Bendroji dalis bus apskaičiuojama kaip paties gyventojo sukaupto ir įstatyme nustatyto privalomo stažo santykio ir kasmet iš naujo tvirtinamo bazinės pensijos dydžio sandauga. Šiemet bazinės pensijos dydis yra 152,92 Eur. Jei dabar žmogus yra sukaupęs būtinąjį 30,5 metų stažą (iki 2026 m. jis palaipsniui didės iki 35 m.), tai jo bendroji pensijos dalis ir būtų 152,92 Eur (30,5/30,5) x 152,92). Sukaupusiems daugiau arba mažiau pensijų draudimo stažo bendroji dalis bus proporcingai didinama arba mažinama. Pvz., už 40 metų stažo ji sudarytų 200,55 Eur (40/30,5 x 152,92).
Individualioji pensijos dalis bus apskaičiuojama, kaip žmogaus sukauptų apskaitos vienetų ir kiekvienais metais iš naujo nustatomos jo vertės (šiemet 3,27 Eur) sandauga. Per metus 1-as apskaitos vienetas (AV) sukaupiamas, jeigu visus 12 mėnesių darbuotojas uždirba vidutinį šalies darbo užmokestį. Išeinantiems į pensiją šiuo metu tai būtų 808,7 Eur. Jei gyventojas dirbo 30,5 metų ir visada gavo vidutinį darbo užmokestį, jo pensijos individualioji dalis dabar būtų 98,1 Eur (1 AV x 30,5) x 3,27) = 98,1). Taigi, susumavus abi tokios pensijos dalis išeitų 251,02 Eur (152,92 + 98,1).
Nustatytos pensijos lubos ir ribos
Vis dėlto toks skaičiavimas tinka tik tada, jei darbuotojas sukaupia būtinąjį stažą ir jeigu jo alga yra mažesnė arba neviršija tam tikrų ribų. DELFI TV laidoje „Gyvai“ „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad sukaupusiems mažiau stažo nei įstatyme nustatytas būtinasis, pagrindinė pensijos dalis bus proporcingai mažesnė. Pvz., už 15 metų jis bus 50 proc. mažesnė. „Tarkime, žmogus visą karjerą uždirbo tik minimumą, kas būtų maždaug pusė vidutinės algos. Tokiu atveju už kiekvienus metus jis sukaups tik po 0,5 apskaitos vieneto. Taigi, ir individualioji jo pensijos dalis bus proporcingai mažesnė“, - komentavo direktorius.
Anot jo, įstatyme taip pat nustatytos tam tikros pensijų „lubos“ - galima sukaupti daugiausia 5 apskaitos vienetus per metus. Paprastai kalbant, uždirbant daugiau 5 VDU (dabar tai būtų 4 043,5 Eur „ant popieriaus“), gyventojo pensija nebus didesnė. M. Sinkevičius pripažino, kad papildomai kaupiantiems pensiją antrosios pakopos fonduose „Sodros“ (arba pirmos pakopos) pensija bus mažesnė. Tai numatyta tiek naujame, tiek anksčiau galiojusiame įstatyme: „Kaupimas nedaro poveikio bendrajai pensijos daliai. Tačiau individualioji pensijos dalis mažėja 15 - 16 proc. Pavyzdžiui, jei nekaupdamas per 30 metų surinktum 30 apskaitos vienetų, tai kaupdamas jų surinksi apie 15 proc. mažiau - t. y. apie 25,5.“
„Sodros" direktorius paaiškino, kad tokiu dydžiu individualioji pensijos dalis mažės dėl to, kad toks santykis yra tarp 2 proc. įmokų, pervedamų į fondus ir pensijų viso 12,7 proc. dydžio individualios pensijos dalies įmokų tarifo (2 : 12,7 = 0,157). Taigi, pagal anksčiau aprašytą pavyzdį visa žmogui „Sodros“ mokama pensija dėl kaupimo fonduose būtų apie 15 Eur mažesnė.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijos Lietuvoje
Tiesa, antrosios pakopos pensijų fonduose galima sukaupti turto, už kurį gyventojas įgytų teisę į vienkartinę, arba periodinę piniginę išmoką (pensijų anuitetą).
Didėja pensinis amžius ir būtinas stažas
Kaip jau žinoma, pagal naują įstatymą į pensiją išeisime vėliau ir turėsime dirbti ilgiau. 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius bus suvienodintas ir pasieks 65 metus. Nuo 30 metų iki 35 metų palaipsniui bus didinamas ir būtinasis darbo stažas. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimusio vaiko tikėtina gyvenimo trukmė yra beveik 75 metai. Tiesa, bent jau statistiškai vyrai gali tikėtis sulaukti vidutiniškai 70-ojo gimtadienio. Moterys, tikėtina, pagyvens kiek ilgiau - apie 80 metų. Nepaisydami fakto, kad yra pensininkai, vis dar dirba 64,4 tūkst. senjorų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 287 Eur.
Įmokos rūšis ir jos dydis priklauso nuo pensijų fonde sukaupto turto vertės. Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Kas turi teisę gauti pensiją?
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių, turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Senatvės pensijos amžius: 2026 metais - 65 metai tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto socialinio draudimo stažą ir įgytų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekė 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekė 644 EUR.
Taip pat skaitykite: sužinokite, kaip skaičiuojama pensija už papildomą stažą
Bazinė pensija: ką reikia žinoti
Bazinė pensija yra fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo išmokas. 2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs iki 46,46 euro. Tai reiškia didesnes pagrindines dalis ir potencialiai didesnes vidutines senatvės pensijas.
Bazinė pensija nėra atskira rūšis; ji yra sudedamoji dalis, kurią dauginant iš sukauto stažo koeficiento, gaunama pagrindinė dalis. Papildoma (individualioji) pensijos dalis priklauso nuo uždarbio dydžio ir mokėtų įmokų. Antrosios pakopos (kaupiamoji) pensija kaupiasi fonduose, o trečios pakopos pensija - visiškai savanoriškai.
Kur kreiptis ir kaip sužinoti, ar man priklauso bazinė pensija?
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso bazinė pensija, galite tai patikrinti tiek internetu, tiek telefonu:
- Prisijunkite prie „Sodros“ elektroninės sistemos - www.sodra.lt. Skiltyje „Mano socialinio draudimo stažas“ matysite sukauptą stažą ir preliminarią pensiją.
- Sodra siūlo konsultacijas telefonu 1883.
- Aptarnavimo skyriai: galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių dėl išsamesnės informacijos.
Duomenys, kuriuos gali tekti pateikti: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ir informacija apie sukauptą stažą bei pajamas. Taip pat galite sužinoti ir planuojamą pensiją internetu, laikomąjį stažą, bei preliminarias sumas.
II pensijų pakopa ir orientacijos į ateitį gairės
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ji lieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos. Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos, bet ne daugiau nei esate įmokėjęs. Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 %.
Taip pat skaitykite: sužinokite, kaip skaičiuojama našlio pensija
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatintiną įmoką, skaičiuojamą nuo šalies praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn. Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar beprasmiškas.
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar gatvėje. Būkite atsargūs ir patikrinkite informaciją per oficialius šaltinius.
Prie kurių šaltinių verta remtis?
Lietuvoje pagal sutartis ir tarptautinius susitarimus pensijos mokamos įvairiose šalyse, įskaitant ES šalis, Šveicariją, Norvegiją, Islandiją ir kt. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES narės ar Šveicarijos, toliau gausite ten mokamą pensiją. Svarbu žinoti, kad vienoje ar keliose šalyse apmokėjimą gali atlikti skirtingos institucijos, tačiau bendroji taisyklių logika išlieka ta pati.
Kas yra nustatytų įmokų ir nustatytų išmokų pensijų planai?
Santrauka apie bazinę ir bendrąją dalis
Bazinė pensija yra fiksuotas dydis, naudojamas skaičiuojant bendrąją ir individualiąją pensijos dalis. Bendroji dalis priklauso nuo stažo ir bazinės pensijos dydžio, o individualioji dalis priklauso nuo AV ir jų vertės, kuri kasmet keičiasi. Antrosios pakopos ir trečios pakopos pensijos suteikia papildomas ateities pajamas ir yra skatinamos valstybės politikoje.
Pavyzdžiai, ką galima gauti iš pensijų skaičiuoklės: 15 metų darbo užmokestis minimumo lygyje gali sudaryti apie 394,85 Eur per mėnesį (įskaitant papildomą priemoką). 34 metai su vidutine alga gali sudaryti apie 541,89 Eur, o dviejų vidutinių algų atveju galima gauti apie 785,36 Eur pensiją. Tokie skaičiavimai parodo, kaip priklauso pensijos dydis nuo stažo, atlyginimo ir įmokų į fondus.
Patarimai planuojant pensiją
- Patikrinkite savo sukauptą stažą „Sodros“ paskyroje ir įsitikinkite, ar duomenys tikslūs.
- Aptarkite su finansų patarėju, ar jums tinka II pakopos kaupimas ir kada pradėti kaupimą.
- Apsvarstykite galimybę naudotis pensijų skaičiuoklėmis, kad suprastumėte galimas išmokas ir jų proporcijas.
- Apsaugokite asmeninę informaciją ir stebėkite įtartinus pasiūlymus dėl pensijų keitimo.