Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų - kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį.
Lietuvoje teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama tik tuomet, kai asmuo yra išdirbęs atitinkamą laikotarpį, taigi - įgijęs stažą, t.y. nustatytą laiką mokėjęs pensijų socialinio draudimo įmokas bei sulaukęs senatvės pensijos amžiaus.
Kokie pagrindiniai komponentai lemia senatvės pensijos dydį?
Senoatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys: Bazinė pensijos dalis (fiksuota) ir Individualioji pensijos dalis (kintama).
Bazinė pensijos dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą.
Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui.
Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Individualioji pensijos dalis
Ši dalis priklauso nuo: Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote; Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“; Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Kaip papildomi stažo metai įtakoja pensiją?
Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį.
Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.
Kaip skaičiuojamas stažas ir kas įskaičiuojama į jį?
Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą.
Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA).
Taip pat reikia nepamiršti fakto, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.
Visgi, nors šią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis, duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti.
Taip yra dėl to, kad „Sodros“ svetainėje rodomi duomenys yra tik nuo tam tikro laikotarpio.
Tad gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą, ir tik tada šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažo apskaitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei teismų praktika, pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan.
Toko pobūdžio dokumentus asmenys gali pateikti nepriklausomai nuo to, ar jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius.
Ką daryti, jei „Sodra“ neturi duomenų apie jūsų stažą?
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutinka su „Sodros“ sprendime skirti senatvės pensiją paskaičiuotu pensijos dydžiu.
Tokių pobūdžio sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jų sprendimai gali būti išankstine neteismine tvarka skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to - ir teismui.
Vis dėlto dažniausiai ginčai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo kyla ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus apskaičiuojant senatvės pensijos dydį padarytos klaidos, o dėl to, kad šios institucijos tiesiog neturi duomenų apie tam tikrą asmens darbo laikotarpį, dažniausiai - už laikotarpį iki 1994 metų.
Tokiu atveju asmuo iš esmės turi dvi galimybes: arba pats surinkti duomenis apie tam tikrus savo darbo laikotarpius (iš archyvų, buvusios darbovietės ir pan.) bei pateikti juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba, nesant tokios galimybės, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pensijų indeksavimas ir pavyzdžiai
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis.
Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Šiais metais vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 6,38 = 127,60 Eur.
2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 20 x 7,16 = 143,20 Eur.
Pensijų indeksavimo pavyzdžiai:
-
1 situacija: Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro. 2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo: 269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur. Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro. 2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur.
-
2 situacija: Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro. Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur. Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo: 40 x 6,38 = 255,2 Eur. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo: 338,21 + 255,2 = 593,41 Eur. 2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur. 2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip: 40 x 7,16 = 286,4 Eur. Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra: 374,17 + 286,4 = 660,57 Eur.
-
3 situacija: Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. 2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro. 2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47. 2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro. 2025 metais pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85.
Kada galite išeiti į pensiją?
Vyrų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
www.sodra.lt - naujienos Tau ir apie Tave
Ar verta dirbti papildomus metus?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų.
Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Praktiniai įrankiai ir patarimai
Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus.
Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
tags: #kaip #skaiciuojama #pensija #uz #papildomus #stazo