Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.
Smurto formos ir jų ypatumai
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis.
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Kibernetinis smurtas
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Smurto pasekmės
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus.
Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje. Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų.
Pagalba smurto aukoms
Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.
Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas:
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje.
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos:
- Mob. El.
- (8 5) 239 6030, mob. El.
Įstatyminė bazė ir statistika
Prieš 10 metų priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo vertinamas kaip vienas pažangiausių, o jo priėmimas - kaip viena didžiausių moterų judėjimo Lietuvoje pergalių. Esminis pokytis, kurį įstatymo priėmimas atnešė į kovos su smurtu artimoje aplinkoje lauką - pasikeitęs kaltinimo statusas. Iki 2011 metų „buitinis konfliktas“, kurio tyrimas buvo atliekamas tik nukentėjusiai pusei parašius pareiškimą (privatus kaltinimas), tapo valstybės kaltinimu, kai tyrimo ir bausmės skyrimo mechanizmas įsijungia iš karto užfiksavus policijoje.
Žinoma, tuoj pat po įstatymo priėmimo išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastas baugino. Bet net ir tai, kad per 2020 metus buvo užfiksuoti daugiau nei 58 tūkst.
Trečiadienį Žmogaus teisių komitetas nusprendė, kad į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją bus sugrąžinta aistras kėlusi smurto lyties pagrindu sąvoka. Seimo narė V. „Žmogaus teisių komitetas įrašė sąvoką, smurtą lyties pagrindu, kurią kartoja daug kur, tačiau tai yra ideologinė sąvoka, kuri suponuoja, kad moterys patiria smurtą dėl to, kad yra moterys. Iš to sektų, kad moteriai gyventi su vyru bet kuriuos atveju yra didžiulė grėsmė, tai galima pagalvoti, kad jei moteris gyventų su moterimi, tos grėsmės nebus. Tai yra nelogiška ir aš siūlyčiau neiti tuo keliu“, - sakė V.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys T. V. Raskevičius kiek anksčiau teigė, kad smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimas pripažintų, jog dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys. Tai, pasak jo, vienareikšmiškai įrodo ir statistika: moterys sudaro 80 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje aštuoniais iš dešimt nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys.
Naująja įstatymo redakcija ketinama įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį, kuris suteiktų galimybę nukentėjusiam asmeniui gauti socialinę, teisinę bei medicininę pagalbą. Seimui pritarus naujai įstatymo redakcijai svarstymo stadijoje, numatoma, kad įstatymas į Seimo salę grįš priėmimui pavasario sesijos metu.
Siūloma, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. Siūloma, kad orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų nuo 2023 metų. Jam įgyvendinti papildomai reikėtų 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai - 5,6 mln. eurų, teismams - 363 tūkst.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
tags: #smurto #artimoje #aplinkoje #itvirtinimas #lietuvoje