Socialins veiklos proceso organizavimo esm nustatytiems institucijos tikslams pasiekti reikia sukurti organizacins sistemos struktkras, kuriose bkts numatyti ne tik veiklos tikslai bei sritys, bet ir darbuotojs funkcijos, vaidmens nustatymas, js tarpusavio santykis formavimas. Socialins veiklos proceso organizavime svarbu tinkamai atrinkti specialistus darbui, o svarbiausia suformuoti ia js grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kurios drauge siekts institucijos iakelts tiksls ir u~davinis /gyvendinimo.
Komandinis darbas socialiniame darbe yra viena ia sprendims primimo alternatyvs, nes socialin veikla /vairiose srityse reikalauja informacijos, ~inis, gebjims, o socialinis problems sprendimuose /vairis idjs ir papildyms. Bendras komandos naris sprendimas u~tikrina, kad problemos, su kuriomis susiduria klientai, turintys negal, bkts laiku ir tinkamai iasprstos, todl socialinio darbuotojo veikla joje yra labai svarbi.
Akivaizdks komandinio darbo privalumai: kokybiakesnis darbas, geresni rezultatai, daugiau galimybis atsiskleisti individo gabumams, lankstumui. Organizavimas apima formalios ir neformalios institucijos struktkros sukkrim ir sveikos tarp individs ir grupis aioje struktkroje suformavim.
Vadovui palanki grupė, vadovui nepalanki grupė.?Vadovo ir grupės narių mainų teorija -vadovai su skirtingais pavaldiniais sukuria skirtingus santykius, ir šių mainų pobūdis gali įtakoti pavaldinių veiklą bei pasitenkinimą.
- Palanki grupė (“mano grupė”)-palaikomų pavaldinių grupė, geriau vertinama, turinti teigiamas darbines nuostatas, mažiau linkusi atsistatydinti.
Skatinimas pagal nuopelnus: Vadovas stengiasi paskatinti mainais už pastangas ar darbo atlikimą. Intelektualus skatinimas -paskiria sudėtingas, iššūkį suteikiančias užduotis ir taip skatina būti kūrybingesniais, pamėgti naujoves. Įkvepiantis motyvavimas -sukuriama patraukli ateities vizija ir skatinama ja remtis kasdien. Idealizuota įtaka -charizma. Lyderis demonstruoja, kuo jis tiki, atkakliai ir ryžtingai siekia tikslų. Jis yra pavyzdys pasekėjams.
Taip pat skaitykite: Prevencija paaugliams
Vadovavimo stiliai
Atitikimo vadovavimo teorijos teigia, kad tam tikri vadovavimo stiliai kai kuriose situacijose yra efektyvesni nei kiti. Lyderiavimo motyvacija - noras įtakoti kitus, ypač siekiant bendrų tikslų. Asmeninės galios motyvacija - Noras dominuoti ir tas noras pasireiškia ypatingu dėmesio statusu. Linkęs kontroliuoti, valdyti. Socialinės galios motyvacija - noras bendrauti su kitais, kartu dirbti, o ne dominuoti ar kontroliuoti. Vadovas linkęs palaikyti gerus tarpusavio santykius su savo pavaliniais.
Komandinė vadyba - geriausias pasirinkimas, did orientacija į žmones ir darbą. Jai būdinga tarpusavio priklausomybė, didelis noras pasiekti tikslą. Tarp vadovo ir darbuotojų atsiranda abipusis pasitikėjimas ir pagarba.
Administruojanti vadyba - nepats geriausias, bet ir neblogiausias. Kai vidutiniškai orientuota į darbuotojus ir rezultatus. Šiuo atveju vadovo tikslas gerai atlikti darbą ir pasiekti rezultatus ir atkreipti dėmesį į darbuotojų norus.
Pasyvi arba nesikišanti valdyba - vadovas nei orientuotas į darbą nei į darbuotojus. Deda minimalias pastangas, tik tiek kad grupė neiširtų ir darbas būtų atliktas.
Klubinė vadyba - orientacija į darbuotojus didelis, o rezultatus mažas.
Taip pat skaitykite: Asmens tapatybės kortelė ir negalia: praktinis vadovas
Valdžios arba paklusnumo valdyba - Visą orientacija į užduotis. Dėmesys kreipiamas į produkcija į tikslų pasiekimą ir bda, kad reikalaujama iš darbuotojų besalygiško jų paklusnumo.
Ekspertinė galia - kylanti dėl geresnių įgudžių, kreipiamasi į asmenį jei reikia kažko ką tik jis gali paaiškinti Referentinė galia - kai darbuotojai tiki savo lyderiu ir juo pasitiki, nes žino, kad jis gali lyderiauti.
A - problema, kad visad gyvena įtampoje. Juos dažnai ištinka infarktai. Darbe yra ambicingi konkuruojantys, neatsparūs stresui, nemoka darbų deleguoti, nepasitiki kitais, jie labai daug reikalauja iš savęs, bet tuo pačiu ir daug reikalauja iš kitų.
Neurotiškos arba emociškai nestabilios asmenybės pasižįmi emacionalumu, nerimastingumu, asmenybės nepatenkintu savimi, gyvenimu nepatenkintos, pesimistiškos depresiškos, nerimauja dėl dalyku kurie galbūt įvyks, greit nusimina jei kažkas nenusiseka. Taip pat neurotikai yra sąžiningi, smulkmeniški, labai disciplinuoti, pareigingi, nemėgsta netvarkos. Jie pasiduoda valdžios poveikiui, jaučiasi kontroliuojami kitų, problema, kad tokie žmonės yra nervuoti, bet tokie žmonės yra geri darbuotojai, nes jie maksimalistai, bijo suklysti.
Temperamento tipai
Tipai: Sangvinikas; Cholerikas; Flegmatikas; Melancholikas. Man būdingas: Sangvinikas (draugiškasis) Atviras ir mėgstantis bendrauti. Kalba labai daug, mėgsta girtis, sau priskirti nuopelnus. Emocionalus, išsireiškimai išraiškingi, gyvi, pakankamai ryškūs.
Taip pat skaitykite: Kas yra savitarpio pagalbos grupės globėjas?
Grupių formavimosi etapai
Susidariusios grupės (bendruomenės) išgyvena keletą etapų: formavimą, šturmavimą, normavimą, vykdymą.
- Formavimo etapui būdingas nerimas, lyderio ieškojimas, užduočių ir situacijų netikrumas.
- Šturmavimo etapui būdingas konfliktas tarp atskirų žmonių ir subgrupių, iššūkis vadovybei ir priešinimasis grupės tikslams ir užduotims.
- Normavimo etape įsivyrauja didesnis stabilumas, normas pripažinti skatinantis grupės struktūros susidarymas, sutelktumo didėjimas.
- Vykdymo etape atsiranda didesnis dėmesys užduočiai, konstruktyvus problemų sprendimas.
tags: #grupes #formavimosi #stadijos #socialinis #darbas