Savanorystės patirtys jauname gyvenime gali būti svarbios būsimiems darbdaviams, įrodančios atsakomybę, smalsumą, veiklumą ir norą keisti. Tai ne tik pagalba kitiems - tai būdas kaupti patirtį ieškant darbo, įgauti naujų įgūdžių ir plėsti pažinčių tinklą. Savanorystė ugdo lyderystės, komandinio darbo ir savarankiško sprendimų priėmimo gebėjimus, tad ji tampa ne tik asmenine patirtimi, bet ir reikšminga socialine investicija.
Savanorystės prasmė Lietuvoje: nuo asmeninių gebėjimų iki visuomenės gerovės
Savanorystė - svarbus socialinės įtraukties būdas, leidžiantis pasiekti pažeidžiamus žmonių segmentus: nuo vienišų senjorų iki vaikų, turinčių poreikį pagalbos. Savanorystė apima platų sričių spektrą: nuo aplinkos tvarkymo ir gyvūnų globos iki švietimo, socialinės paramos ir net aplinkos apsaugos. Savanorystė nėra aukojimas ar narystė organizacijoje, nors ji dažnai organiškai susijusi su bendromis misijomis. Savanoris - tai asmuo, kuris vykdo savanorišką veiklą, pagal įstatymą - nuo 14 metų, su galimybe prisidėti šeimos kontekste ir suaugusiesiems.
Nauda savanoriaujant tiek pačiam žmogui, tiek organizacijoms
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie savanoriauja, patiria mažiau streso ir išmoksta naujų įgūdžių, lavina „minkštuosius įgūdžius“: bendravimą, problemų sprendimą, komandinį darbą ir empatiją. Savanorystė gali padėti įveikti depresiją, vienišumo jausmą bei stiprinti savivertę; pasirinkus tinkamą veiklą, tai tampa galinga terapine priemone. Be to, įsitraukimas į savanorišką veiklą skatina ryšius bendruomenėje, įgyti naujų draugų ir įtakoti aplinkos pokyčius.
Įmonės vis dažniau suteikia galimybes darbuotojams savanoriauti, skatina įsitraukti į bendruomeninę veiklą, o tai stiprina jų prasmės jausmą, karjeros rėmus ir socialinį poveikį. Organizacijoms savanoriai atneša naują perspektyvą, kartais - naujas idėjas ir energiją, padedantį išlaikyti gyvybingumą.
Ką svarbu apsvarstyti prieš pradedant savanorystę
Prieš pradedant, rekomenduojama atsakyti sau į kelis klausimus: kokiu tikslu noriu imtis savanoriškos veiklos, kokios yra mano motyvacijos ir kiek laiko galiu skirti veiklai. Ilgalaikiai savanoriai dažnai tampa organizacijos kasdienybės dalimi, todėl svarbu įvertinti savo galimybes ir lūkesčius. Taip pat svarbu įvertinti, ar organizacijos vertybės ir tikslai atitinka jūsų pasaulėžiūrą bei ar turėsite galimybę dirbti su žmonėmis, kuriais domitės.
Taip pat skaitykite: Poveikis senelių namams: vaikų savanorystė
Taip pat verta žinoti, kad pritaikant įgūdžius savanoriavimui, galima pasiūlyti darbdaviui naudotis jūsų patirtimi įmonės socialinei misijai. Jei dirbate, pasidomėkite savo įmonės galimybėmis skirti laisvą dieną savanorystei ar kitaip suderinti darbą su savanoryste.
Kur ir kaip pradėti savanoriauti Lietuvoje
Norint pradėti, rekomenduojama registruotis SAVA platformoje adresu www.savaplatforma.lt - ten rasite įvairių savanorystės pasiūlymų. Taip pat galima kreiptis į ugdymo įstaigas (pavyzdžiui, Vilniaus universitetą turi savanorių centrą), į Caritas ir Maltos ordino padalinius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją ir kitas nevyriaujybines organizacijas. Savanorystė gali būti teikiama įvairiomis formomis: trumpalaikė ar ilgalaikė, nacionalinė ar tarptautinė, savanoriška tarnyba, projektai ir programos.
Svarbu iš anksto suplanuoti, kiek laiko ir kokiu tikslu savanoriausite, kad atitiktumėte organizacijos lūkesčius ir bent jau pradžiai sukurtumėte aiškius tikslus bei atsakomybes. Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) - intensyvi 6 mėnesių programa, skirta 14-29 metų jaunimui; ji leidžia ne tik savanoriškai veikti, bet ir ugdyti bendrąsias kompetencijas bei pažinti save.
Taip pat svarbu žinoti Europos solidarumo korpuso programas: 2021 m. programa suteikia galimybes tarptautiniams projektams, įskaitant finansinę paramą kelionei, apgyvendinimui, transportui ir mokymams. Ši programa skirta jauniems žmonėms nuo 18 iki 30 metų, norintiems tobulėti padedant kitiems.
Teisiniai pagrindai ir socialinės garantijos
Lietuvoje nuo 2011 metų įsigaliojo Savanoriškos veiklos įstatymas; šio teisinio pagrindo tikslas - aiškiai apibrėžti savanorystės sampratą, teises ir pareigas, įtraukti savanorius į saugias ir socialiai apsaugotas veiklas. Savanorystė Lietuvoje yra skirta visiems nuo 14 metų, o organizacijos gali pasirašyti su savanoriais dvejų šalių veiklos sutartis. Be to, valstybė teikia įvairias programas, kurios gali būti naudinga tiek savanoriams, tiek organizacijoms - nuo papildomų stojimo balų universitetuose iki galimybių įgyti tarptautines patirtis per ES programas.
Taip pat skaitykite: savanorystės įtaka socialiniams pokyčiams
Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet skelbia registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą (atsako už suteiktą galimybę papildomo stojamojo balo skirtingoms studijų vietoms), tačiau tai - tik viena iš daugelio naudingų galimybių - savanoriškos veiklos nauda gali būti daug platesnė.
Kaip pasiruošti ir ką užpildyti prieš pradedant savanoriauti
Priimančiosios organizacijos paprastai suteikia reikalingą apmokymą: saugumo įgūdžius, žinias apie veiklą ir kultūrą, bei lavina įgūdžius konkretiems užduotims. Pagrindinis savanorio pasirengimas - aiški motyvacija, atvirumas naujoms patirtims ir įsipareigojimas. Savanorystė yra abipusis santykis: tai yra atsakingas procesas, kuriame abi pusės turi būti vertinamos vienodai.
Renkantis savanoriavimo vietą svarbu įvertinti veiklos pobūdį, laiką, nuvažiuojamą atstumą, aplinkos sąlygas ir organizacijos misiją. Taip pat verta įvertinti, ar organizacija neturi religinio požiūrio reikalavimų, kurie jums gali būti netinkami.
Ką daro savanoriai konkrečiose srityse
- Pagalba organizacijoms, viešoms ir nevyriausybinėms, įtraukiant įvairias visuomenės grupes į socialinį gyvenimą.
- Gyvūnų globos ir gyvūnų gerovės projektai.
- Švietimo ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms projektai.
- Turizmo, kultūros ir sporto renginių savanoriavimas, įskaitant tarptautines patirtis.
- Pageidavimų įgyvendinimas organizacijų tinkluose ar skaitmeninėse erdvėse (svetainių, paskyrų administravimas, lėšų rinkimas ir kt.).
Ką apie savanorystę sako ekspertai
VšĮ Socialinis veiksmas vadovė Milda Lukoševičiūtė pabrėžia, kad Lietuvoje pastebimos teigiamos tendencijos: įmonės vis aktyviau palydi darbuotojus į savanorišką veiklą, vyresnio amžiaus žmonės įtraukiami į šią veiklą, o jaunuoliai siekia įgyti patirties, kurią gali pritaikyti ateityje. Ji taip pat pažymi, kad organizacijos, tokios kaip Jaunimo linija, Vaikų linija, Maisto bankas, Raudonasis Kryžius, moko ir išleidžia į gyvenimą daugybę absolventų, kurie keičia visuomenę iš vidaus.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje požiūris į savanorystę gerėja: didėja dalyvavusiųjų skaičius, augsta noras įsitraukti, o tarptautinėse ir regioninėse programose nuoširdžiai stiprėja internacionalizacijos gairės. Pavyzdžiui, JAV ir Naujojoje Zelandijoje dalyvaujančiųjų dalis yra apie 40 procentų, Norvegijoje - apie 39 procentus, o Lietuvoje ši tendencija auga, nors ir atsilikstama nuo lyderių.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas
Savanorystė Lietuvoje gali būti ir teisinė praktika: Savanorystės įstatymas ir susijusios teisinės nuostatos garantuoja saugumą ir aiškius santykius tarp savanoriaus ir organizacijos. Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) ir Europos solidarumo korpuso programos suteikia ambasadorišką patirtį ir tiesioginį poveikį.
Infografika: savanorystės kelių schemos ir naudos
Praktiniai pavyzdžiai ir galimybės
Priklausomai nuo pomėgių, talentų ir žinių, galima pasirinkti skirtingas veiklos kryptis: nuo aplinkos tvarkymo iki socialinių tinklų valdymo. Savanorystė gali vesti į tarptautinę patirtį per ES programas (Europos solidarumo korpusas), suteikiant kelionės, apgyvendinimo bei mokymosi išlaidas kompensuojančias galimybes.
Taip pat svarbu žinoti, kad savanoriavimas gali būti ir trumpalaikis, ir ilgalaikis, gali būti atliekamas regionuose ar užsienyje; formos yra įvairios: savanoriška tarnyba, tarptautiniai projektai, įtempimi ir reguliariosios veiklos.
Duomenų įrankiai ir papildomi ištekliai
Turimi duomenys rodo, kad savanoriavimo apimtis Lietuvoje auga, nors vis dar atsilikima nuo kai kurių lyderių. Savanorystė - pilietinės visuomenės stuburas, prisidedantis prie socialinių ryšių stiprinimo, įtraukties ir bendruomenių vystymo.
| Savanorystės forma | Trukmė | Privalumai |
|---|---|---|
| Trumpalaikė | Keletas savaičių- keli mėnesiai | Greitas įsisavinimas, įvairovė patirčių |
| Ilgalaikė | 6-12 mėnesių ar ilgiau | Giliai įsitraukia į organizaciją, kuria nuolatinį poveikį |
| Tarptautinė | kelionės, mokymai, išlaidos kompensuojamos | Platus kultūrinis ir profesinis augimas |
tags: #savanorystes #nauda #socialines #garantijos