Lietuvoje pensijų sistema sudaro kelias pakopas, kurios kartu užtikrina papildomą senatvės pajamų kaupimą ir skirtingus mokėjimo bei valdymo principus. Pagrindinis tikslas - sudaryti sąlygas dirbančiam žmogui užsitikrinti stabilias išmokas senatvėje bei numatyti papildomą finansinę apsaugą ateičiai. Be to, svarbu atsižvelgti į demografines tendencijas: ilgesnė gyvenimo trukmė ir didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius skatina svarstyti apie papildomą kaupimą.
Pagrindinės pensijų sistemos dalys
1 pakopa - valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šioje pakopoje pinigai nėra atskirai kaupiami, jie surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją, būtinas minimalus 15 metų darbo stažas. Jei per metus asmuo uždirba ne mažiau kaip 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įtraukiami visi metai; kitaip - trumpesnis laikotarpis įstaigo stažui laikyti.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis - ir nuo stažo, ir nuo metų; priedas už stažą suteikiamas tiems, turintiems daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė rodo, kad net ir gavusios iš Sodros pensijos dažnai nesudaro „sočios“ senatvės.“
2 pakopa - II pakopos pensijų fondai (pensijų kaupimas). Norėdami tapti dalyviais, asmenys pasirašo sutartį su pasirinktu II pakopos pensijų fondu, o fondas apie tai informuoja Sodros sistemą. Įmokos dalis į II pakopos fondus keitėsi laikui bėgant: 2004-2008 m. ji svyravo, 2009 m. viduryje sumažinta iki 3%, metų pabaigoje - iki 2%. Nuo 2014 metų sistemoje įmokos dalis sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% į valstybės biudžeto skolė, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio. 2016 metais įmokų dalis liko tokia pati, tačiau papildomos dalyvio įmokos ir papildoma įmoka iš biudžeto padidintos iki 2%. 2020 metais planuota padidinti įmokų dalį iki 3,5%.
II pakopos kaupimas turi savų privalumų ir trūkumų. Pagrindinis privalumas - sukaupta suma priklauso tik Jums; paveldimumas - Jūsų vaikams ir valstybė neturi jokios teisės į šias lėšas. Taip pat žinotina, kad įmokos dydis lemia į įmokų dydį ir galimą pasiekti rezultatą. Tačiau trūkumas - sutarties nutraukimas dažnai nėra galimas, išskyrus 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Taip pat taikomi įmokų mokesčiai: įsigijimo mokestis (0,5-1,0%), valdymo mokestis (0,65-1,0% metinis) ir galimi papildomi mokesčiai, jei norima keisti fondą ar valdytoją. II pakopos fondo sukaupta suma priklauso nuo atlyginimo dydžio.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia II ir III pensijų pakopos?
3 pakopa - III pakopos pensijų fondai (laisvas kaupimas). Į III pakopos fondus gali įstoti visi norintys, net ir tie, kurie nedalyvauja I ir II pakopose. Įmokos nėra automatiškai pervedamos; galima pasirinkti tiesioginį debetą. Vienas didžiausių šios pakopos privalumų - mokestinė lengvata: įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - 15% sumokėto pajamų mokesčio grąžinama metais vėliau pateikus deklaraciją. Tačiau tais atvejais, kai per 5 metus kaupimas truks trumpiau nei 5 metų ar senėjimo laikotarpiu, gali tekti grąžinti GPM lengvatą.
III pakopos fondų išmokos skirstomos tarp išmokų vienkartine forma ir periodinių išmokų, o minimaliai laikotarpiui laikyti lėšas - 5 metai gali būti taikomi skirtingoms sąlygoms. Išmokos paprastai priklauso nuo pasirinktos įmonės ir tos sąlygos gali skirtis. Prieš pasirenkant fondą būtina įvertinti riziką, laikotarpį iki pensijos ir mokesčius, o taip pat atsižvelgti į fondų taisykles.
Kaip pasirinkti pensijų fondą ir ką svarbu žinoti
Renkantis pensijų fondą svarbu įvertinti rizikos lygį ir laikotarpį iki pensijos. Likus kelis metams iki pensijos rekomenduojama pasirinkti konservatyvų fondą, dažnai sudaromą iš obligacijų. Taip pat svarbu susipažinti su mokesčiais ir taisyklėmis. Jei iki pensijos liko nedaug metų ir nežinote, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Prieš pasirenkant fondą būtina susipažinti su fondų taisyklėmis.
Laikas po kaupimo išmokos II ir III pakopose skiriasi: II pakopo išmokos dažnai turi būti sudarytos su gyvybės draudimo įmone - išmokos formos gali būti anuitetai. Prieš pasirenkant gyvybės draudimo bendrovę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtina susipažinti su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkti tinkamiausią variantą. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustatoma, kokio amžiaus ir kokio kapitalo reikia, kad būtų mokama vienkartinė ar periodinė išmoka. III pakopos išmokas galima išsigryninti, tačiau sumažėja GPM lengvata, jeigu naudositės anksčiau laiko.
Infografika: pensijų sistemos santrauka
Dažni klausimai apie pensijų administraciją Lietuvoje
- Kokia yra pagrindinė pensijos kilmė Lietuvoje? - Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, tačiau visos dalys priklauso nuo papildomų įmokų ir metų.
- Ar II pakopos kaupimas gali būti naudingas didelį atlyginimą gaunantiems? - Taip, nes įmokos remiasi įmokų dydžiu, o sukaupta suma priklauso nuo atlyginimo.
- Kokios rizikos yra renkantis III pakopos fondus? - Rizikos lygis priklauso nuo fondo investavimo strategijos ir laikotarpio iki pensijos.
Dažnai naudojami terminai
- Sodra - valstybės socialinio draudimo institucija, administruojanti pagrindinę pensiją
- II pakopos fondai - papildoma pensijų kaupimo sistema
- III pakopa - laisvas kaupimas, galimi keli fondai ir mokesčiai
Praktiniai patarimai sėkmingam kaupimui
- Prieš pasirenkant pensijų fondą - perskaitykite taisykles ir įvertinkite mokesčius
- Pagerinkite savo supratimą apie mokesčius - įsigijimo mokestis, valdymo mokestis ir galimi papildomi mokesčiai
- Nuo 2020 metų ir toliau planuojama auginti įmokų dalį - tai padeda pasiekti rekomenduojamą santaupų lygį
- Atkreipkite dėmesį į paveldėjimo klausimą II pakopoje - lėšos priklauso tik Jums, o paveldėjimas yra užtikrinamas
Pensijų kaupimo sistemą sukritikavęs Sysas: jei sistema tokia gera, kodėl visi iš jos bėga?
Makroekonominis kontekstas ir demografinės perspektyvos
Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei ir augant pensinio amžiaus bei mažėjant dirbančiųjų skaičiui, kyla klausimas, kaip finansuoti „padorią“ pensiją. Vyriausybės galimybės kilti mokesčiais dirbantiems ar skolintis gali didinti Sodros deficitą. Todėl svarbu skatinti papildomą kaupimą šalia valstybės pensijos ir skatinti gyventojus laikytis II ir III pakopų kaupimo principų.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai pensijoms
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
tags: #kas #rupinasi #pensijomis #lietuvoje