Neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas - dviejų ministerijų atsakomybės sritis. Pirmiausia siuntimą rengia medikai - jų pateiktos diagnozės tampa pagrindu neįgalumui nustatyti. Tačiau dažniausiai visos kritikos strėlės susminga tik į NDNT.
NDNT pateikiamos oficialios statistikos duomenimis, negalios nustatymo atvejų šalyje mažėja. Dėl neįgalumo, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT kasmet kreipiasi apie 100 tūkst. šalies gyventojų. Tiek sprendimų turi priimti tarnybos specialistai. Ne visada jie patenkina besikreipiančiųjų lūkesčius.
Svarbiausias NDNT tikslas - objektyvūs ir teisingi sprendimai. Dalykine, profesine prasme tarnybos darbuotojai nusižengimų neturėtų būti padarę. Žmogiškąja - STT, matyt, turi įrodymų, kad nusikalstamos veikos esama. NDNT - viešojo administravimo įstaiga, mes negalime užsiimti operatyvine veikla.
Gana sunku motyvuoti ir tarnyboje dirbančius specialistus. Jų atlyginimai nėra dideli (galiojančią gydytojo licenciją turintys specialistai laisvojoje darbo rinkoje gali uždirbti dvigubai daugiau). Noriu atkreipti dėmesį - šiame procese dalyvauja dvi pusės: pats pacientas ir jo būklę vertinantis specialistas. Tol, kol nepakeisime požiūrio, kol bus duodančių, deja, bus ir imančių. NDNT dirba beveik 400 žmonių. Visų už rankos neišlaikysi.
NDNT nuolat ragina pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Apie tai informuojančias anketas galima užpildyti visiškai anonimiškai. Nieko negindamas noriu paakinti - vienodai nusikaltimą daro tiek kyšį imantis, tiek duodantis.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
Korupcijos Rizikos ir Prevencijos Priemonės
Vis dėlto NDNT Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių skyrių darbuotojams pareikšti įtarimai rodo: korupcijos šešėlis nuo NDNT nesitraukia. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame vidinei teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolei. Įvedėme rotacijos principą - pakartotinai į NDNT teritorinį skyrių besikreipiančius asmenis priima vis kitas skyrius ir vertintojas. Taip siekiame užkirsti kelią išankstiniams susitarimams. Nuo šių metų pradžios dar labiau sustiprinome patikros sistemą - automatiniu būdu kas pusmetį iš kiekvieno teritorinio padalinio atrenkama po 60 bylų ir patikrinami priimti sprendimai. Per šį pusmetį jau atlikta daugiau kaip 3,5 tūkst. tokių patikrinimų. Tiriame visus (net ir anoniminius) gaunamus skundus. Maksimaliai pratęsę sprendimų galiojimo terminus, gerokai sumažinome kreipimųsi į NDNT skaičių (iki 10 tūkst.
Kyšio davimas sprendimui iš esmės neturi jokios įtakos. Žmonės taip „perka“ ramybę, savotišką garantiją, kad tarnautojas padarys viską, ką galės, kad sprendimas būtų kuo palankesnis. Tačiau lygiai tą patį NDNT specialistas padarytų ir negavęs jokio atsidėkojimo. Tačiau šiame procese dalyvaujant besikreipiančiajam ir sprendimą priimančiam darbuotojui bandymo susitarti dėl palankesnės išvados, kurią lydėtų galimai didesnė piniginė išmoka, tikimybė, deja, vis dar išlieka.
NDNT veikia Antikorupcijos komisija. Antikorupcinė komisija, kurią sudaro 10 tarnybos darbuotojų, iš esmės užsiima gautų skundų tyrimu, švietėjiška veikla. Praėjusiais metais NDNT buvo gavusi 53 skundus dėl asmenims galimai neteisėtai nustatytų darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų galimai korupcinio pobūdžio veiksmų. Išnagrinėjusi 35 atvejus dėl darbingumo lygio nustatymo 11 skundų perdavė Sprendimų kontrolės skyriui, kuris pakeitė 5 sprendimus. Iš 16 Antikorupcinės komisijos gautų skundų dėl asmenims nustatytų specialiųjų poreikių nė vienas iš 3 Sprendimų kontrolės skyriui perduotų atvejų nebuvo pripažintas pagrįstu ar pakeistas.
Sprendimų kontrolės skyrius pernai išnagrinėjo 3 161 asmens ir išmokas mokančių institucijų skundą, patikrino 6 131 teritorinių skyrių sprendimą. Pakeisti buvo 504 sprendimai.
Ne paslaptis, kad NDNT darbuotojai patiria didelį spaudimą. Nedarbas, menkos pensijos, maži atlyginimai - visa tai skatina ieškoti kelių ir būdų pagerinti savo socialinę padėtį. Neįgalumo, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius lydi piniginės išmokos. Jų siekiantys gyventojai vis dar bando gudrauti, ieškoti nors ir menkiausių spragų. Deja, ne visi mūsų darbuotojai atsilaiko.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Vis prisimenu vieno garbaus sostinės kardiologo pateiktą diagnozę: IV laipsnio širdies funkcijos sutrikimas. Žmogaus, kuriam nustatyta tokia diagnozė, lūpos turėtų būti pamėlusios, kamuoti dusulys, nes plaučiai pilni skysčių, kojos sutinusios ir pan. Realiai šis žmogus taip neatrodė, tačiau priimdami sprendimą turėjome vadovautis medikų pateiktomis išvadomis. Ar gali visuomenės nepapiktinti toks sprendimas? Juolab, kad po poros mėnesių šis žmogus, nuėjęs į polikliniką, darbo medicinos gydytojui pateikė kitą to paties kardiologo parengtą išvadą, kurioje šiam pacientui nustatytas jau II laipsnio širdies funkcijos sutrikimas. Žmogus stebuklingai pasveiko? Ne. Tokiais atvejais esame užspeisti į kampą. Nors matome, kad medikų pateiktos diagnozės neatitinka realybės, tačiau NDNT neturi galimybių atlikti papildomų tyrimų.
Pirmiausia susitiksiu su visų teritorinių skyrių darbuotojais. Turime aptarti susidariusią situaciją, padaryti išvadas. Jau esame paprašę STT, kad rudeniop Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose jie surengtų mokymus. Žinoma, ir patys dar labiau sustiprinsim vidinę kontrolę.
Visuomenės pasipiktinimą dažnai kelia dar buvusios MSEK prieš 15 ir daugiau metų priimti „amžini“ sprendimai, kai neįgalumas būdavo nustatomas vadovaujantis visai kitokiais kriterijais. Iki šiol pasigirsta pasakojimų, kaip esą žmogus su visiška negalia pusei kaimo bulves nukasa. Deja, kol nepakeisti įstatymai, kol juose nėra sąvokos, kad galime naikinti anksčiau priimtus sprendimus, to daryti negalime. Laukiame ir naujos specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos, kai vietoj dviejų - priežiūros (pagalbos) ir slaugos - turėtų atsirasti keturi specialiųjų poreikių lygiai.
Pritariu socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pozicijai, kad reikia peržiūrėti negalios nustatymo sistemą. Ką vadiname dalyvumo lygiu? Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Nauja Tvarka Nuo 2024 Metų
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. 40 proc. 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Kam suteikiamas asmens su negalia statusas? Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. Kam nustatomas neįgalumo lygis? Jei man neįgalumas buvo nustatytas iki 2024 m. tvarkos pakeitimo, ar turiu kreiptis dėl pakartotinio dalyvumo nustatymo? Kaip nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis?
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Daugiau informacijos apie senatvės pensiją asmeniui su negalia rasite čia.
Kreipimosi Žingsniai
- 1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą.
- 2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus.
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
- 3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną (paspaudus nuorodą galite susipažinti su individualios pagalbos poreikio klausimynu) ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- 4 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- 5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys.
Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.
Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu. Aktualios informacijos galite rasti POLA parengtame pristatyme (atsisiųsti) ANTA darbuotojams. Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.
Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai. Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui. Asmeniui sutikus, klausimyno pagalba identifikuojami individualūs pagalbos poreikiai, kuriems užtikrinti sudaromas pagalbos planas.
Atsakingos institucijos susisiekia su asmeniu ar jo atstovu dėl individualių poreikių užtikrinimo, t. Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą. Klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu. Pacientas ar jo atstovas taip pat galės bet kada išreikšti norą atvykti į Agentūrą arba pildyti klausimyną telefonu. Ši tvarka bus taikoma pagal Agentūros nustatytas taisykles nuo 2025 m.
Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus. Vertinant asmens dalyvumą pirmą kartą, Agentūros teritoriniame skyriuje asmeniui dalyvaujant užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti į klausimus negali, į juos atsako asmens atstovas).
Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ. Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Negalios pensijai apskaičiuoti vertinamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d.
Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. Anksčiau pensininkams buvo nustatomi specialieji poreikiai. Specialieji poreikiai parodo, kokios pagalbos ir daiktų reikia žmogui. Specialiųjų poreikių lygis parodo, kiek pagalbos ir priežiūros reikia žmogui.
Esant poreikiui, kad darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis būtų paversti į dalyvumo lygį, reikia Agentūrai pateikti prašymą. Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo neturėjo nustatytos negalios. Atlikusi įvertinimą Agentūra nustato / nenustato negalią (dalyvumo lygį ir (ar) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį). Būtinas gydytojo siuntimas. Kreipimosi žingsniai tokie patys, kaip pirmą kartą kreipiantis į Agentūrą, pildomas PRAŠYMAS NUSTATYTI NEGALIĄ SULAUKUSIEMS SENATVĖS PENSIJOS.
Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims atliekant prilyginimą - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus ir/arba nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Kreipiantis į Agentūrą pildomas PRAŠYMAS PRILYGINTI NEGALIĄ. Tuomet Agentūra atlieka prilyginimą dalyvumo lygiui ir nustato išmokų atžvilgiu asmeniui palankesnį dalyvumo lygį. Gydytojo siuntimas nereikalingas.
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų.
Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio. 2023 m. šis bazinis dydis buvo 147 eurai.
Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų, ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys. Asmenys, prižiūrintys artimuosius su negalia, už laikino atokvėpio paslaugą mokės iki 40 procentų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ar iki 60 proc.
Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos. Tikrai ne! Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas.
Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Dažnas žmogus nežino, kokia pagalba yra teikiama jo gyvenamojoje vietoje ir kada jos gali prireikti. Artimųjų galimybės apsilankyti, padėti, galiausiai jų pačių amžius, sveikata negarantuoja, kad jie visada bus šalia. Procesas nesudėtingas.
Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis. Vertinant aiškinamasi, ar asmeniui užtikrintos visos jam reikalingos paslaugos ir priemonės, pvz.: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas (specialistas), teikiantis įvairias socialines, švietimo pagalbos paslaugas asmens namuose ar įstaigose. Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.
Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis. Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai.
NDNT informacinėje sistemoje yra viena duomenų bazė - centrinė duomenų bazė, kurioje tvarkomi duomenys asmenų, besikreipiančių į NDNT dėl darbingumo ar neįgalumo lygio nustatymo, profesinės reabilitacijos poreikio ir bendro pirminių specialiųjų poreikių nustatymo, bei asmenų, atliekančių šias funkcijas.
NDNT informacinės sistemos duomenys teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais duomenų teikimą.
Asmuo, besikreipiantis į NDNT, užpildo prašymą, kuriame nurodo, kokiu tikslu jis kreipiasi į NDNT. Šio asmens duomenis užpildo NDNT darbuotojas, vykdantis registratoriaus funkcijas.
Informacija apie asmenis, besikreipiančius į NDNT, gali būti pateikta duomenų gavėjams tik esant paties asmens sutikimui arba jo prašymui, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai šio asmens sutikimo nereikia.
Asmenys, dalyvaujantys tvarkant NDNT IS duomenis, bei asmenys, turintys teisę susipažinti su NDNT IS duomenimis ir jais naudotis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą laiką.
NDNT IS duomenų saugą organizuoja informacinės sistemos valdytojas, vadovaudamasis Saugos dokumentų turinio gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. IV-172 (Žin., 2007, Nr. NDNT parenka tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio neteisėto tvarkymo, vadovaudamasi Bendraisiais reikalavimais organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms, patvirtintomis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. IT-71 (Žin., 2008, Nr.
Likviduojant NDNT IS, jos duomenys perduodami kitai informacinei sistemai, kuri steigiama vietoj likviduojamos, sunaikinami arba perduodami valstybės archyvams Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. Už šių nuostatų ir kitų teisės aktų, nustatančių duomenų apsaugą ir saugumą, pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Tissue Embedding | Histopathology part 4
Teisės Aktai
Šie nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 58-2061; 2010, Nr. 48-2316), Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. T-131 „Dėl valstybės informacinių sistemų kūrimo metodinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5679; 2005, Nr.
tags: #darbingumo #nustatymo #komisija