Kas atsakingas už pensijų administravimą Lietuvoje: valstybės vaidmuo, II ir III pakopos kaupimas bei socialinės apsaugos mechanizmai

«Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai.» Tačiau realybė rodo, kad senatvės finansavimas išlaiko dviejų šaltinių derinimą: pagrindinė valstybės sistema ir asmeninis sukaupimas III pakopoje. Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija, antra pakopa - papildomos kaupimo galimybės II pakopos pensijų fonduose, o trečia pakopa - laisvai pasirenkami fondai su galimybe įsigyti papildomą mokestinę lengvatą.

Sodros pensija: dabartis ir perspektyvos

Pagrindinė Sodros pensija priklauso nuo stažo metų, o papildoma dalis ir priedas už stažo metus gali būti mažinami priklausomai nuo įmokų dydžio. “Bazinė” socialinio draudimo pensija šiuo metu siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija - 269 eurus, turint minimalią pensininko stažo sąlygą. Tačiau realybė tokia: net ir tokią pensiją gaudamas žmogus greičiausiai neužtikrinsis „sočios“ senatvės. Todėl svarstoma, kaip užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį senatvėje, kai dirbančiųjų ir pensininkų santykis kinta.

II pakopa: privatus pensijų kaupimas - ką reikia žinoti

Pensijų kaupimo sistema suteikia galimybę asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, papildomai kaupti lėšas privatuose pensijų fonduose. Pirmoji pakopa - Sodros pensija: jos lėšos nėra kaupiamos, jos tiesiog surenkamos ir perskirstomos; norint gauti senatvės pensiją, būtinas ne mažesnis kaip 15 metų darbo stažas. Jei stažo nėra, gaunama pašalpos pensija.

II pakopos fondų mokesčiai ir įsipareigojimai keičiasi: išmokų dalis“ sudaro 2% Sodros įmokų, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% valstybės biudžeto įmoka, skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio. 2014-2016 metais buvo įvairių pokyčių, o 2020 metais planuota iki 3.5% didinti socialinio draudimo įmokos dalį. Taigi, teigiama tendencija - maksimaliai įmokų dydžiai gali siekti apie 7.5% nuo pajamų, kas artima rekomenduojamam 10% kaupimo lygiui.

II pakopos kaupimo privalumai: visą sukauptą sumą Pensijų Fonduose valdo pats žmogus - paveldimumas jautriausiai išreiškiamas: lėšos paveldimos vaikams; valstybė neturi teisės į tas lėšas. Svarbu suvokti, kad kaupimą pradėjus vėliau, rinktis II pakopos fondą gali būti sunkiau, o pradėjus anksčiau, kintanti įmoka tiesiogiai veikia kaupimo dydį.

Taip pat skaitykite: pensijų kaupimo principai ir valstybės vaidmuo

II pakopos kaupimo trūkumai: negalima sutarties nutraukti po jos pasirašymo per 30 dienų, o dėl įmokų mokesčių (įsigijimo mokestis 0.5-1.0%, tikėtina panaikinimas nuo 2017 metų) ir nuolatinių valdymo mokesčių (0.65-1.0% per metus) vartotojui kyla papildomi kaštai. Jei keisite fondą ar įmonę, gali tekti sumokėti dar papildomų mokesčių.

III pakopa: papildomi fondai ir mokestinės lengvatos

III pakopos pensijų fondai yra prieinami visiems ir net ir tiems, kurie nemoka mokesčių I ar II pakopose. Įmokos į III pakopos fondus nėra automatiškai pervedamos į fondus; galite pasirinkti tiesioginį debetą per banką. Didžiausias privalumas - mokestinė lengvata: įmokoms taikoma 15% grąža grąžinama per metus deklaruojant pajamas. Tačiau jeigu lėšos laikomos trumpiau nei 5 metus (priklauso nuo sutarties laikotarpio), gali būti būtina grąžinti 15% GPM lengvatą.

III pakopos fondai gali būti vieni iš pasirinkimų, tačiau reikia įvertinti riziką ir amžių, kuriame pradėjote kaupti. Jei likus tik keliems metams iki pensijos, dažnai rekomenduojama pasirinkti konservatyvų fondą (obligacijos).

Svarbu žinoti: prieš pasirenkant fondą būtina susipažinti su taisyklėmis bei mokesčiais. Dėl pasirinkimų galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skaičiuokle.

Kaip yra išmokamos II ir III pakopos išmokos?

Sulaukus pensinio amžiaus privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir įsigyti kasmėnesinę išmoką - anuitetą. Anuiteto dydis ir sąlygos priklauso nuo pasirinktos įmonės, todėl būtina įvertinti sąlygas ir pasirinkti tinkamiausias galimybes. Taip pat galima pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas įpėdiniams po mirčių, tačiau tai gali didinti anuiteto dydį. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustatoma, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą sukaupusi reikia.

Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai pensijoms

III pakopos išmokas galima atsiimti, tačiau atsiimdant laikytis 15% GPM lengvatos grąžinimo taisyklės. Trumpuoju laikotarpiu dėl šios lengvatos galimi pasikeitimai, o išmokos gali būti netenkamos laikotarpiu. Dėl to, išėjus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, gali pasikeisti finansinė padėtis ir būti vertinama paremti socialinę paramą ar kitas paslaugas.

Socialinė parama ir jos sudėtis

SOCIALINĘ PARAMĄ skiriant vertinamos pajamos ir turtas. Paprastai laikoma, kad paramai skaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių pajamas iki skaičiavimo mėnesio. Paramai gali būti skirtos pašalpos, būsto šildymo, vandens kompensacijos, parama moksleiviams ir kt. Taip pat svarbu, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas turtas nevertinamas trims atvejais: pasitraukus iš kaupimo dėl 70% ar didesnio dalyvavimo lygio, esant paliatyviajai slaugai ar kai yra sunki liga.

Jeigu žmogus turi įsiskolinimų ir antrojo pakopos lėšos yra areštuotos, išmokų vertinimas gali būti įtakojamas, išskyrus alimentų atvejus. SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija VRP dydžio. Šiemet tai - 256,3 eurai.

Būsto šildymo kompensacija, geriamojo vandens kompensacija bei kitos išmokos skiriamos pagal nurodytas ribas, kurios priklauso nuo VRP ir pajamų. Dėl finansinių sunkumų kreiptis reikia į savivaldybę.

Antros ketvirčio duomenys: ką rodo veiksmai?

Antrą ketvirtį pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų - 104,5 tūkst. dalyvių pateikė paraiškas dėl lėšų išėmimo iš II pakopos; tai penkis kartus daugiau nei pirmą ketvirtį. Dar 1,7 tūkst. išėmė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. - likusieji penkeri metai iki senatvės pensijos. Bendrai per antrąjį ketvirtį iki 2026 m. birželio 30 d. pareiškimus pateikė 104,5 tūkst. gyventojų. Iš jų buvo išmokėta 672,4 mln. eurų, iš kurių apie 285,4 mln. eurų - jų pačių įmokos, o likusi - fondų uždirbta grąža (387 mln. eurų). Sodrai pervesta 272 mln. eurų suma, kurią sudarė įmokos už dalyvius ir valstybės paskata. Plačiau - žemiau pateikiamose nuorodose.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

LRT studijoje - pokalbis apie pensijų kaupimo sistemos vingrybes

  • II pakopa priklauso nuo pasirinkto fondo tipų, mokesčių bei įmokų dydžio;
  • III pakopa suteikia mokestinę lengvatą iki 15% grąžinimo per metus; laikantis sąlygų gali būti dalyvavimo trukmės nauda;
  • Prieš pasirenkant fondą svarbu susipažinti su taisyklėmis ir naudotis skaičiuoklėmis;
  • Gyvybės draudimo anuitetas užtikrina mėnesinę pensiją visą gyvenimą, su galimybe palikti ją įpėdiniams.
ŠaltinisVeiksmasSuma (eurais)
SodraiKasmetinės įmokos ir paskatos dalis272 mln.
II pakopaParaiškos išėmimui104,5 tūkst.
Išmokėta sumaPer antrą ketvirtį672,4 mln.
Grąža fonduoseInvesticinė grąža387 mln.

tags: #kas #rupinasi #pensijomis #lietuvoje #socialines #apsaugos