Darbo santykių nutraukimas yra labai svarbi tema kiekvienam darbuotojui, ypač pensinio amžiaus asmenims, kurie susiduria su atlyginimo, išeitinės ar ilgalaikio darbo išmokos klausimais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime išeitines išmokas, ypač pensininko išmokas, Sodros vaidmenį ir susijusius teisės aktus, taip pat kaip ginčai sprendžiami darbo ginčų komisijoje ar teisme.
Darbo sutarties nutraukimo tipai ir pagrindai
Darbo sutarties pasibaigimas gali vykti įvairiais būdais. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 124 straipsnyje darbo sutarties pasibaigimo pagrindai yra suskirstyti į tris grupes:
- Pagrindiniai atvejai, kai darbo sutartis nutraukiama darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.
- Darbo sutarties baigimas, kai darbdavys likviduojamas be teisių perėmėjo arba miršta darbdavys fizinis asmuo (be teisių perėmėjo).
- Darbuotojo mirties atvejis.
Darbo sutarties nutraukimas dažniausiai vyksta vienašaliu darbdavio ar darbuotojo sprendimu, o visuomet būtina laikytis nustatytų įstatymų ir terminų. Jie įforminami darbdavio įsakymu, su kuriuo darbuotojas supažindinamas.
Išeitinė išmoka - kas tai ir kas ją gauna?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbuotojui moka darbdavys, nutraukiant darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Tai finansinė apsauga, kuri kompensuoja prarastas pajamas darbo netekimo atveju.
Anot „Sodros“ duomenų, išeitinė išmoka dažniausiai mokama šiais atvejais:
Taip pat skaitykite: Atskaitymai dirbančiam pensininkui
- Darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės - dažniausiai dėl darbdavio ekonominių sprendimų arba reorganizacijos.
- Darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios, pavyzdžiui, teismo sprendimu.
- Darbo sutartį nutraukia pats darbuotojas dėl svarbių priežasčių - ir tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką.
Išeitinės išmokos dydžio apskaičiavimas
Atleidžiamam darbuotojui pagal DK turi būti išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkį.
Taip pat svarbu žinoti, kad išeitinės kompensacijos dydis gali priklausyti nuo darbuotojo stažo:
| Darbo stažas toje pačioje įmonėje | Papildoma išeitinė išmoka (VDU) |
|---|---|
| 5-10 metų | 1 VDU |
| 10-20 metų | 2 VDU |
| Virš 20 metų | 3 VDU |
Jeigu darbuotojui apie atleidimą pranešama ne laiku (pavyzdžiui, pranešama mažiau kaip prieš 3 darbo dienas), jam gali priklausyti net šešių mėnesių VDU dydžio išeitinė išmoka.
Kada išeitinė išmoka nepriklauso?
Yra atvejų, kai išeitinė išmoka darbuotojui nemokama:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi pagal sutarties terminą.
- Darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių.
- Darbo sutartis nutraukiama bendru šalių susitarimu (darbo kodeksas neįpareigoja mokėti išeitinės).
- Darbuotojas atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl rimtų darbo pareigų pažeidimų ar netinkamo elgesio.
Ilgalaikio darbo išmoka pensininkams
Ilgalaikio darbo išmoka skiriama darbuotojams, kurie vienoje darbovietėje nepertraukiamai dirbo ilgiau nei penkerius metus ir yra atleisti darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės. Tai papildoma finansinė apsauga, kuri gali padėti stabilizuoti pajamas po darbo praradimo.
Taip pat skaitykite: Laisvalaikis vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje
Ši išmoka apskaičiuojama remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu per ankstesnius metus. Maksimalus ilgalaikio darbo išmokos dydis gali siekti 77,58 % nuo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių sumos.
Ilgalaikio darbo išmokos skyrimo sąlygos:
- Darbo sutartis turi būti nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.).
- Darbuotojas turi būti dirbęs pas tą patį darbdavį nepertraukiamai nuo 5 metų.
- Darbuotojas turi kreiptis į „Sodrą“ ne vėliau kaip per pusę metų po atleidimo.
- Išmokos pradeda būti mokamos ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams nuo atleidimo dienos.
- Jeigu per 3 mėnesius po atleidimo darbuotojas neįsidarbina pas tą patį darbdavį, ilgalakio darbo išmoka yra mokama.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis teigia, kad apie teisę į šią išmoką pranešama darbuotojams, kurie per 3 mėnesius po atleidimo nesikreipia dėl jos skyrimo.
Darbo ginčai ir Sodros vaidmuo
Dažnai darbo santykių nutraukimo metu kyla darbo ginčai, kurie gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje arba teisme. Darbo ginčų komisijos per metus išnagrinėja apie 7-8 tūkstančius darbo ginčų, iš kurių apie 74 % sudaro darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų klausimai.
Ypač dažnai ginčijamas darbuotojų atleidimo pagrindas pagal DK 58 straipsnį, nes šis atleidimas dažnai būna netikėtas, be įspėjimo ir be išeitinės išmokos. Darbo ginčų komisijai ar teismui pripažinus atleidimą neteisėtu, atleidimo data pakeičiama sprendimo įsiteisėjimo diena, o atleidimo pagrindas keičiamas.
Taip pat skaitykite: Mokesčiai Lietuvoje dirbantiems pensininkams
Tokiu atveju „Sodra“ gali kreiptis į darbdavį dėl permokėtos ilgalaikio darbo išmokos grąžinimo, nes darbuotojas šia suma iš esmės praturtėjo darbdavio sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. posėdyje tai patvirtino kaip teisingą praktiką.
Sodros mokestinės prievolės ir delspinigiai
Darbdaviui yra svarbu žinoti ir apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminus ir galimas baudas. Įmokos į Sodrą turi būti sumokėtos iki kito mėnesio 15 dienos. Pavėluotai sumokėjus skaičiuojami delspinigiai, kurie negali būti taikomi ilgiau nei 180 dienų.
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad įmokos buvo sumažintos neteisėtai, skiriama bauda remiantis Mokesčių administravimo įstatymu. Delspinigių išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.
Kaip darbuotojas gali apsaugoti savo teises?
- Susipažinti su darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir teisėmis dėl išeitinės.
- Laiku kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos išmokėjimo.
- Esant ginčams - kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą.
- Atidžiai stebėti ir kontroliuoti darbo užmokesčio bei socialinio draudimo įmokų mokėjimus.
tags: #pensininkui #ismoka #sodros #nutraukus #sutarti