Nuo 2019 metų pradžios Lietuvoje buvo padidintos pensijos. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų. Pensijų mokėjimo tvarka nesikeičia. Tik daliai gyventojų, kurie pensiją gauna į namus, jas pristatys kitos bendrovės nei pernai.
Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą. Šalpos pensijos skiriamos tiems gyventojams, kurie neturi teisės gauti kitų pensijų (įskaitant ir kitų valstybių mokamas pensijas) arba jų suma yra mažesnė nei šalpos pensija.
Nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių (išskyrus šios pensijos priedą už tarnybą), pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, transporto išlaidų kompensacijų dydžiai šiemet nesikeičia.
Pensinis Amžius ir Būtinasis Stažas
Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2025 m. Taigi, kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Kodėl Ilginamas Pensinis Amžius?
„Sodros“ pensijų sistema pagrįsta pinigų perskirstymu, o ne jų kaupimu. Lėšos pensijoms gaunamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų. Kuo dirbančių žmonių yra daugiau ir kuo daugiau „Sodros“ įmokų jie sumoka, tuo daugiau pinigų yra mokėti pensininkams, kurie nedirba.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst.
Tiesa, per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą grįžta daugiau emigravusių tautiečių, taip pat imigruoja daugiau užsieniečių. Vis dėlto pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga sparčiau. Tad dalijant „Sodros“ surinktų įmokų sumą vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam iš jų tektų vis mažiau pinigų.
Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Kaip Didinamas Pensinis Amžius
2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2025 m.
Taigi nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo. Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo siūlymų keisti pensijų sistemą taip, kad pensinis amžius nebūtų toks svarbus. Apsvarstyti šiuos pasiūlymus numato ir naujos Vyriausybės programa.
Kaip Ilginamas Būtinasis Stažas
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Kaip minėta, nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Būtinasis Stažas ir Pensijos Dydis
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 296,45 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 348,77 euro (40/34x296,45).
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką. Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 296,45 euro.
Išankstinė Pensija
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžių. Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos.
Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Pensijų Kaupimas
Vyriausybė raginama stiprinti pensijų kaupimą, kad pensija būtų didesnė nei 40 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją tegaus 33 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, jei nekaups dalies pensijos II pakopos pensijų fonduose. O dalyvaujant II pakopoje pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo.
Šiuo metu į kaupiančiųjų gyventojų sąskaitas pensijų fonduose tepervedamos 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ siekiančios įmokos, arba, vidutiniškai po 42 Lt per mėnesį. Netgi anksčiau buvę 5,5 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ yra nepakankami ilguoju laikotarpiu. Prasmingiausia kaupti, kuomet būsimai pensijai atidedama bent 10 proc. atlyginimo - su tokiomis lėšomis jau galima susiplanuoti aprūpintą senatvę.
Pasaulio gyventojų turtas pensijų fonduose pernai pasiekė rekordines aukštumas - 80,35 trilijonų litų, o tai sudaro maždaug po 11628 litus vienam iš 6,91 milijardo pasaulio gyventojų. Vien JAV buvo sukaupusi beveik pusę viso pasaulio pensijų fondų turto (39,4 trln. litų, arba po 127613 litus vienam gyventojui), o tai sudarė 104 proc. šalies BVP.
Lietuvos pensijų fonduose 2010 m. pabaigoje gyventojai buvo sukaupę 3,854 mlrd. litų. O skiriamos lėšos taupymui, kuomet į sąskaitas II pakopos pensijų fonduose tenukreipiama 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, nenuteikia optimistiškai - išsivysčiusiose valstybėse normalu II pakopos pensijų fonduose kaupti ateities pensijai skiriant po 10 proc.
Šiemet per sausį - vasarį pasirašytos 10.675 naujos pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose sutartys, nepaisant to, kad įmokos į sąskaitas pensijų fonduose yra sumažintos, o jų atstatymo lygmens ir laiko perspektyvų sąlygos yra neaiškios.
Vasario mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavo iš viso 1.045.546 dalyviai, rodo „Sodros“ duomenys. Tai sudaro apie 78 proc. visų dirbančiųjų - pernai šalies ūkyje dirbo 1,344 mln. gyventojų, duomenis pateikia Statistikos departamentas.
Naujas pensijų kaupimo sutartis gyventojai gali pasirašyti iki liepos, o naujai atėję į darbo rinką ir pirmą kartą gavę socialinio draudimo pažymėjimą asmenys turi teisę sudaryti šias sutartis iki spalio 1 d.