Darbo laiko reglamentavimas neįgaliesiems Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nemažai diskusijų ir aistrų sukėlęs naujasis Darbo kodeksas (DK), pakeičiantis nuo 2003 m. veikusį ankstesnįjį darbo santykių reglamentavimą. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nuostata, kad minimalią mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą (anksčiau tokios nuostatos nebuvo). Darbuotojams nuo šiol bus lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus.

128 straipsnis reglamentuoja kasmetines atostogas.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.

Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip.

Darbo užmokesčio apskaitos sistema "ALGA"

Darbo inspekcijos atmintinė

Darbo laiko ypatumai

Darbdavys, pasitaręs su darbuotoju, gali nuspręsti, kurį darbo laiko režimą taikyti visoje įstaigoje arba konkrečiam žmogui taip, kad per savaitę būtų dirbama 40 val., o su viršvalandžiais - ne ilgiau kaip 48 val., nebent darbuotojas sutiktų dirbti 52 val. Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais negali viršyti 60 val. Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip 1,5, poilsio dieną ar darbą naktį - 2, o švenčių dieną - 2,5 darbo užmokesčio.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Svarbūs aspektai nuo 2017 m. liepos 1 d.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę - 52 val. Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais - 60 val. Atskirai naktiniam darbui apskaitinis laikotarpis nenustatytas. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.

Darbo taryba privaloma, jeigu dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kandidatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjektų teises, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.

Darbo arbitražas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos.

Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius - 48 val. per savaitę; maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą - ne ilgesnis kaip 12 val. per dieną ir 60 val. per savaitę. Maksimali viršvalandžių trukmė - 8 val. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius - 48 val. Dirbantys pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių gali dirbti ne ilgiau kaip 12 val. Viršvalandinių darbų trukmė -negali būti daugiau kaip 4 val. per dvi dienas ir 120 val.

Darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį pat ar lygiavertį darbą - vienodas darbo užmokestis. Numatyta būtinybė darbdaviams pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Įvirtinamas naujas principas - darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Naujas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas: terminuotas darbo sutartis galima sudaryti ir esant nuolatinio pobūdžio darbui; maksimalus terminuotos sutarties terminas tai pačiai funkcijai vykdyti - 2 metai, skirtingoms funkcijoms vykdyti - 5 metai, išskyrus atvejus, jei darbuotojas priimamas į laikinai nesančio darbuotojo vietą.

Įvedamas naujas atleidimo iš darbo pagrindas - darbdavio valia. Šis atleidimas galimas dėl kitų priežasčių, nei atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir negalimas dėl diskriminacinių motyvų (t.y. dėl amžiaus, lyties, politinių pažiūrų, dalyvavimo byloje prieš darbdavį ir pan.). Įspėjimo terminai 2 mėn. Išplėsta Darbo ginčų komisijų kompetencija pavedant joms nagrinėti taip pat ir nušalinimo nuo darbo, atleidimo iš darbo teisėtumo bei kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės bylas.

2017 m. kovo 15 d. Teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėn. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ilginama nuo 6 mėn. Jeigu stažas mažesnis nei 25 m., išmoka mokama 6 mėn., jeigu stažas nuo 25 iki 30 m. - 7 mėn., jei stažas nuo 30 iki 35 m. - 8 mėn., jei stažas 35 m. 2017 m. kovo 15 d. Išimčių dėl lėšų negrąžinimo nėra.

Nustatyta, kad ne tik Valstybinė darbo inspekcija, o visos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją (VDI, Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba, policija), skiria baudas darbdaviams už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus.

Darbo sutarties nutraukimas

Darbdaviui numatyta daugiau galimybių atleisti darbuotojus, įskaitant ir greitą atleidimą per 3 darbo dienas, mažėja išeitinių išmokų dydis, dalį jų perkeliant Ilgalaikių darbo išmokų fondui. Darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja ir iki kūdikiui sukaks 4 mėn. gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis. Su vaikus iki 3 m. auginančiais darbuotojais sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės), įspėjimo terminas sumažintas nuo 2 iki 1 mėn., o jeigu žmogus dirba trumpiau negu 1 m., - iki 2 savaičių. Įspėjimo terminas dvigubinamas darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 m., ir trigubinamas - auginantiems vaikus iki 14 m. Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavys turi būti įspėtas prieš 20 kalendorinių dienų (iki šiol - prieš 14). Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jam turi būti išmokėta 2, o dirbusiam trumpiau negu 1 m. - 0,5 vidutinės algos išmoka.

Atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, išmoka siekia 2, o dirbusiam trumpiau nei 1 m. - 0,5 vidutinio darbo užmokesčio. Daugiau kaip 5 m. toje pačioje darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris per 3 mėn. nesusiras darbo, papildomą išmoką mokės Ilgalaikių darbo išmokų fondas. Nuo 5 iki 10 m. išdirbusiam darbuotojui bus išmokama 1, nuo 10 iki 20 m. - 2, daugiau kaip 20 m. Įteisinta galimybė žmogų atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš 3 darbo dienas. Tokiems darbuotojams turi būti išmokama 6 mėn.

Kasmetinės atostogos

Naujajame DK nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos - 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama 5 d. per savaitę). Jei dirbama 6 d. Darbuotojams iki 18 m., vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. Auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. arba du vaikus iki 12 m. suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 m. Už 10 m. nepertraukiamojo darbo stažo turintiems darbuotojams skiriamos 3 darbo dienos, kas 5 vėlesnius metus - po vieną darbo dieną papildomų atostogų.

tags: #darbo #laikas #leidziamas #neigaliems #asmenims