Konfliktai yra natūrali tarpasmeninių santykių dalis, todėl darbe jie taip pat neišvengiami. Žmonių tarpusavio santykiai yra labai permainingi ir įvairiapusiški. Tai lemia mūsų asmeninės įgimtos ir įgytos charakterio savybės, požiūris, išsilavinimas, gyvenimo patyrimas, jausmai.
Konfliktas - prieštaringų požiūrių susidūrimas. Konfliktai yra neišvengiami žmonių bendravime. Jie kyla dėl skirtingų interesų, vertybių, nuomonių, poreikių ar emocijų. Jie gali būti naudingi, kai skatina dialogą, kūrybiškumą ir problemų sprendimą.
Konfliktų ištakos ir kontekstai šiuolaikinėje visuomenėje
Kiekvienas iš mūsų yra susijęs su kitu žmogumi, stengiasi ir dažnai privalo daryti tai, ko reikia ne tik mums patiems, bet ir kitiems. Visa tai gali sukelti nesutarimus, nesusipratimus ir priešiškumą. Darbe žmonės turi bendradarbiauti su įvairiomis kolegomis, vadovais, klientais ir partneriais. Jie taip pat turi atitikti tam tikrus standartus, taisykles ir lūkesčius.
Konfliktai gali atsirasti bet kurioje gyvenimo srityje, tačiau dažniausiai pastebimi darbo aplinkoje. Konfliktų metu iškyla su galia, interesais ir poreikiais susiję klausimai. Konfliktas sukelia įtampą ir stiprias emocijas.
Darbo aplinkos aspektas
Nevaldomi konfliktai gali tapti pasikartojančio užgaulaus elgesio darbe priežastimi, neigiamai veikti psichologinę darbo aplinką ir darbo produktyvumą. Konfliktai darbe gali turėti neigiamų pasekmių tiek individams, tiek organizacijoms. Jie gali mažinti darbo efektyvumą, produktyvumą, kokybę ir inovatyvumą.
Taip pat skaitykite: Santykiai tarp slaugytojų ir pacientų
Š. m. gegužės 23 d., Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje vyko mokymai „Konfliktai darbe, kaip juos valdyti?“. Lektorė - sveikatos psichologė V. Svarbu mokėti spręsti konfliktus darbe ir siekti jų konstruktyvaus sprendimo.
Konfliktų valdymo stiliai
Konfliktų tipai ir jų šaltiniai
Konfliktų priežastys gali būti ir vidinės, ir išorinės. Vidinės priežastys yra susijusios su mūsų psichologija, tokia kaip emocijos, poreikiai, motyvacija, vertybės, nuostatos, įsitikinimai, lūkesčiai ar asmenybės bruožai. Konfliktų priežastys gali būti ir sąmoningos, ir nesąmoningos. Sąmoningos priežastys yra tos, kurias mes žinome ir galime aiškiai apibūdinti. Nesąmoningos priežastys yra tos, kurių mes nežinome ir veikia mūsų elgesį pasąmonės lygmenyje. Konfliktų priežastys gali būti ir realios, ir suvokiamos. Realios priežastys yra tos, kurios egzistuoja objektyviai ir jas galima patikrinti faktais. Suvokiamos priežastys yra tos, kurios egzistuoja subjektyviai ir jas galima interpretuoti skirtingai.
Turinio konfliktai susiję su konkrečiais klausimais, tokiais kaip užduotys, tikslai, sprendimai, ištekliai ar atlyginimas. Santykių konfliktai susiję su asmeniniais skirtumais, tokiais kaip charakteris, vertybės, požiūris, komunikacijos stilius ar elgesys. Proceso konfliktai susiję su bendradarbiavimo būdu, tokiais kaip darbo pasiskirstymas, laikotarpiai, atsakomybės ar komandos narių vaidmenys.
Asmenybės bruožai kaip konflikto šaltinis
Kartais mes galime būti konfliktų priežastis net to nežinodami ar nenorėdami. Mes galime sąmoningai ar nesąmoningai elgtis taip, kad sukeltume konfliktus su kitais. Tai gali būti dėl asmenybės, emocijų, įpročių, lūkesčių ar elgesio.
- Jūs esate užsispyręs, nepakantus arba arogantiškas. Jūs nekeičiate savo nuomonės, nesiklausote kitų ir nesvarstote jų argumentų. Jūs laikotės savo tiesos ir nepripažįstate savo klaidų.
- Jūs esate impulsyvus, agresyvus arba provokuojantis. Jūs lengvai emociškai užsivedate, pykstate ir reaguojate smurtu arba grasinimais. Jūs nevaldote savo emocijų ir nesilaikote socialinių normų.
- Jūs esate pasyvus, nuolankus arba bailus. Jūs nesiryžtate išreikšti savo nuomonės, jausmų ar poreikių. Jūs leidžiate kitiems dominuoti ir nustatyti sąlygas. Jūs vengiate konfliktų ir nesprendžiate problemų.
- Jūs esate manipuliuojantis, apgaudinėjantis arba mėgstate meluoti. Jūs naudojate kitus savo tikslams ir naudai. Jūs slepiate savo ketinimus ir informaciją. Jūs meluojate, sukčiaujate arba vagiate.
Jeigu pastebėjote, kad bent vienas iš šių požymių yra jums būdingas, o svarbiausia - dažnai būnate konfliktų epicentre, tai gali reikšti, kad jūs esate konflikto priežastis. Tai tikrai gali pakenkti jūsų karjerai ar net asmeniniam gyvenimui. Dėl to patartina kreiptis į psichologą su tikslu, kad jis padėtų jums pakeisti jūsų elgesį ir suvokimą į situacijų sprendimus ir kitus iššūkius. Jeigu patys suvokiate ir pastebite, kad dažnai patenkate į konfliktus ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime, tuomet nėra reikalo laukti.
Taip pat skaitykite: Profesinė laikysena konflikto metu: patarimai socialiniams darbuotojams
Konflikto eiga ir psichologinės dimensijos
Dažnai tai ir sukelia prieštaringų jausmų - pyktį, bejėgiškumą, pasipriešinimą situacijai, nepasitenkinimą esamu bendravimu. Kyla konfliktai, kuriuos savarankiškai darosi vis sunkiau išspręsti. Žmonės pradeda vengti vienas kito, atsitveria tylos siena, neretai iš viso nutraukia santykius ar bet kokį bendravimą.
Jei situacija kartojasi ir jums atrodo, kad dauguma aplinkinių yra priešiški jūsų atžvilgiu. Jei koks nors išorės dalykas Tau kelia skausmą, tai tave trikdo ne jis pats, bet Tavo nuomonė apie jį. Konfliktas sukelia įtampą ir stiprias emocijas.
Tipiški klausimai, kylantys konflikto metu
- Konfliktų metu iškyla su galia, interesais ir poreikiais susiję klausimai.
- Konfliktų priežastys gali būti ir realios, ir suvokiamos.
- Konfliktų priežastys gali būti ir sąmoningos, ir nesąmoningos.
Konfliktų valdymo kryptys šiuolaikinėje praktikoje
Reikia būti sąžiningam su savimi ir kitais bei pripažinti, kad yra problema, kurią reikia spręsti. Negalima slėpti ar neigti konflikto, nes tai tik pablogins situaciją. Taip pat reikia nustatyti, kas yra konflikto šaltinis. Ar tai yra turinio, santykių ar proceso konfliktas? Ar tai yra vidinė, išorinė, sąmoninga, nesąmoninga, reali ar suvokiama priežastis?
Konfliktai darbe ir jų sprendimas reikalauja abipusio bendravimo ir supratimo. Reikia gebėti išreikšti savo jausmus, mintis ir poreikius aiškiai, konkrečiai ir mandagiai. Reikia vengti kaltinimų, kritikos, ironijos ar užgaulių pastabų, kurios tik paaštrins konfliktą. Reikia naudoti „aš”, o ne „tu” kalbą, kad parodytumėte savo atsakomybę ir nepultumėte ant kito žmogaus. Reikia parodyti savo dėmesį, atvirumą ir empatiją.
Aktyvus klausymas ir bendradarbiavimas
Reikia vengti pertraukinėti, ginčytis, vertinti ar kritikuoti. Reikia naudoti aktyvaus klausymosi būdus, tokius kaip pakartojimas, užklausimas, komentavimas, kad patvirtintumėte, jog išgirdote ir supratote kito asmens žinutę. Reikia nesikoncentruoti tik į savo poziciją, bet ieškoti bendrų interesų, vertybių ir tikslų. Reikia stengtis rasti sprendimą, kuris tenkintų abiejų šalių poreikius ir lūkesčius. Reikia būti lankstiems ir kūrybingiems. Reikia svarstyti kelis variantus ir aptarti jų privalumus bei trūkumus.
Taip pat skaitykite: Apmokėjimas socialinėse įmonėse Lietuvoje
Konfliktų valdymo stiliai
Po krizės: santykių atkūrimas
Konfliktų sprendimas reikalauja ne tik pačios problemos sprendimo, bet ir santykių atkūrimo. Reikia parodyti savo pagarbą, pripažinimą ir padėką kitam. Reikia atsiprašyti jei padarėte klaidą ar pakenkėte kitam. Reikia duoti ir priimti atleidimą jei buvo įžeidimų. Reikia pabrėžti savo bendrystę, draugiškumą ir bendravimo kokybę. Reikia stiprinti savo pasitikėjimą ir lojalumą.
Konfliktų tipologija ir pasekmės: struktūruota apžvalga
| Dimensija | Kategorijos | Trumpas apibūdinimas |
|---|---|---|
| Konflikto tipas | Turinio, Santykių, Proceso | Konkrečios užduotys ir ištekliai; asmeniniai skirtumai; bendradarbiavimo būdai |
| Priežasties prigimtis | Vidinė, Išorinė | Psichologija, emocijos; aplinkos ir organizaciniai veiksniai |
| Sąmoningumo lygis | Sąmoninga, Nesąmoninga | Aiškiai suvoktos; pasąmoniniu lygmeniu veikiančios |
| Realumo lygis | Realios, Suvokiamos | Faktais patikrinamos; subjektyvios interpretacijos |
| Pasekmės | Neigiamos darbo aplinkai | Mažėja efektyvumas, produktyvumas, kokybė ir inovatyvumas |
Socialiniai signalai ir elgesio modeliai
Jeigu patys suvokiate ir pastebite, kad dažnai patenkate į konfliktus ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime, tuomet nėra reikalo laukti. Dėl to patartina kreiptis į psichologą su tikslu, kad jis padėtų jums pakeisti jūsų elgesį ir suvokimą į situacijų sprendimus ir kitus iššūkius. Jei koks nors išorės dalykas Tau kelia skausmą, tai tave trikdo ne jis pats, bet Tavo nuomonė apie jį.
Reikia parodyti savo dėmesį, atvirumą ir empatiją. Reikia duoti ir priimti atleidimą jei buvo įžeidimų. Reikia stiprinti savo pasitikėjimą ir lojalumą.
Praktinės gairės konfliktų prevencijai
- Reikia būti sąžiningam su savimi ir kitais bei pripažinti, kad yra problema, kurią reikia spręsti.
- Taip pat reikia nustatyti, kas yra konflikto šaltinis.
- Reikia gebėti išreikšti savo jausmus, mintis ir poreikius aiškiai, konkrečiai ir mandagiai.
- Reikia vengti kaltinimų, kritikos, ironijos ar užgaulių pastabų, kurios tik paaštrins konfliktą.
- Reikia naudoti aktyvaus klausymosi būdus, tokius kaip pakartojimas, užklausimas, komentavimas.
- Reikia nesikoncentruoti tik į savo poziciją, bet ieškoti bendrų interesų, vertybių ir tikslų.
- Reikia stengtis rasti sprendimą, kuris tenkintų abiejų šalių poreikius ir lūkesčius.
- Reikia būti lankstiems ir kūrybingiems.
Konfliktų valdymo stiliai
Jie gali būti naudingi, kai skatina dialogą, kūrybiškumą ir problemų sprendimą. Svarbu mokėti spręsti konfliktus darbe ir siekti jų konstruktyvaus sprendimo.
tags: #tarpasmeniniai #kylantys #jau #socialineje #visuomeneje #konfliktai