Psichikos sveikatos sutrikimai - vis dar stigmatizuojami. Nors psichikos sveikatos priežiūros poreikis didelis ir jas atliepiančių paslaugų daugėja, nemaža gyventojų dalis kreiptis dėl psichologinės pagalbos ar kitų paslaugų vis dar vengia.
Anot specialistų, tam įtakos vis dar neretai turi stereotipai, kurie atsiranda dėl nepakankamo supratimo, klaidingos informacijos apie psichikos sveikatą, taip pat bendruomenės žinios apie psichikos sveikatos, teigia specialistai. Visuomenėje stigma dažnai susijusi su stereotipais, kurie atsiranda dėl nepakankamo supratimo, klaidingos informacijos apie psichikos sveikatą.
Bendruomenės žinios apie psichikos sveikatos sutrikimus turi įtakos žmogaus sprendimui kreiptis psichologinės pagalbos. Psichikos sveikatos sunkumų stigmą gilina visuomenėje vyraujantys mitai.
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro 2023 m. atliktas tyrimas, nagrinėjantis psichikos sveikatą stigmatizuojančių nuostatų paplitimą visuomenėje, rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimą turinčiu žmogumi. Tokios situacijos priežastis gali būti visuomenės mitas, kad psichikos liga sergantys žmonės yra pavojingi, o prie šios stigmos gilinimo prisideda ir žiniasklaidos naujienos.
Tyrimai rodo, kad psichikos ligomis sergantys žmonės dažniau tampa smurto aukomis nei smurtautojais, stigmatizavimas jiems kelia nerimą ir gali sustiprinti psichikos sutrikimus. Žmonės gali stigmatizuoti ir priešiškai vertinti save dėl psichikos sveikatos sutrikimo, ėmęsi tikėti ir vadovautis stigmatizuojančiomis nuostatomis („esu pavojingas“, „dėl savo ligos niekada negalėsiu eiti svarbių pareigų“ ir pan.). Tai vadinama savistigma.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Ji stiprina prastą savijautą, lemia delsimą kreiptis psichologinės pagalbos, nenorą pripažinti, kad specialistai gali padėti.
Kviečiame plačiau susipažinti su stigmos raiška Lietuvoje 2022 m.
Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu. Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.
2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo dėl žmogaus teisių suvokimo ir vertinimo duomenimis, teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pritarė 41 proc. respondentų, tačiau dauguma apklaustųjų - 48 proc. Tačiau per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai susiję su profesija, galimybe dirbti, vairuoti ir kitomis teisėmis buvo panaikinti. Dažniausiai sklandžiai dirbti trukdo ne psichikos ligos diagnozė, o laiku ir tinkamai negauta pagaba, kas ne tik pablogina žmogaus savijautą, bet ir sumažina jo produktyvumą, sugebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau. Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, tačiau statistikos duomenimis daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdomi ne dėl žmonių turinčių psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Psichikos sveikata turėtų labiau būti mus vienijantis, o ne skaidantis veiksnys, ir kreipimasis pagalbos - kiekvieno iš mūsų teisė. Todėl spalio 10 d., minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė šių metų temą - „Psichikos sveikata - visuotinė žmogaus teisė“.
Kiekvienas žmogus, nepaisant jo išsilavinimo, amžiaus ar lyties, turi teisę į psichikos sveikatą: į prieinamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, į laisvę nepriklausomai priimti su sveikata susijusius sprendimus, būti apsaugotam nuo rizikos veiksnių ir priklausyti palaikančiai bendruomenei. Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo.
Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, „duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos.
Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. 2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.).
Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc. Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.
Taip pat skaitykite: VSD pensijų mokėjimo tvarka
Psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Nepaisant sunkumų ar net ilgai trunkančių psichikos sveikatos sutrikimų, galima patirti džiaugsmą, užsiimti įdomiomis veiklomis, palaikyti prasmingus santykius. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės.
Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Dažnai žodžius, kuriais apibūdiname kaip jaučiamės patys, ar ką galvojame apie kitą žmogų ar situaciją pasirenkame automatiškai.
Tikime ne kartą girdėjote ar esate pats vartojęs apitetus “psichas”, “beprotis” ir pan. norint apibūdinti, kad kitas ar mes patys elgiamės mums nesuprantamu, neracionaliu būdu. Tačiau tokie automatiniai pasakymai žmones, išties turinčius psichikos sveikatos sunkumų, gali paskatinti gūžtis, slėptis ir neieškoti pagalbos, nes, suprantama, niekas nenori būti pravardžiuojamas ir atstumtas.
Manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau diagnozė nereiškia, kad šie sunkumai ar sutrikimai niekada nepraeis, todėl svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”. Tai - visiškas mitas. 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, beveik 1 mlrd.
Jaunimas į psichikos sveikatą žvelgia kitu kampu
Pastebimas besikeičiantis jaunosios kartos požiūris į psichikos sveikatą. Psichikos sveikatos sunkumai gali pradėti formuotis ankstyvame amžiuje. Jaunam žmogui dažnai sunku suvokti, kas vyksta su jo kūnu ir emocijomis, jis gali būti užsisklendęs, stengtis problemas spręsti pats arba padedamas draugų. 2022 m. tyrimo duomenimis, 73 proc. jaunų žmonių, susidūrusių su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis psichologinę pagalbą.
„Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė teigia: „Telefoninių pokalbių metu dažniausiai aptariamos jaunų žmonių gyvenimo prasmės paieškos, santykiai su draugais, tėvais ir kitais artimaisiais. Pokalbiais internetu, kuriais emocinės paramos dažniau ieško jaunesni žmonės, diskutuojama apie savižalos ir savižudybės riziką, santykius su tėvais ir vienišumą.“
Internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai, forumai, tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai suteikia šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tai kartu prisideda prie psichikos sveikatos žinių didinimo, stigmos mažinimo, pokalbio su draugais ar artimaisiais užmezgimo, kelia diskusiją.
2023 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad 18-25 m. amžiaus respondentų nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus buvo labiau teigiamos ir mažiau stigmatizuojančios lyginant su visomis kitomis amžiaus grupėmis. Tam pritaria ir „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė: „Kadangi jauni žmonės vis daugiau kalba ir domisi savo psichikos sveikata, jiems prieinama daug šaltinių šiomis temomis (tai, žinoma, labai sveikintina), vis dėl to pasitaiko ir savidiagnozių. Tačiau mes manome, kad geriau žinoti daugiau, kreipti dėmesį į savo būseną nei į emocinius sunkumus numoti ranka.“
Su kokias psichologiniais sunkumais susiduria senjorai?
Senjorams vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus ir bandyti kreiptis pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau jaučia vienatvę ir socialinę atskirtį. Raudonojo Kryžiaus „Šiltų apsilankymų“ programos koordinatorė Paulina Steponavičiūtė teigia, kad savanoris kartais būna vienintelis žmogus, su kuriuo senjoras kalbasi, bendrauja ar išeina pasivaikščioti: „Kai kurie senjorai prieš susitikimą pasipuošia, ištraukia gražiausius puodelius ir vertina susitikimą kaip šventę. Vienišas žmogus neturi motyvacijos išeiti pasivaikščioti, nedrąsiai reaguoja į naujoves ir ilgainiui tampa apatiškesnis.“ Tokie jausmai gali prisidėti prie psichikos sveikatos sunkumų atsiradimo.
Susiduriama su problema, kad vos 7-11 proc. Lietuvos 60 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų yra aktyvūs visuomenėje. „Sidabrinės linijos“ steigėjas Marius Čiuželis kviečia senjorų situaciją vertinti empatiškai: „Kiekvienas galime įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, dar neseniai sukęsis aktyvioje profesinėje veikloje ir įvairiuose socialiniuose ratuose, o šiandien likęs atskirty, nes niekam nebereikia nei jo patirties, nei draugystės. Vienišumo jausmas tik dar labiau sustiprėja.“
PSO duomenimis, su psichikos sveikatos problemomis susiduria kas ketvirtas vyresnio amžiaus žmogus. Labiausiai paplitę vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimai yra depresija ir demencija. „Apatija ir depresija trukdo atlikti elementariausius dalykus: pasigaminti valgyti, susitvarkyti, pasirūpinti savo emocine sveikata“, - dalijasi Raudonojo Kryžiaus atstovė P. Steponavičiūtė.
Dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos. „Vyresnio amžiaus žmonės skeptiškai vertina profesionalią psichologinę pagalbą. Tikėtina, kad tai dar sovietmečio stigma, kai tam tikras medicinos bylos įrašas galėjo suvaržyti karjeros galimybes, kai buvo gaji nuostata, kad nesi vertas pagarbos, jei pats „nesusitvarkai“ su savo išgyvenimais. Tad net paskambinę į „Sidabrinę liniją“ su skaudžiausiais išgyvenimais senjorai kartais klausia: „Ar jūs ne psichologas? Ne? Tai gerai, tuomet pasikalbėkime“, - atvirauja M. Čiuželis ir priduria: - „Ne visiems pavyksta apsieiti be pagalbos, svarbiausia nejausti dėl to nevisavertiškumo. Didžiausia stiprybė - įvardyti problemą ir laiku priimti tinkamą pagalbą.“
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai pastebi, kad senjorai dažniau renkasi fizinę, o ne psichikos sveikatą stiprinančius užsiėmimus ar individualias psichologo konsultacijas. Psichikos sveikatos stiprinimui ir socialiniai atskirčiai mažinti senjorai kviečiami dalyvauti „Socialiniame recepte“ - tai Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kultūros ministerijos iniciatyva, jungianti laisvalaikio pramogas ir edukaciją, kultūrą, bendruomeniškumo puoselėjimą.
Nors panaši dalis moterų ir vyrų susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais, moterys psichikos sveikatos stiprinimo paslaugomis naudojasi dažniau
2022 m. „Vilnius sveikiau“ atlikto Vilniaus miesto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad panaši moterų ir vyrų dalis susiduria su psichikos sveikatos sunkumais (moterys - 51,8 proc., vyrai - 46,1 proc.). Tai patvirtina ir „Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė: „Į mūsų centrą kreipiasi moterys ir vyrai, išgyvenantys tokias psichologines krizes kaip skyrybos, artimųjų netektis, santykių problemos, fizinis ir emocinis smurtas, savižudybė. Statistiniai duomenys nerodo, kad tam tikros problemos būtų labiau „moteriškos“ ar „vyriškos“, tiesiog moterys psichologinės pagalbos vis dar linkusios kreiptis dažniau.“
Jos dažniau naudojasi ir psichikos sveikatą stiprinančiomis paslaugomis, ir tai rodo mažesnę stigmą. „Pagalbos moterims linijos“ programos Vilniuje vadovė Roberta Pauliuščenkaitė teigia: „2022 m. linijos savanorės atsiliepė į 25 973 skambučius, dalyvavo 1 094 pokalbiuose internetu ir atsakė į 502 elektroninius laiškus. Dažniausios pokalbių telefonu temos: santykiai, vienatvė ir psichikos sutrikimai. El. laiškuose ir pokalbiuose internetu dažniau pasitaiko smurto artimoje aplinkoje ir savižudybės temų.“
Deja, moterys vis dar sunkiai ieško emocinės pagalbos paslaugų, susidūrusios su jautriais iššūkiais: motinyste, psichologiniu ir seksualiniu smurtu, lyčių stereotipais. R. Pauliuščenkaitė tvirtina, kad visuomenėje vis dar tenka išgirsti dvejonių kreiptis pagalbos (nors jos iš tiesų reikia): „man dar nėra taip blogai, kad kreipčiausi“, ir padrąsina, kad nereikėtų laukti, kol bus „taip blogai“, ir kreiptis emocinės paramos net ir tada, kai tiesiog jaučiamės blogai: esame vieniši, liūdni, nelaimingi, neišgirsti ir panašiai.
„Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė taip pat teigia, kad moterims sunkiau kalbėti apie patirtą ar tebepatiriamą smurtą (fizinį, psichologinį), persileidimą, savižalą, su priklausomybėmis, psichikos ligomis susijusias problemas.
VšĮ „Vyrų krizių ir informacijos centras“ atstovas Donatas Nėnius pritaria, kad dažnai vyrų problemos, dėl kurių jie kreipiasi, yra panašios į moterų, tačiau išskiria šias: savirealizacijos profesinėje srityje stoka, pašliję darbo / verslo santykiai, taip pat įvairios netektys: skyrybos, darbo netekimas, verslo žlugimas.
Vis dėlto akivaizdžiai išaugo vyrų noras pažinti save, gerinti savo savijautą, gebėti padėti sau sunkiose situacijose, taip pat disciplinos ir gyvensenos klausimai. Į klausimą, ar tebevyrauja stereotipas, kad vyro kreipimasis psichologinės pagalbos yra silpnumo ženklas, A. Groblytė atsako: „Trečdalis į mūsų centrą besikreipiančių žmonių yra vyrai, tai tikrai nemaža dalis. Lyčių skirtumai šiuo atžvilgiu mažėja. Tačiau taip, prašyti pagalbos vyrams kartais sunkiau dėl nenoro pasirodyti pažeidžiamiems ir jautriems, tarsi tikras ir stiprus vyras negali toks būti. Bet jauni žmonės, taip pat ir vyrai, drąsiau kreipiasi pagalbos, ir tai rodo, kad visuomenės stereotipai keičiasi.“ D. Nėnius pritaria, kad šie stereotipai tikrai mažėja: „Jei kalbame apie klientus, jau retas sako, kad apskritai būtų sunku priimti sprendimą dėl kreipimosi pagalbos.“
Ar psichikos sveikata - visuotinė žmogaus teisė?
2021 m. Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtoje ataskaitoje apie teisę į psichikos sveikatą atkreipiamas dėmesys į tai, kad nepaisant įrodymų, jog psichikos sveikata yra neatsiejama nuo bendros asmens sveikatos, niekur pasaulyje pastaroji nėra lygiavertė fizinei sveikatai nei biudžeto, nei medicininio išsilavinimo ir praktikos požiūriu.
PSO Psichikos sveikatos atlasas parodė, kad 2020 m. pasaulio šalių vyriausybės psichikos sveikatai vidutiniškai išleido kiek daugiau nei 2 proc. savo sveikatos biudžeto. „Pagalbos moterims linijos“ programos Vilniuje vadovė yra įsitikinusi: „Kiekvienas žmogus, susidūręs su emociniais sunkumais, turi turėti galimybių gauti kokybišką pagalbą ir paslaugas. Tai užtikrinę prisidėtume prie psichikos sutrikimų stigmos mažinimo, normalizuotume pagalbos kreipimąsi ir skatintume pagarbaus santykio su kitu žmogumi kūrimą.“
„Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė apibendrina situaciją teigdama, kad psichologinė sveikata yra tokia pati svarbi kaip ir fizinė, ir priduria: „Kai žmogų ištinka krizė ar jis yra kitos sunkios psichologinės būklės, jis turėtų turėti teisę ir galimybių gauti greitą psichologinę pagalbą. Deja, psichologinė sveikata dar nėra prilyginama fizinei, todėl dėmesys pasauliniu mastu yra labai svarbus ir sveikintinas.“
Nepamirškime rūpintis savo prigimtine teise - psichikos sveikata. Susidūrę su sunkumais ieškokime ir kreipkimės pagalbos, nes teikiantieji šias paslaugas yra pasiruošę padėti kiekvienam visuomenės nariui.
„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.
tags: #nuostatos #i #psichikos #sutrikimus