Pavyzdžiui, žiurkė eidavo labirintu paskui kitą žiurkę tik tada, kai buvo skatinama maistu. Vėliau šiuos tyrimus A. Bandura (Jungtinės Amerikos Valstijos) papildė pažintiniais veiksniais ir nustatė, kad žmogus aplinkos veiksnius ir reakciją į juos įsivaizduoja simboliškai - kaip vidinį aplinkos modelį.
Pagrindiniai Socialinio Išmokimo Teorijos Aspektai
A. Bandura atmetė E. L. Thorndike’o (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir S. Freudo (Austrija) teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo bei paskatos svarbą. Pasak jo, netiesioginė patirtis yra tipinis (įprastas) būdas elgesiui keistis, modeliavimas gali turėti tokios pat įtakos žmogaus elgesiui kaip ir tiesioginė patirtis. A. Bandura elgesio modeliavimo procesą apibūdina kaip žmogaus dėmesį kito žmogaus elgesiui, kurį nori išsaugoti, atgaminti ir motyvuotai elgtis.Todėl žmogus seka pastiprintus kitų žmonių veiksmus ir išmoksta juos mėgdžioti net ir tada, kai išoriškai nereaguoja ir negauna paskatos. Šiais atvejais žmogus naują patirtį įgyja per trumpesnį laiką, negu susidaro įgūdžiai. Pavyzdžiui, per bandymus vaikams buvo rodomi filmai apie įvairų elgesį ir atitinkamus įvairaus elgesio padarinius (teigiamus ar neigiamus). Vaikai dažniausiai reagavo į padarinius (paskatą ir bausmę).
Socialinio išmokimo teorija teigia, kad yra keturios mokymosi iš modelio stadijos:
- Dėmesys: Būtina prielaida, kad išmoktume stebėdami.
- Išlaikymas atmintyje: Mokiniai panaudoja žodinius ir vaizdinius kodus, padedančius įsiminti tai, ką jie yra išmokę stebėdami. Be to, dar padeda kartojimas - atviras ir užslėptas.
- Atgaminimas: Remiantis žodiniais ir vaizdiniais kodais, yra atliekami naujai išmokti veiksmai. Ši stadija yra ypač svarbi, kai reikia išmokti kūno judesių. Be to, modelio vaidmenį atliekančiam mokytojui tai suteikia galimybę pastebėti ir pataisyti klaidas, netikslumus.
- Motyvacija: Mokiniai yra skatinami paversti realiu veiksmu išmoktą elgesį, o taip pat baudžiami, kad būtų nuslopintas nenoras veikti.
Atsitiktinis išmokimas - tai, kai ko nors išmokstama, neturint išankstinio ketinimo, tikslo, užsiimant kitais dalykais. Šis būdas nereikalauja daug pastangų. Atsitiktinai išmokstama stebint aplinkinius, pačiam atrandant naujoves.
A. Banduros socialinio išmokimo teorija padeda analizuoti nuolatinę aplinkos kintamųjų, žmogaus individualių savybių ir elgesio - slapto ir atviro - sąveiką. Pabrėžiama, kad asmenybei daro įtaką ne tik aplinka, bet ir aplinkinių elgsena, asmens psichologinės savybės, tai yra vyksta nuolatinė žmogaus ir aplinkos veiksnių sąveika. A. Banduros socialinio išmokimo teorija svarbi aiškinant, kodėl žmonės tampa agresyvūs.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Jei negalėtume mokytis stebėdami kitus, mes sunaudotume daugiau laiko ir padarytume daug klaidų, besistengdami įgyti žinių, įgūdžių ir kultūros nuostatų. Išmokimas stebint yra labai svarbus, nes elgesio modeliai vadovauja mūsų elgesiui. Kadangi stebėjimas keičia mūsų elgesį, mes išmokstame stebėdami.
Alberto Banduros Indėlis ir Lėlės Bobo Eksperimentas
Bandura Albert (Albertas Bandurà) gimė 1925 m. gruodžio 4 d. Mundare (Kanada), mirė 2021 m. liepos 26 d. Stanforde (Jungtinės Amerikos Valstijos). Jis buvo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas. Nuo 1964 m. Stanfordo universiteto profesorius ir vienas socialinio išmokimo ir socialinės kognityvinės teorijos kūrėjų.Daug nuveikė A. Bandūra, tirdamas daugelį išmokimo stebint aspektų. Viename savo darbe jis pailiustravo mokymosi stebint rezultatus ir tokio mokymosi sąlygas. Jis padalijo darželinukus į 5 grupes ir tyrė vienu iš 5 būdų:
- Pirmoje grupėje vaikai stebėjo agresyvų suaugusiojo elgesį.
- Antroje grupėje vaikai matė filmą apie tą patį įvykį.
- Trečioje grupėje jie matė tą įvykį animaciniame filme.
- Ketvirtoje grupėje (kontrolinėje) vaikai nieko panašaus nematė.
- Penktoje grupėje vaikai stebėjo ramų, neagresyvų žmogų.
Po to kiekvienam vaikui buvo sukurta panaši situacija. Visos grupės, mačiusios agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją nei kontrolinė grupė.
A. Bandura pirmasis iškėlė socialinių kognityvinių procesų reikšmę asmenybės elgesiui. Jis nurodė tris išmokimo stebint stadijas: žmogus stebi kitų veiksmus, juos analizuoja ir vertina, ar jie atitinka asmeninius kriterijus. 1961 m. atliko lėlės Bobo eksperimentą, kuriuo siekė parodyti filmų poveikį agresijos išmokimui.
Eksperimento metu vaikams rodytas filmas, kuriame suaugusysis smurtauja prieš lėlę Bobo ją mušdamas ir agresyviai šaukdamas; po to vaikams leista žaisti kambaryje, kuriame yra lėlė Bobo - mačiusieji filmą buvo labiau linkę sumušti lėlę.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinio Išmokimo Teorijos Kritika ir Svarba
A. Banduros socialinio išmokimo teorija kritikuojama, kad yra mechanistinė ir turi biheiviorizmui būdingų metodologinių trūkumų, bet dėl modeliavimo svarbos ir ateities padarinių numatymų, kurie keičia žmogaus elgesį, 20 a. pabaigoje-21 a.Ar kada nors susimąstėte, kaip vaikai išmoksta elgtis - gerai ar blogai? Psichologo Alberto Banduros Bobo lėlės eksperimentas mums atskleidė stebėjimo galią mokymuisi. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje psichologas Albertas Bandura metė iššūkį egzistavusiam įsitikinimui, kad mokymasis vyksta tik per sąlygiškumą. Savo socialinio mokymosi teorijoje jis pasiūlė, kad stebėjimas taip pat atlieka lemiamą vaidmenį mokantis.
Norėdamas tai įrodyti, Bandura atliko novatorišką eksperimentą su Bobo lėle - dideliu pripučiamu žaislu. Vaikams buvo rodoma, kaip suaugusieji agresyviai elgiasi su lėle, ją spardo ir muša šaukdami. Po tokio poveikio, palikti žaisti kambaryje, šie vaikai imituodavo stebėtą elgesį, įskaitant agresiją.
Ne paslaptis, kad vaikai žvelgia į suaugusiuosius, tačiau Banduros išvados suteikė tam gilesnę prasmę. Jo eksperimentai atskleidė, kad vaikai mėgdžioja agresyvų elgesį, kurį stebi suaugusieji. Jei suaugusiojo modelis elgėsi agresyviai, vaikai rodė tokias pat tendencijas. Įdomu tai, kad berniukai buvo tris kartus labiau linkę į tokį elgesį nei mergaitės - ypač jei agresorius buvo vyras. Ši dinamika rodo, kad pavyzdžiai yra svarbūs formuojant vaikų elgesį. Nesvarbu, ar tai būtų piktadarys per televiziją, ar nusivylęs tėvas, vaikai linkę atkartoti tai, ką mato.
Galite manyti, kad didžiausią įtaką elgesiui daro apdovanojimai arba bausmės, tiesa? Bandura šią teoriją patikrino. Jis nustatė, kad pagyrimo už agresyvų elgesį buvimas ar nebuvimas reikšmingai nepakeitė to, kaip vaikai elgėsi stebėdami suaugusįjį. Nepriklausomai nuo to, ar suaugusysis buvo baramas, ar apdovanojamas už savo veiksmus, vaikų polinkis atkartoti tokį elgesį išliko nepakitęs. Tai leido atskleisti, kaip mokymasis stebint pranoksta paprastą sąlygojimą. Tai parodė, kad stebint, kaip agresyviai elgiasi kitas žmogus, galima įskiepyti modelius į stebėtojo elgesį be aiškaus pastiprinimo.
Banduros eksperimentai parodė, kad stebėdami galime ne tik išmokti agresyvaus elgesio, bet ir neagresyvaus elgesio. Kai vaikai stebėjo suaugusiuosius, taikiai bendraujančius su lėle Bobo, agresija labai sumažėjo, ypač tarp mergaičių. Tai rodo, kad pozityvaus elgesio modeliavimas gali veiksmingai pažaboti agresiją. Pagalvokite: jei vaikai mato žiniasklaidoje ar tėvų propaguojamą gerumą, jie gali būti labiau linkę mėgdžioti tuos globėjiškus veiksmus.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Banduros tyrimai sukrėtė ne tik psichologijos sritį, bet ir paskatino pokalbius apie smurtą žiniasklaidoje ir jo poveikį. Jei vaikai mokosi iš to, ką mato, ar galime ir toliau leisti agresijos kupiną žiniasklaidą? Po Banduros tyrimų rezultatų kilo diskusijos dėl smurtinio turinio televizijos laidose ir filmuose, ypač skirtuose vaikams, reguliavimo.
A. B. A.Bandura socialinio išmokimo teorija tapo labai įtakinga aiškinant, kaip žmonės išmoksta agresyviai elgtis stebėdami kitus. Bandura atmetė teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. Agresija yra išmoktas elgesys. Socialinį išmokimą sudaro du procesai: tiesioginis pastiprinimas ((kai kurių vaikų agresija pasiekia savo tikslą ir taip yra pastiprinama) ir socialinis modeliavimas (vaikas gali pradėti kitaip elgtis stebėdamas savo aplinkoje kito asmens elgesį).A.Busso nuomone agresyvus elgesys, kaip ir bet kuris kitas instrumentinis elgesys yra išmoktas per paskatinimus ir bausmes. A. Bandūros socialinio išmokimo teorija yra tokio požiūrio pavyzdžių.
A. Bandros socialinio išmokimo agresijos teorija (1973 - 1983) pagrįsta kognityvinėmis žiniomis, pagal kurią agresija nepriklauso nuo vidinių potraukių. Pagrindinė agresijos priežastis yra numatytų pozityvių padarinių poveikis. Žmonės įvertina rezultatus, tikėtinus pasielgus agresyviai, ir lygina su tais padariniais kurių susilauks už agresyvų elgesį. Agresija pasireiškia tada , kai numatyti padariniai, pasielgus agresyviai nusveria kitokio įmanomo elgesio padarinius. Bandūra mano kad būtent numanomi padariniai o ne automatinės reakcijos sukelia agresyvų elgesį. nėra agresyvaus elgesio priežastis. Agresyviai pasielgiama tik tuo atveju jeigu individas anksčiau išmoko taip reaguoti į nepalankias sąlygas. Frustracija negatyvus poveikis arba pyktis gali sukelti bet kokio pobūdžio reakciją tai priklauso nuo to kokia mokymosi istorija ir dabartinės individą supančios aplinkybės.
A. Bandūra teigė kad labai agresyvūs veiksmai - dvikova su peiliais arba špagomis, kerštinga pajuoka - reikalauja sudėtingų įgūdžių, kurie pasiekiami intensyviai mokantis. Šis mokymosi procesas neturi būti painiojamas su tam tikro elgesio pasireiškimu. Socialinio išmokimo teorija aiškiai skiriasi ttam tikro elgesio modelio išmokimą nuo sąlygų, tuos įgūdžius, kad jie būtų išmokti. Bandūros manymu nors kartais žmonės išmoksta agresyviai elgtis bandydami ir darydami klaidas, sudėtingesni įgūdžiai įgyjami stebint kitus.
Šeimos nariai pažįstami tos bendruomenės žmonės ir simboliniai modeliai visuomenės informavimo priemonėse prisideda prie individo mokymosi. Pirmiausia individas turi pastebėti arba atkreipti dėmesį į užuominas, dirgiklius elgesį ir modeliuojamo įvykio padarinius. Antra stebėjimai turi būti užkoduoti į vaizdavimo formas atmintyje. Trečia kognityviniai procesai transformuojami į imitacines reagavimo formas kurie iki pirmojo etapo pradžios buvo nauji individui. Ketvirta tinkamai paskatinus taikomas išmoktas elgesio modelis.
Bandūros teigmu modelio savybės yra mokantis suvaidintos agresijos. Jis teigia kad modeliai tarpusavyje skiriasi pagal tai, kiek yra tikėtina jos elgesys turės norimus padarinius. Žmonės dažniausiai paskatinami tada kai seka kopijuoja tuos modelius. Skatinami protingi reikšmingi įtakingi asmenys dėl savo sumanumo sugebėjimų užimantys aukštą poziciją įvairių statusų hierarchijos. Tyrimai parodė kad modelių savybės daro įtaką tam kaip vaikai mėgdžioja agresyvų modelių elgesį J E Grusecas ir W Michelis nustatė kad vaikų mokytojai kurių statusas mokykloje yra aukštas, mėgdžiojami dažniau, negu žemu statusu pasižymintys pavaduojantys mokytojai. Paskatinantys mokytojai taip pat dažniau mėgdžiojami.
Stebėjimas - gali padėti gauti informacijos apie tai kokie veiksmų tipai gali būti skatinami arba baudžiami, ir apie sąlygas kuriomis tinka taikyti išmoktą elgesį. Kai tam tikro elgesio būdas yra išmoktas, jis gali būti panaudotas kaip manipuliavimo su aplinka būdas, kad būtų sulaukta trokštamų padarinių.
Bausmės gali būti neefektyvus būdas slopinti agresyvų elgesį, nes yra galimybė kad jis tik sustiprės ir pasireikš kontrataka. Bausdamas pats asmuo tampa modeliu ir stebėtojas gali išmokti kad bausmėmis galima pasiekti tikslą. Taigi natūralu kad tie vaikai kuriuos tėvai baudžia fizinėmis bausmėmis, daugiau pešasi kovoja su kitais vaikais.