Vilniaus teisme atsidūrė pensininkas, kuris neva pavogė 15 ct. kainuojantį maišelį. Vilnietis nusikaltimo nepripažįsta ir tikina kasininkės prašęs rankoje turimą maišelį priskaičiuoti prie kitų prekių. Kaip jau buvo skelbta, R.Kančys liepos viduryje buvo apkaltintas maišelio vagyste iš prekybos centro IKI. Rimas Kančys ginasi maišelio nevogęs - esą pasiėmė jį iš anksto, dar eilėje. Kasininkės paprašė prekę priskaičiuoti prie kitų. Susidėjęs pirkinius ir susimokėjęs, vyras ketino traukti namo, tačiau tuoj pat buvo sulaikytas ir nuvestas į apsaugos kambarį. Apsaugininkas apkaltino jį vagyste.
Pirkinių maišelio už 15 centų vagyste iš sostinės Fabijoniškių rajone esančio prekybos centro „Iki“ apkaltintas, tačiau vėliau teismo išteisintas (žr. R.Kančys įsitikinęs, kad jam padaryta net 100 tūkst. litų neturtinė žala.
Pasak LNK pranešimo, įprastas popietės apsipirkimas prekybos centre vilniečiui pensininkui Rimui Kančiui baigėsi administracine byla. Vyras apkaltintas maišelio vagyste.
Situacijos neišsprendė ir pakviesta parduotuvės administratorė, todėl pirkėjas policiją išsikvietė pats.
Šiandien -10 VAL! 🫡 #556 !dovatonas 💚| !skinswap !giveaway
Įvykio Aplinkybės
Nemalonumų R.Kančys sulaukė po 2012 metų liepos 18-osios įvykių. Vilniaus policijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad tądien 12.57 val. R.Kančys Vilniuje, S.Stanevičiaus g. esančioje parduotuvėje „Iki“ pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - maišelį už 15 ct.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Pensininkas teisme pasakojo, kad tądien atėjo į parduotuvę ir išsirinko reikalingus maisto produktus. „Paskui prie kasos išsidėliojau prekes, paėmiau maišelį ir jį laikiau rankoje - norėjau, kad greičiau aptarnautų, - pasakojo R. Kančys. - Pardavėjai pasakiau, kad maišelis yra parduotuvės, arba jūsų - dabar jau tiksliai negaliu pasakyti. Ji nuskenavo visas ant prekystalio išdėstytas mano prekes, aš jas susidėjau į maišelį, sumokėjau 25-30 litų, atgavau grąžą ir ketinau eiti namo, bet buvau sulaikytas apsaugos darbuotojo - jis paprašė eiti kartu“.
Pirkėjas neslėpė, kad toks apsaugininko elgesys jį papiktino ir teisme jam negailėjo karčių žodžių - esą jis dvokė prakaitu. „Nuėjome į jo dvokiančią kamerą, jis liepė padėti maišelį su prekėmis, padaviau savo pasą ir pareikalavau, kad ir jis prisistatytų, tačiau jis tai atsisakė padaryti - esą tokia informacija yra konfidenciali“, - R. Kančys teigė iš karto paskambinęs policijos pareigūnams, o apsaugininką dėl esą neteisėto sulaikymo išvadino banditu.
Vyras aiškino, kad apsaugininkas jam pademonstravo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip „aš vaikštau po parduotuvę ir renkuosi prekes“.
„Paskui jis paėmė kasos kvitų juostą ir jo veido išraiška pasikeitė, - aiškino R. Kančys. - Į apsaugininko patalpą buvo užėjusi administratorė, kuri sakė, kad mane paleistų, bet jis nepaleido ir pareiškė, jog manęs už dyką tikrai neišleis. Jis mane kaltino, kad pagrobiau mažą maišelį“.
R. Kančys teigė, kad policijos pareigūnai atvažiavo tik gal po trečio ar ketvirto skambučio. „Prašiau mane išlaisvinti“, - aiškino pensininkas. - Gal po 30-40 min. atvyko dvi save pareigūnėmis vadinančios policininkės ir su apsaugininku elgėsi kaip senos pažįstamos, gal net kaip sugulovės, jos nurašė mano duomenis ir išsivežė į policijos nuovadą“.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Jis nurodė, kad ir šiandien nėra garantuotas, jog už maišelį nėra sumokėjęs. „Apsaugininkas paėmė iš manęs čekį, aš net nežinau, kas jame yra nurodyta, tačiau šio kvito byloje nėra, visa medžiaga yra sufabrikuota ir mane žemina kaip žmogų, pilietį“, - sakė R. Kančys.
Tuo metu „Iki“ apsaugos darbuotojas Adas Krasauskas teisme yra aiškinęs, kad stebėdamas vaizdo kameras pastebėjo vyrą, kuris valgė riešutus. „Paskui priėjęs prie kasos jis sulankstė maišelį ir už jį nesumokėjo, todėl buvo paprašyta nueiti į postą“, - apsaugininkas teigė prisistatęs ir pirkėjui išaiškinęs, kas gresia už svetimo turto vagystę.
Pasak liudytojo, paprastai, jeigu pirkėjas sulaikomas dėl nedidelės vertės turto vagystės, jam pasiūloma išvengti gresiančių nemalonumų ir paprašoma susimokėti už pavogtą prekę. „Ponas iš karto išsikvietė policiją, jis nebuvo nusiteikęs geranoriškai bendradarbiauti - piktybiškai aiškino, kaip turiu elgtis“, - sakė A. Krasauskas.
Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas peržiūrėjo „Iki“ prekybos centre darytus vaizdo įrašus, iš kurių iš tikrųjų matyti, kaip pirkėjas paima saujelę riešutų ir juos valgo vaikščiodamas po parduotuvę. Vėliau, susikrovęs reikalingas prekes, vyras prieina prie kasos ir laukia eilėje, o kai ateina laikas jį aptarnauti, prie savęs laiko jau paimtą ir suglamžytą maišelį. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar pirkėjas pardavėjai pasako, jog yra paėmęs prekybos centrui priklausantį maišelį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas R. Kančiui nutraukė bylą dėl smulkios svetimo turto vagystės, tiesa, teisėjas Mindaugas Striaukas nutarime pažymėjo, kad atsakomybėn patrauktas pirkėjas prekybos centre elgėsi netinkamai, nes maišelio prekėms sudėti nepadėjo ant prekystalio, o laikė matomoje vietoje - rankose, nors apie tai pasakė pardavėjai.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
Po šios bylos R. Kančys nusprendė pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovu patraukta Vilniaus apskrities policija nesutinka su ieškiniu ir savo atsiliepime teismo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Policijai atstovaujantis Rokas Žiupsnys teisme teigė, kad šioje byloje atsakovu taip pat turėtų būti patraukta bendrovė „Palink“, valdanti prekybos centrus „Iki“. Tokiai pozicijai nepritarė R. Kančiui atstovaujantis advokatas Dmitrijus Fomkinas. Pasak jo, kiekvienas asmuo (tiek privatus, tiek fizinis) turi teisę iš policijos sulaukti pagalbos. „Kai parduotuvės darbuotoja parašė pareiškimą policijai dėl galimos vagystės, policija privalėjo pareiškimą objektyviai ir išsamiai ištirti, tačiau pareigūnai to nepadarė“, - pažymėjo advokatas.
Civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjanti teisėja G. Butrimaitė nutarė išsamiai ištirti R. Kančio nurodytas aplinkybes ir į spalį suplanuotą posėdį kvies ne tik liudytojus, galinčius patvirtinti, jog dėl kaltinimų maišelio vagyste ieškovas patyrė neturtinę žalą, bet ir jį gydančią gydytoją. Be to, teismas atsisakė atsakovu patraukti bendrovę „Palink“ - pagal įstatymus atsakovą gali pasirinkti tik ieškovas.
R.Kančys bandė pakliūti į Seimą.
R.Kančys teigė radęs daugiabučio, kuriame yra įsikūrusi Fabijoniškių policijos nuovada, skelbimų lentoje. Vyras taip pat nurodė, kad iki šiol jaučia, kaip žmonės jį atpažįsta parduotuvėse.
Teismo Sprendimas ir Neturtinė Žala
Vilniaus pirmasis apylinkės teismas bylą pensininkui nutraukė nenustatęs, kad vagystė buvo įvykdyta. R.Kančys visą laiką tvirtino, kad jis pardavėjos paprašęs maišelį priskaičiuoti prie kitų pirkinių.
Per praėjusius rinkimus į Seimą kaip Respublikonų partijos atstovas kandidatavęs R. Kančys įsitikinęs, kad jam padaryta net 100 tūkst. litų neturtinė žala. Ją vyras prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.
64 metų R. Kančio ieškinį valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė.
Teisme R. Kančys aiškino, kad dėl jam pradėto administracinio teisės pažeidimo proceso ne tik sutriko sveikata, bet ir pablogėjo reputacija - esą daugelis aptarinėjo garsiąją istoriją, kai jis buvo apkaltintas vagyste, be to, per rinkimų agitaciją ant vieno jo reklaminio plakato buvo užrašyta, jog jis yra vagis. Šį plakatą R. Kančys teigė radęs daugiabučio, kuriame yra įsikūrusi Fabijoniškių policijos nuovada, skelbimų lentoje.
Pensininkas tikino, kad būtent Fabijoniškių policijos nuovadoje jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį vėliau nagrinėjo sostinės teismas.
Vyras taip pat nurodė, kad iki šiol jaučia, kaip žmonės jį atpažįsta parduotuvėse. „Labai gražios parduotuvėje šypsenos, ne tik „Iki“, bet ir „Maximoje“ - gyvenu Fabijoniškėse, daug gyventojų mane žino“, - sakė jis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK), R. Kančiui privalo išmokėti beveik 87 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Tai - gerokai mažesnė suma, nei iš valstybės siekė prisiteisti smulkia vagyste apkaltintas vilnietis: vyras bandė įrodinėti, kad jo patirti išgyvenimai yra verti 2 896 Eur.
Tačiau, anot LVAT teisėjų, R. Kančys buvo apkaltintas nesunkaus pažeidimo padarymu, o pradėjus tyrimą jis pats savo veiksmais neprisidėjo prie šio pažeidimo visų aplinkybių visapusiško ir pilnutinio išsiaiškinimo bei jo paties elgesys iš dalies padėjo kilusiai atsirasti.
„Taip pat atsižvelgtina ir į paties pareiškėjo elgesį surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą - iš jo matyti, kad pareiškėjas su pareigūnais, tyrusiais minėtą pažeidimą nebendravo, jiems jokių paaiškinimų apie pažeidimo aplinkybes neteikė, - pažymėjo teismas. - Nors pareiškėjas teigia, kad jis už maišelį susimokėjo, tačiau turėdamas galimybę pateikti pareigūnams kasos čekį, jo jiems taip pat nepateikė, kas būtų padėję neginčijamai nustatyti, ar pareiškėjas susimokėjo už maišelį, ar ne.”
Pensininko Teigimu, Jis Buvo Užpultas Dėl Suvalgyto Saldainio
Šįkart vyras vėl pakliuvo į nemalonią situaciją. Kaip pats tikina, buvo užsipultas dėl parduotuvėje suvalgyto saldainio. R.Kančys į Ukmergės gatvėje Vilniuje esančią „Rimi“, kaip ir visada, teigė užsukęs apsipirkti. „Nuėjau į parduotuvę ir prisidėjau prekių pirkti, o eidamas pro šalį pamačiau saldainius ir vieną iš jų, ananasinį, paėmiau ir suvalgiau, o jo popieriuką padėjau prie kitų savo prekių. Atėjus mano laikui atsiskaityti, pasakiau kasininkei, kad suvalgiau saldainį, tai ji nuėjo ir atsinešė kitą tokį patį, pasvėrė ir įmušė į kasą 9 euro centus“, - pasakojo pensininkas.
Ano jo, viskas taip ir būtų baigęsi, jei ne prie R.Kančio priėjęs apsaugos darbuotojas: „Jis pareiškė pretenzijas, kad tą saldainį suvalgiau nesusimokėjęs, su manimi kalbėjo tokia intonacija, kuri priminė koncentracijos stovyklos prižiūrėtoją. Pyko, kad saldainį suvalgiau anksčiau nei nusipirkau, mane gąsdino, sakė, kad iškvies policiją, bet juk popieriuko aš neišmečiau, sąžiningai už jį sumokėjau. Jis mane tiesiog užsipuolė“, - situaciją aiškino pirkėjas.
Po tokios apsaugos darbuotojo reakcijos vyras teigė taip visko palikti nenorėjęs, todėl pasakė, kad rašys skundą. „Kai nuėjau rašyti, apsauginis pradėjo klausinėti, kas aš čia toks būsiu, kai paklausiau jo pačio pavardės, jis pradėjo ranka dangstyti savo pažymėjimą, aiškinti apie tai, kad turi teisę mane areštuoti ir panašiai“, - skundėsi pagyvenęs vyras.
Jo teigimu, net vyrą aptarnavusi kasininkė neturėjo jokių priekaištų dėl parduotuvėje suvalgyto ir tik vėliau už jį sumokėto saldainio. „Pardavėja man nieko nesakė. Tik šypsojosi. Ji rodė apasauginiui, kad viskas gerai, kad viskas tvarkoje, bet jos jis neklausė. Kiti pirkėjai net pradėjo juoktis, vienas vyras priėjęs pažiūrėjo čekį, kad už saldainį yra sumokėta ir jokių pretenzijų būti neturėtų, o pareiškimas, skundas parduotuvei ir apsauginiui yra kliento teisė, todėl apsaugos darbuotojo nepasitenkinimas čia nepagrįstas“, - prisiminė R.Kančys.
Tiesa, skundą pensininkas visgi parašė: „Esu sukrėstas, kaip taip žmogų galima užsipulti, kai nėra už ką“, - sakė jis.
„Rimi“ Atsiprašė Pirkėjo
Prekybos centro „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė patikino, kad ragauti parduotuvės produktus nėra draudžiama, tačiau tokia padėtimi piktnaudžiauti nederėtų. „Mes tikrai neprieštaraujame, kai pirkėjai parduotuvėje ragauja mūsų produktus - iš tikrųjų suprantame, kad žmonės nori išsirinkti skaniausius saldainius, riešutus ar uogas, paragauti, patikrinti kokybę. Netgi patys organizuojame įvairias degustacijas, kad pirkėjai išsirinktų norimą produktą. Tačiau pasitaiko, kad tai daroma piktybiškai - akivaizdžiai matome, kad žmogus bando pavalgyti, ragauja visus produktus iš eilės, pakuotes slepia kišenėse. Tuomet parduotuvės darbuotojai įspėja pirkėjus to nedaryti.
Atsiprašome pirkėjo dėl nemalonios situacijos parduotuvėje, tačiau kadangi suvalgytų sveriamų saldainių nėra kaip pasverti ar apskaityti pagal pakuotę, siūlytume, pirmiausia, įsigyti prekę, o ragauti paskui. Tiesa, jeigu ant pakuotės yra brūkšninis kodas, tikrai neprieštaraujame, jeigu pirkėjas pirma užkąs ar atsigers, o paskui pagal pakuotę kasoje susimokės“, - situaciją komentavo G.Bielskytė.
Teistumas ir Seimo Nario Statusas
Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų - neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo - ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Vis dėlto pats nuosprendis dar nereiškia nei teistumo atsiradimo, nei automatinio Seimo nario mandato praradimo. Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas - nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo. Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą. Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes - jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo.
Nors teistumas sukelia neigiamas teisines pasekmes, jis nėra nuolatinis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis numato, kad teistumo išnykimo terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo.
„Vis dėlto kalbant apie Seimo nario statusą, svarbus ne pats teistumas, o bausmės atlikimas. Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos atveju bausmė laikoma atlikta tuomet, kai paskirta suma yra sumokėta. Tačiau net ir atlikus bausmę, teistumas dar galioja nustatytą terminą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio“, - teigia Ž.
Pasak jo, teisinės pasekmės Seimo nario statusui gali atsirasti tik tuomet, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. Tokiu atveju taikoma Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka. Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl nusikaltimo, padaryto einant Seimo nario pareigas, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Statutas nenumato galimybės tokios procedūros nepradėti, nors aiškiai nereglamentuoja, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui dėl apkaltos inicijavimo priimti.
„Galutiniam sprendimui dėl Seimo nario mandato panaikinimo taikoma griežta taisyklė - nutarimas laikomas priimtu tik tuomet, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jei toks balsų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė, o mandatas lieka galioti. Jei sprendimas priimamas, Seimo narys mandato netenka nuo nutarimo oficialaus paskelbimo momento.
tags: #pensininkas #apkaltintas #maiselio