Kelionė į pirmą klasę - didžiulis iššūkis tiek vaikui, tiek jį išlydintiems suaugusiesiems. Būsimų pirmokėlių mamos ir tėčiai dėl pirmųjų vaiko žingsnių link mokyklos suolo dažnai ima nerimauti dar gerokai iki rugsėjo 1-osios šventės.
Ką reiškia „pasiruošimas mokyklai“?
Pasiruošimas mokyklai nėra vien tik skaitymo pradmenys, rašymo įgūdžiai ir gebėjimas puikiai skaičiuoti. Mokyklinė branda - įvairių gebėjimų visuma, kurią sudaro daug mažų, bet svarbių puzzle dėlionės detalių. Norėdami įvertinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai, turime atsižvelgti ne tik jo akademinius gebėjimus, bet ir emocinį pasirengimą, socialines kompetencijas, dėmesingumą, savarankiškumą.
Priešmokyklinis ugdymas skirtas minėtiems gebėjimams ir įgūdžiams įgyti, stiprinti ir įtvirtinti. Priešmokyklinio ugdymo programą atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus.
Pagrindinės sritys, kurias verta lavinti
Kalbinės kompetencijos
Visu pirma, svarbu įsisąmoninti, kad vaikas turi teisę ne tik mokytis, bet ir žaisti. Vienas esminių dalykų ruošiantis pirmai klasei - puikūs būsimo pradinuko kalbiniai įgūdžiai, apimantys tiek kalbos suvokimą, tiek gebėjimą sklandžiai ir taisyklingai reikšti mintis. Gebėti suprasti girdimą kalbą, suvokti mokytojos pateikiamą užduotį ar suprasti skaitomą tekstą yra vienas svarbiausių, o galbūt net esminis gebėjimas, būtinas sėkmingai mokyklinio gyvenimo pradžiai.
Kalbos ugdymas, kaip ir pati kalba, susideda iš daugybės sluoksnių: nuo kalbos, aplinkos garsų suvokimo, iki garsų tarimo, logikos, atminties lavinimo. Kalbėsiu tik apie kalbines kompetencijas. Pirmiausia, vaikas turi pažinti raides ir skaičius. Visa kita - foneminis suvokimas (gebėti suskaičiuoti žodžio skiemenis, juos išgirsti ir įvardinti, išskirti pirmą ir paskutinį žodžio garsą ir pan.), garsinės analizės ir sintezės pradmenys, žodynas, atmintis, kurios ypač reikia mokantis rašybos taisyklių, jas įsimenant ir pritaikant, atsakymas pilnu sakiniu, suderinant skaičius ir linksnius turėtų būti lavinama priklausomai nuo vaiko motyvacijos ir gebėjimų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Išlavinta foneminė klausa padeda rašant išskirti ilgus ir trumpus garsus, nepraleisti raidžių, nesupainioti skiemenų. Tvirtos garsų ir raidžių sąsajos yra būtinos prieš pradedant mokytis skaityti. Pažinti raides ir mokėti abėcėlę - pirmas žingsnelis. Antrasis - gebėti manipuliuoti garsais, jungti raideles į skiemenis. Trečiasis svarbus žingsnis - turėti pakankamai platų žodyną tam, kad vaikas gebėtų suprasti tai, ką perskaitė.
Dėmesio ir atminties lavinimas
Sutelkti ir išlaikyti dėmesį - vienas svarbiausių gebėjimų, turinčių tiesioginės įtakos vaiko ugdymosi proceso sėkmei. Gebėjimas susikaupti ir susitelkti į pateikiamą užduotį būsimam pirmokėliui bus reikalingas kiekvienos pamokos metu. Dėmesio išlaikymas - nemenkas iššūkis! Įsivaizduokite pilną klasę naujai iškeptų mokinukų...
Atminties lavinimas - kiekvieno darželinuko ir priešmokyklinuko ugdymosi šerdis. Išmokti įsiminti ir prisiminti yra tarsi pamatas visam tolimesniam mokymosi procesui ir akademinei sėkmei. Silpna mokyklinuko atmintis gali turėti įtakos mokymosi sunkumams, todėl priešmokyklinio amžiaus vaikų atminties lavinimas yra itin svarbus.
Smulkioji ir stambioji motorika
Tinkami išsivysčiusi smulkioji motorika taip pat svarbi mokyklos pradžiai, itin reikšminga ji rašymo veiklai, kuri reikalauja labai tikslių riešo ir pirštų judesių. Taisyklingas rašymo ar piešimo priemonės laikymas, gebėjimas tiksliai suplanuoti ir nesunkiai atlikti judesį turi įtakos vaiko rašto kokybei.
Socialinės kompetencijos ir emocinis pasirengimas
Prieš pradedant lankyti mokyklą kiekvienam vaikui svarbu mokėti užmegzti saugų ryšį su bendraamžiais, palaikyti pasitikėjimu grįstą santykį su pedagogais. Vaikui, besiruošiančiam pirmajai klasei, yra be galo svarbus tėvų ir kitų artimųjų palaikymas ir padrąsinimas. Pasiruošimo mokyklai dalis - socialinių kompetencijų ugdymas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Praktiniai patarimai tėvams ir globėjams
- Kalbėkitės su vaiku apie mokyklą. Papasakokite, kaip atrodys vaiko pamokų tvarkaraštis, ką vaikas mokysis, kokiu laiku prasidės ir baigsis pamokos, kuo tai skirsis nuo vaiko dabartinės dienos.
- Kalbėkitės su vaiku apie jo jausmus. Ar vaikas džiaugiasi? Ar laukia mokyklos su nekantrumu? O gal nerimauja? Pasakykite vaikui, kad nerimauti normalu.
- Nustatykite realius lūkesčius. Nepersūdykite su pernelyg aukštais lūkesčiais vaikui; geriau pasakykite, kad tikitės, jog jis stengsis.
- Aplankykite mokyklą. Jei yra galimybė, aplankykite būsimą mokyklą kartu su vaiku, ištyrinėkite skirtingus kelius į mokyklą, leiskite vaikui susipažinti su būsima mokytoja.
- Palaikykite ryšius su darželiu ir būsimais klasės draugais. Kartais į vieną klasę pereina daugelis tos pačios darželio grupės vaikų - tai palengvina adaptaciją.
- Leiskite vaikui dalyvauti pasirenkant mokyklines priemones. Kartu vykite pirkti mokyklinių prekių ir įsiklausykite į vaiko nuomonę.
- Mokykite savarankiškumo įgūdžių. Pasirūpinkite, kad vaikas iki rugsėjo pirmosios būtų pajėgus pats naudotis tualetu bei pasirūpinti savo higiena, mokėtų apsirengti ir susitvarkyti stalą po veiklos.
- Pažaisti „mokyklą“. Galite su vaiku pažaisti „mokyklą“ - pamėginti suvaidinti pamoką ir jos veiklas, pertrauką ir jos žaidimus.
- Stebėkite vaiko motyvaciją ir neperkraukite. Jei vaikui parengiamoji programa yra lengvai įveikiama, o tėvai nori toliau lavinti vaiką, visada galima ieškoti būdų tai padaryti namuose. Jei programa yra sudėtinga, darbo namuose reikėtų įdėti daugiau.
- Sudarykite rutiną. Jei po darbo dienos tėvai pavargę, gelbsti rutinos ar dienotvarkės įvedimas: pavyzdžiui, antradienį ir ketvirtadienį po pusvalandį skiriame ugdomosioms veikloms.
Žaidybiniai ir ugdomieji metodai namuose
Vaikas ir yra vaikas, nes mėgsta žaisti, todėl žaiskime stalo žaidimus (puikiai tinka raidžių ir eilėraščių žaidimai, linijų ar siluetų vedžiojimai rankos lavinimui, labirintai ar dėlionės regimajam suvokimui bei smulkiai motorikai ugdyti). Knygų skaitymas kartu, įvairių užduočių atlikimas, loginių sprendinių ieškojimas ar stalo žaidimai stiprina ryšį. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius - tinkamas laikas ryšiui sukurti.
Yra daugybė priemonių, kurios iš tiesų palengvina lavinimo namuose procesą: raidžių žaidimai (surasti raidę pagal paveikslėlyje nupiešto gyvūnėlio ar daikto pirmą raidę), skiemenavimo žaidimai, kai reikia sudėlioti žodį ir paveikslėlį, įvairios labirintų ir rankos lavinimo knygelės ir pan. Svarbu pasirinkti priemones, tinkamas kiekvienam vaikui pagal jo kalbinius gebėjimus ir poreikius.
Pirmais-antrais gyvenimo metais vaikai mokosi atpažinti aplinkos garsus, skirti toną, suvokti daiktų pavadinimus, tarti žodžius, išklausyti ir suprasti išsakomus prašymus, kvietimus, dalyvauti pokalbiuose. Priemonės: knygos su garsais, taip pat knygos su skirtingais sensoriniais paviršiais (pavyzdžiui, E. Hill „Spotas gamtoje“), paprasti žodžių žaidimai.
Trečiais-ketvirtais metais vaikai kalba vis daugiau, klausosi skaitomų ir pasakojamų knygų, mokosi naujų žodžių, bendrauja su suaugusiais ir kitais vaikais, kalbasi apie tai, ką matė ir girdėjo. Priemonės papildomam lavinimui: raidžių ir skaičių žaidimai, rankos lavinimo užduotys, vaikiškos knygos su iliustracijomis, eilėraščių ar eiliuotų pasakų knygos lavina tiek žodyną, tiek foneminę klausą ir atmintį.
Penktais-šeštais metais vaikai vis daugiau supranta, gali kalbėti apie vis sudėtingesnius dalykus, laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, skiria gimtosios kalbos žodžius nuo kitų kalbų, laisvai kalba apie savo išgyvenimus.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Kada kreiptis į specialistus?
Dažnai manoma, kad pas logopedus lankosi vaikai, negalintys ištarti kokių nors garsų. Tačiau logopedo darbas yra gerokai platesnis: tarties bėdos gali būti siejamos su neišlavinta fonemine klausa (gebėjimas skirti kalbos garsus bei jų požymius), dėmesio koncentracija ir t.t. Tėvai kreipiasi į logopedą dėl rašymo ir/ar skaitymo problemų ir teisinasi, kad vaikas viską taria gerai, tik rašo - negerai.
Jeigu matote, kad jūsų sūnus ar dukra patiria tarties nesklandumų, vis dar netaria kokio nors garso ar kartais supainioja panašius garsus tarpusavyje, o kalbėdamas nederina žodžių tarpusavyje - tai ženklas, kad vaikui reikalinga pagalba. Tad toliau įvardysime dešimt ženklų, rodančių, kad vaikui praverstų papildomas pasiruošimas mokyklai.
Jeigu labai neramu, ar jūsų vaikas turi pakankamai įgūdžių pirmai klasei, galite pasitarti su paruošiamosios grupės auklėtojomis: gal yra kažkas, kuo jūs, tėvai, galite prisidėti prie vaiko paruošimo mokyklai? Gal reikia su vaiku atlikti papildomų užduočių namuose? O gal vaikui trūksta gebėjimo susikaupti, sunkiai sekasi bendrauti?
Bendrai apie organizacinius ir teisinius aspektus
Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Primintina, kad pagal Švietimo įstatymą, tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką.
Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus.
Švietimo įstatyme nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai). Pažymėtina, kad mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
Kaip motyvuoti vaiką ir tėvus nepersistengti?
Vaikų yra labai skirtingi tiek charakteriu, tiek motyvacija, branda ir gebėjimu priimti bei suvokti informaciją. Jei vaikui programa yra sudėtinga, darbo namuose reikėtų įdėti daugiau. Žinoma, nereikia persistengti. Svarbu stebėti vaiko motyvaciją, su juo tartis, kalbėtis, kodėl dabar turėtume atlikti vieną ar kitą užduotį, ką vaikas norėtų atlikti pirmiausia.
Svarbiausia žinia tėvams ir globėjams: mokytis turi būti smagu tiek vaikams, tiek jums patiems. Pirmiausia, nesiūlykime „padirbėti“ ar „pasimokyti“ (nebent vaikui tai skamba išties motyvuojančiai): eikime žaisti, skaityti knygą, dėlioti dėlionę, kartu praleisti laiką.
Kai verta atlikti pasirengimo mokyklai testą ar kreiptis į specialistus
Būsimų pirmokų tėvams ne visada lengva patiems įvertinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai, nes priešmokyklinis pasirengimas apima daug kompetencijų, skirtingų gebėjimų ir įgūdžių. Pasirengimo mokyklai įvertinimas dažnai reikalauja specifinių žinių, todėl jeigu nerimaujate ar regite ženklus, rodančius, kad jūsų vaikui praverstų papildoma pagalba, pasirengimo mokyklai testas gali būti puiki išeitis. Atlikę šį testą gausite aiškias išvadas ir suprasite, ar jūsų vaikas pasiruošęs mokyklai, taip pat sužinosite, kokių įgūdžių vis dar stokoja bei kaip būtų galima juos lavinti ir ugdyti namuose.
Upės teka pasiruošimo mokyklai programos pirmasis etapas - profesionalus pasirengimo mokyklai įvertinimas, apimantis aiškių išvadų pateikimą bei konkrečias rekomendacijas, pasiūlymus, kaip galite padėti savo vaikui pasiruošti pirmai klasei. Plačiau apie pasirengimo mokyklai programą skaitykite čia.
Jeigu Jums aktualus pasirengimas mokyklai Vilniuje ar nuotoliniu būdu - kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
tags: #kaip #tevai #globejai #galetu #padeti #priesmokyklinukui