi būti daroma koordinuotai, todėl tos gydymo įstaigos, kurios šiandien gerai dirba, turi likti. Ir pacientai iš gretimų rajonų turėtų būti gydomi čia, o ne tik siunčiami į Šiaulius.\"
„Reikalavimus aukštiname ir ką mes turėsime? Kad Kėdainiuose negalėsime teikti tam tikrų chirurgijos paslaugų, tai mums visas šitas netinka. Kiek savivaldybės skaičiuoja reikės lėšų pertvarkyti įstaigas ir ar visos pateikė planus, ministerija kol kas nekomentuoja.\"
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Organizaciniai pakeitimai ir valdymas
Naujomis nuostatomis planuojama įteisinti naują kolegialų valdymo organą - valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyti jos sudarymo tvarką bei kompetenciją ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalėtų būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Taip įstaigos būtų valdomos skaidriau ir efektyviau.
„Siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.\"
„Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujamų asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešo konkurso būdu į pareigas skiriamas įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.\"
Slaugos paslaugų teikimo pokyčiai ir prieinamumas Panevėžio rajone
Pasikeitus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo tvarkai, keitėsi ligonių patekimo į tokias ligonines tvarka. Įsigaliojo naujas įstatymo aprašas - gerokai sutrumpintas sąrašas ligų, dėl kurių galima gauti stacionarinę slaugą. Panevėžio rajone yra dvi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės - Naujamiestyje ir Ramygaloje.
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė paaiškino, kiek slaugos ligoninių yra rajone ir ar sudėtinga į jas patekti. „Patekimas į palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines sugriežtėjo. Tiesiog reikia atitikti ligų kriterijus. Yra patvirtinti nauji kodai, pagal kuriuos pacientai guldomi į slaugos ligonines. Vietų Panevėžio rajone veikiančiose dvejose slaugos ligoninėse turime. Jų yra ir Ramygaloje, ir Naujamiestyje, todėl patekti į jas nėra problemų\", - sakė N. Šinkūnienė.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
„Tai daroma todėl, kad pasikeitė reikalavimai. Minėtose gydymo įstaigose keičiasi personalas, koks reikalingas slaugos ligoninėms, keičiasi palatos ir jose esanti įranga. Šeimos gydytojas turės specialų klausimyną su tam tikrais kodais. Atitikus šiuos reikalavimus ir gavus atsakymus apie tyrimų rezultatus, pacientas gaus siuntimą gultis į slaugos ligoninę. Anksčiau buvo platus spektras ligų, pagal kurias galėjai patekti gydymui į ligoninę, bet dabar jis sumažėjo. Ligos turi būti sudėtingos, kad pacientui būtų skiriamas gydymas slaugos ligoninėje\", - pasakojo N. Šinkūnienė ir pakartojo - vietų Panevėžio rajono palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės yra.
Panevėžio rajono poliklinikos vyriausioji gydytoja sakė, kad Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė laikinai uždaryta. „Tačiau ji nebus atidaryta, nes negaus licencijos - gydymo įstaiga neatitinka reikalavimų. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje turi būti ne mažiau kaip 25 lovos, o ten yra dešimt. Be to, nėra lifto į antrą gydymo įstaigos aukštą. Ten yra aibė problemų ir neatitikimų. Tačiau bėdos, kad Krekenavoje ligoninė neveikia, nėra, vietų pakankamai Naujamiesčio ir Ramygalos ligoninėse\", - teigė N. Šinkūnienė ir perspėjo, kad į ligonines patekti tik šalčio laikotarpiui praleisti žmonėms nepavyks.
Ambulatorinės ir mobiliosios slaugos komandos
Poliklinikos vadovė priminė, kad Panevėžio rajone dirba mobiliosios ambulatorinės slaugos specialistų komandos. „Panevėžio rajone tokios medikų komandos dirba visu pajėgumu. Mobilioji komanda įvertina, kokio gydymo ir priežiūros reikia pacientui ir kokias paslaugas teiks jo namuose. Atvykstantys medikai ligoniui gali pastatyti lašinę, suleisti vaistų, sutvarstyti žaizdas, pragulas bei suteikti kitas sveikatos paslaugas. Kiekvieno paciento sveikatos būklė vertinama individualiai, todėl priklausomai nuo poreikio teikiama ambulatorinė paslauga\", - aiškino N. Šinkūnienė.
Finansiniai aspektai ir savivaldybių vaidmuo
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paragintos savivaldybės pateikė sveikatos priežiūros įstaigų reformų planus. Kokias lėšas savivaldybės tam numatė ir ar visos pateikė pertvarkų planus, ligoninių ir poliklinikų pertvarką planuojanti ministerija kol kas nekomentuoja. Merai ragina pačioms savivaldybėms leisti nuspręsti, kurias rajonų ligonines palikti veikti.
„Rajono ligoninės visos kartu gauna tokį patį finansavimą kaip Kauno klinikos - 140 milijonų. Uždarę rajonines ligonines galime sutaupyti apie trisdešimt milijonų, taigi medikams algas galėtume pakelti penkiolika ar dvidešimt eurų. Reikia pritraukti papildomas lėšas į sveikatos apsaugos sistemą, padaryti ją funkcionalią.\"
Diskusijos apie reguliavimą ir skaidrumą
„Idėja formuoti valdybas nebloga, bet, tarkim, šiuo metu esančios stebėtojų tarybos yra labiau formalios ir sudarytos iš valstybės tarnautojų, kurių autoritetas, palyginti su gydymo įstaigų vadovais, reikšmingai silpnesnis. Gal ir atsirastų nauja valdymo forma, tai yra tarpininkas tarp politiko ir vykdomosios valdžios. Ministro teigimu, nepriklausymą nuo sveikatos sistemos bus sudėtinga užtikrinti, mat kiekvienas mūsų turime tam tikrą interesą sveikatos priežiūroje. Bet gi siekti to galima.\"
„Tai dar vienas niuansas - pacientai nori matyti, kaip tos įstaigos atrodo viena kitos atžvilgiu. Ir čia prieiname prie gydymo įstaigų reitingavimo. Pacientas, matydamas, kiek operacijų, tarkim, atliekama vienoje ar kitoje ligoninėje, galėtų pasinaudoti įstatyme numatyta teise rinktis gydymo įstaigą. Žinoma, kol kas nėra kritinės masės pacientų, kurie domėtųsi, kur gydymo paslaugų kokybė geresnė.\"
Santrauka svarbiausių aspektų (lentelė)
| Aspektas | Pagrindinė informacija |
|---|---|
| Planuojami pokyčiai | Atsisakymas dalies chirurgijos, ginekologijos akušerijos skyrių; koncentruoti paslaugas |
| Kriterijai | Operacijų ir gimdymų skaičius, gydytojų skaičius, atstumai, efektyvumas |
| Finansai | Galimi 300-400 mln litų taupymo projektai; diskusijos dėl savivaldybių ir ministerijos vaidmens |
| Regionų reakcija | Baimes dėl paslaugų prieinamumo, siūlymai stiprinti šeimos gydytojus |
| Alternatyvos | Mobiliosios komandos, stipresni šeimos gydytojai, gydytojų konsultantai periferijoje |
„Manyčiau, svarbiausia išsiaiškini, koks ir kokių paslaugų poreikis yra regionuose. Ten yra ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei ligonių kasų komunikacijos problema. Juk turime ne tik porą universitetinių ir penkias respublikines ligonines, bet kur kas daugiau. Rajonuose ir regionuose yra skirtingos įstaigos, kurios turi stipriąsias puses. Srautai neturi būti nukreipiami tik į didžiąsias ligonines, jie turi būti skirstomi.\"
tags: #apie #rajonu #ligoniniu #optimizavima #slaugos #skiriais