Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Ji daro įtaką tam, kaip mes jaučiamės, mąstome bei elgiamės, ir yra svarbi įveikiant stresą, bendraujant su kitais ir priimant sprendimus. Dėl to tinkamos slaugos užtikrinimas asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, yra gyvybiškai svarbus.
Šiame straipsnyje papasakosime apie pagrindines psichikos sveikatos sutrikimų grupes, aptarsime šios grupės asmenų stigmatizaciją ir integraciją visuomenėje, kokį poveikį šių grupių psichikos negalią turintys žmonės kelia savo artimiesiems ir visuomenei, skelbia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Pirminės sveikatos priežiūros slauga atlieka svarbų vaidmenį išsaugant gyventojų sveikatą, slaugant sergančiuosius ir palaikant sveikatą tais atvejais, kai gydymas nėra veiksmingas. Tai apima ir gydytojo paskirtas medicinos procedūras. Šios paslaugos dažniausiai teikiamos pacientų namuose, taip pat pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Siekiant užtikrinti tinkamą psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę bendruomenėje, būtina įvertinti ir apibrėžti šių žmonių svarbiausius poreikius. Šiems poreikiams tenkinti būtina įvertinti bendruomenės slaugytojos vaidmenį, šeimos narių bei kitų sričių specialistų pagalbos reikalingumą. Bendruomenės slaugytoja psichikos sutrikimų turinčius asmenis turi mokyti sveikatos, tenkinti jų svarbiausius poreikius.
Psichologas paaiškina depresijos simptomus
Kas yra Depresija?
Depresija - tai rimtas psichikos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, depresija gali tapti ne tik asmenine tragedija, bet ir lemti neįgalumo nustatymą. Depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika, energijos, interesų ir aktyvumo sumažėjimu. Tai ne tik laikinas liūdesio jausmas, bet ir būklė, kuri trukdo kasdieniam gyvenimui. Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės, ir tai reikšmingai paveikia sergančiojo kasdienį funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Depresijos Simptomai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
- Sunkumas susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), lemiantis kūno svorio pokyčius.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės ir apima tiek genetinius (biologinius), tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius:
- Genetika: Jei šeimoje yra sergančių depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, tikimybė susirgti didėja.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergančiųjų depresija smegenyse yra tam tikrų biologinių pakitimų, ypač neuromediatorių (medžiagų, reguliuojančių procesus smegenyse) disbalansas.
- Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Apie 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją.
Gydymo būdai
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimas, šeimos narių edukacija.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantų vartojimas, siekiant atkurti neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse.
Depresija ir Darbingumas
Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo, depresija gali sukelti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergantys depresija dažnai patiria:
- Sunkumus susikaupiant ir atliekant užduotis.
- Sumažėjusį produktyvumą ir efektyvumą darbe.
- Dažnus nedarbingumo laikotarpius.
- Sunkumus bendraujant su kolegomis ir klientais.
- Padidėjusią konfliktų riziką.
- Atsitraukimą nuo socialinės veiklos ir izoliaciją.
Šie veiksniai gali lemti darbingumo sumažėjimą ir netgi neįgalumo nustatymą.
Neįgalumo Nustatymo Kriterijai Sergant Depresija Lietuvoje
Lietuvoje neįgalumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), atsižvelgdama į medicininius ir socialinius kriterijus. Svarbu paminėti, kad ne kiekvienam sergančiam depresija yra nustatomas neįgalumas. Tai priklauso nuo ligos sunkumo, poveikio žmogaus savarankiškumui ir darbingumui, bei gydymo efektyvumo.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Kaip Vyksta Neįgalumo Nustatymo Procesas?
- Siuntimas į NDNT: Asmuo kreipiasi į gydytoją (psichiatrą, šeimos gydytoją ar kt.), kuris įvertina sveikatos būklę ir, jei ji atitinka nustatytus medicininius kriterijus, išduoda siuntimą į NDNT. Svarbu, kad gydytojas siuntime pateiktų visą reikiamą medicininę informaciją apie asmens sveikatos būklę.
- Dokumentų Pateikimas NDNT: Su siuntimu asmuo kreipiasi į NDNT su prašymu nustatyti negalią.
- Negalios Vertinimas: NDNT specialistai kompleksiškai įvertina informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus.
- Darbingumo Lygio Nustatymas: Įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną.
- Sprendimo Priėmimas: NDNT priima sprendimą dėl neįgalumo lygio nustatymo.
Kriterijai, Į Kuriuos Atsižvelgiama Nustatant Neįgalumą Sergant Depresija
Nustatant neįgalumą dėl depresijos, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
- Simptomų Sunkumas: Vertinamas depresijos simptomų sunkumas (pvz., liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, koncentracijos stoka).
- Dabartinio Ligos Epizodo Trukmė: Atsižvelgiama į tai, kiek laiko trunka dabartinis depresijos epizodas.
- Paūmėjimų Skaičius Per Pastaruosius 1 Metus: Vertinamas paūmėjimų skaičius per pastaruosius metus.
- Gydymo Efektyvumas: Atsižvelgiama į tai, ar taikant adekvatų gydymą yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų).
- Vaistų Šalutinis Poveikis: Vertinama, ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių.
- Savarankiškumo Sutrikimas: Įvertinama, kiek depresija sutrikdo asmens savarankiškumą, darbingumą ir savijautą.
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus.
Darbingumo Procentai Esant Afektiniams Sutrikimams
Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:
- Nežymus sutrikimas - 90 proc.
- Lengvas sutrikimas - 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
- Didelis sutrikimas - 50 proc.
- Sunkus sutrikimas - 30 proc.
SADM aiškinimu, darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Anksčiau pensininkams buvo nustatomi specialieji poreikiai.
Kaip Nustatomas Dalyvumo ar Neįgalumo Lygis?
Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. 40 proc. 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Pagrindinės Psichikos Sveikatos Sutrikimų Grupės
Remiantis Tarptautine psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacijos dešimtąja redakcija (TLK-10), visi sutrikimai suskirstyti į dešimt grupių. Ši klasifikacija naudojama kasdieniame visų gydytojų, ne vien psichiatrų, darbe, tačiau jos principus visuomenei suprasti gana sunku.
Paprastėsnis skirstymas pagal paplitimo lygį:
- Labiausiai paplitę, dažni: (20-35 proc. visų gyventojų serga bent vieną kartą per gyvenimą), tačiau nesunkūs ir nesukeliantys ilgalaikės negalios (depresija, adaptacijos sutrikimai, nerimo sutrikimai ir kt.).
- Santykinai reti: (5-10 proc. gyventojų), tačiau sunkūs, daugeliui sergančiųjų sukeliantys negalią, socialinę dezadaptaciją (psichoziniai sutrikimai: schizofrenija ir kiti šios grupės sutrikimai; jie kartais susiję su galvos smegenų pažeidimais ar piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, bet gali atsirasti ir be šių veiksnių).
- Asmenybės sutrikimai: (jų paplitimas iki šiol nėra tiksliai žinomas). Šios grupės simptomai ir sutrikimo eiga nebūdingi pirmosioms dviems grupėms. Šiuo atveju elgesio ir adaptacijos sutrikimai prasideda jau vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje.
Kuo Skiriasi Psichikos ir Elgesio Sutrikimų Poveikis Artimiesiems?
Visų trijų grupių sutrikimai turi reikšmingų skirtumų pagal savo poveikį visuomenei.
- Pirmosios grupės sutrikimai tik laikinai sutrikdo sergančiojo psichikos ir fizinę sveikatą, todėl artimieji lengvai gali jiems padėti sunkioje gyvenimo situacijoje, juos užjausti, paskatinti užsiimti prasminga veikla.
- Antrosios grupės sutrikimų turintiems asmenims būdingi grubūs realybės suvokimo sutrikimai, naujos realybės kūrimas, nutolimas nuo gyvenimo ir pasinėrimas į kliedesių bei haliucinacijų pasaulį. Dėl didelio tokių pacientų priežiūros ar slaugos poreikio artimieji būna priversti sumažinti savo darbo valandas ar iš viso liautis dirbę.
- Turbūt daugiausiai diskusijų kelianti, daug psichologinių sunkumų sukelianti artimiesiems - trečioji grupė - asmenybės sutrikimai. Nors įvairūs asmenybės sutrikimai pasižymi savitais simptomais, vis dėlto jie turi daug bendrų bruožų: žmonėms, kuriems yra sutrikusi asmenybė, paprastai kyla darbo problemų.
Psichikos Sutrikimų Turinčių Žmonių Stigmatizacija ir Integracija Visuomenėje
Psichikos sutrikimų turintys asmenys yra stigmatizuojami. Stigma - tai išankstinė neigiama nuostata į asmenį dėl jo skirtingumo. Pavyzdžiui, kai aplinkiniai sužino, kad asmuo serga psichikos liga, jie pradeda skirtingai elgtis, vengti, kitaip bendrauja ar įtariai stebi, nors tam objektyvių priežasčių nėra. Stigma yra kliūtis asmenims esantiems rizikos grupėje, bet neturintiems sutrikimų, gauti savalaikę pagalbą.
Norint mažinti stigmą bei integruoti psichikos sutrikimų turinčius žmones į visuomenę, svarbus pačių pacientų vaidmuo. Ne mažiau svarbus yra kultūros ir meno vaidmuo mažinant stigmą. Taip pat svarbi savitarpio pagalba, bendruomenės psichikos sveikatos plėtra, pagalba artimiesiems bei visuomenės švietimas, tolerancijos ugdymas.
Socialinis Darbas Su Psichikos Sutrikimų Turinčiais Asmenimis
Socialinis darbas su asmeniu, turinčiu psichikos ir elgesio sutrikimų, yra interdisciplininis - apimantis labai daug sudėtingų sričių ir funkcijų. Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes.
Bendruomenės Slaugytojo Vaidmuo
Bendruomenės slaugytoja atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą psichikos sutrikimų turintiems asmenims. Jų veikla apima:
- Poreikių tenkinimą: Užtikrinant, kad pacientų poreikiai būtų patenkinti, ir suteikiant informaciją apie ligų prevenciją, sveikatos stabilizavimą ir atkūrimą.
- Sveikatos mokymą: Mokant pacientus, kaip pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą, išvengti ligos komplikacijų ir palaikyti sveikatą.
- Bendravimą: Efektyviai bendraujant su pacientais, siekiant išklausyti, suprasti ir padėti spręsti iškilusias problemas.
- Bendruomenės įtraukimą: Skatinant bendruomenę įsitraukti į savo narių priežiūros problemų sprendimą.
Slaugytojo Savybės
Sėkmingai dirbant su psichikos sutrikimų turinčiais pacientais, bendruomenės slaugytoja turi turėti šias savybes:
- Empatija ir supratimas: Gebėjimas suprasti paciento jausmus ir patirtis.
- Žinios apie psichikos ligas: Išmanymas apie įvairias psichikos ligas, jų simptomus ir gydymo būdus.
- Bendravimo įgūdžiai: Gebėjimas efektyviai bendrauti su pacientais ir jų šeimomis.
- Kantrybė ir atkaklumas: Suvokimas, kad gydymo procesas gali būti ilgas ir reikalaujantis kantrybės.
- Gebėjimas dirbti komandoje: Bendradarbiavimas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
Pacientų Poreikių Charakterizavimas
- Socialinė atskirtis: Žmonės su psichikos sveikatos sutrikimais visais laikais buvo laikomi išskirtiniais, nenormaliais, nukrypę nuo normos, nuo to, kas priimta visuomenėje. Pati visuomenė turi keisti požiūrį į žmogų turintį psichikos sveikatos sutrikimą.
- Sveikatos priežiūra: Jiems reikalinga kitų parama. Ypač ir siūloma bendradarbiauti su pirmine sveikatos priežiūra, nes jie ne tik serga psichine liga, bet ir taip pat dar turi įvairius fizinius negalavimus. Čia didelį vaidmenį turi atlikti šeimos gydytojas bei bendruomenės slaugytoja.
- Psichikos sveikatos problemos: ,,Psichikos liga prasideda ten, kur prasideda žmogaus kančia arba realus pavojus gyvybei ir sveikatai” teigia Pečiulis S.
- Reabilitacija: Sergantiesiems sunkiomis psichikos ligomis dažnai praranda turėtus įgūdžius, tad artimiesiems labai svarbu padėti juos susigrąžinti, įtraukti negalią turintį žmogų į bendrą šeimos gyvenimą, buitį.
Slaugos Ypatumai Esant Skirtingiems Sutrikimams
Sergančių skirtingomis sunkiomis psichikos ligomis slaugos bei priežiūros taktika yra skirtinga. Vienokios pagalbos reikia pacientams su šizofrenijos diagnoze, kitokios - su nuotaikos sutrikimais, demencija, silpnaprotyste, protiniu atsilikimu. Šeimos narių galimybės padėti taip pat yra skirtingos.
Rekomendacijos Artimiesiems
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Jomis siekiama palengvinti slaugos organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir išlaikymą. Tikslas - kuo ilgiau savuose namuose. Leidinyje pateikiamos rekomendacijos dėl asmens higienos laikymosi, miego, aptariami nuotaikų pasikeitimo klausimai, aiškinama, kaip elgtis įvairiose situacijose.
Kur Kreiptis?
- Gauti gydytojo siuntimą.
- Pateikti Agentūrai dokumentus.
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- Sprendimo priėmimas.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą.
Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku).
Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Kam suteikiamas asmens su negalia statusas?
Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc.
Kam nustatomas neįgalumo lygis?
Jei man neįgalumas buvo nustatytas iki 2024 m. tvarkos pakeitimo, ar turiu kreiptis dėl pakartotinio dalyvumo nustatymo?
Kokiam terminui gali būti nustatytas dalyvumo lygis?
Kokius dokumentus turi išduoti Agentūra, nustačius dalyvumo lygį?
Kokia išmoka priklauso nustačius dalinį dalyvumą?
Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Ar keičiasi netekto darbingumo pensija, jeigu ją gaunantis asmuo pradeda dirbti?
Ar pensininkams nustatomas dalyvumo lygis? Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis.
Specialieji poreikiai parodo, kokios pagalbos ir daiktų reikia žmogui. Specialiųjų poreikių lygis parodo, kiek pagalbos ir priežiūros reikia žmogui.
Ką daryti, jeigu asmuo nesutinka su teritorinio skyriaus sprendimu?
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui.
Kam gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai?
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
Kas yra laikino atokvėpio paslauga?
Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų, ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Pagalbos koordinavimas - kas gali kreiptis ir kokia jo nauda?
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio surikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą.