Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų. Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,67 proc., pernai - 10,63 proc.
Kas keičiasi - pagrindiniai pokyčiai
Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos. Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų. Didesnės bus ir vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų - jos didėja nuo 280 iki 296 eurų per mėnesį.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 m. birželio 1 d. keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinė išmoka), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriama besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį. Keičiasi ir didėja materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Gimus pirmajam vaikui bus skiriama 222 eurai, gimus antrajam vaikui - 296 eurai, o gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui - 370 eurų.
Išmokos žmonėms su negalia ir socialinė parama
Didesnių išmokų sulauks ir žmonės su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. Taip pat didėja materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais - nuo 221 iki 233 eurų. Didesnė parama bus skiriama ir grįžusiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų - ji auga nuo 309,40 iki 326,20 euro.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pensijų skyrimo tvarkos siūlomi pakeitimai
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda. Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją. Kreipęsis po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t.
Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami. Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti. Kitas jų siūlymas - nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti.
Pensijos atidėjimas ir ribos
Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc. Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba.
Tokios pataisos reikalinga Vyriausybės išvada. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui. Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d.
Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc. Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ - „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Ministerijos argumentai ir ES kontekstas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES. Kaip minėta, Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc.
| Šalis | Padidinimo Procentas už Metus | Maksimalus Padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5.1% | 15.3% |
| Kroatija | 5.4% | 27% |
| Kipras | 6% | Nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | Nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | Nėra duomenų |
| Čekija | 6% | Nėra duomenų |
Pensijų mokėjimo, „Sodros“ ir savivaldybių funkcijos
Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą. Pensijų mokėjimo tvarka nesikeičia. Kaip minėta, Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis yra klasikinė einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama I pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. Ji paremta kartų solidarumo principu.
Ilgalaikės perspektyvos: demografiniai ir finansiniai iššūkiai
Pastarieji ketveri metai buvo palankūs didinti senatvės pensijas dėl dviženklio darbo užmokesčio augimo ir nuosekliai didėjusio užimtų šalies gyventojų skaičiaus. Jis šį rudenį pasiekė rekordinį lygį nuo pat šio amžiaus pradžios ir lapkritį siekė apie 1,48 mln. žmonių. Vis dėlto, toliau užtikrinti panašią ar aukštesnę pakeitimo normą, t. y. skirtumą tarp buvusio atlyginimo ir gaunamos pensijos, taps vis sudėtingiau dėl besikeičiančios demografinės padėties, taip pat ir kitų viešojo finansavimo poreikių, pavyzdžiui, gynybos ar sveikatos apsaugos.
Ką reiškia, kai visuomenė sensta? Turime vis daugiau pensininkų ir vis mažiau tų, kurie dirba ir moka mokesčius, tad išlaikyti pakeitimo normą tampa vis sudėtingiau. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartines demografines tendencijas skaičiuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. pasieks vos 25 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad čia skaičiuojama tik tai, ko gyventojai gali tikėtis iš valstybės, o ne iš kitų pajamų šaltinių. Tai reiškia, kad jeigu kliausimės tik valstybės galimybėmis, mūsų pensija sieks vos ketvirtadalį buvusių darbo pajamų.
Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas. „Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, - aiškino K. Tamoševičienė. Anot jos, pagal naudojamas prognozes vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 metų išaugs nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc. Tuo metu užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pasak jos, tais metais, kai indeksavimas būtų sustabdomas, atlyginimai toliau augtų, tačiau pensijos liktų tame pačiame lygyje. Lietuvos banko skaičiavimu, taikant dabartinę indeksavimo tvarką pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. sumažėtų nuo 47 proc. iki 33 proc. Taigi, jeigu pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos.
Rezervai, alternatyvos ir kaupimo svarba
Posėdyje taip pat svarstyta galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto K. Tamoševičienė pabrėžė, kad toks sprendimas problemą tik atidėtų. „Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvačesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, - teigė K. Tamoševičienė.
Pagrindinis iššūkis - kaip atsidėti dalį pajamų ateičiai jų neišleidžiant dabarties norams. II ir III pensijų pakopų tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, norėdama suteikti daugiau galimybių užsitikrinti orią senatvę ir prisidėdama įmoka iš biudžeto, skatina sukaupti sau papildomai pensijai II pakopoje. Tuo metu III pakopoje gyventojai gali kaupti dar papildomai savarankiškai.
Kaupimo II ir III pakopose ypatumai
Dabartiniai Lietuvos pensininkai iš privataus kaupimo gauna iki 10 proc. dydžio nuo vidutinės pensijos dydžio išmoką, kuri, palyginti su vakarietiškomis, yra maždaug 3-4 kartus mažesnė. Vis dėlto, reikia atsižvelgti į tai, kad dabartiniai pensininkai papildomai kaupė ne visą profesinę karjerą, kaupimo sąlygos ne kartą keitėsi, o papildomam kaupimui skiriama įmoka sudarė 2-5 apie proc., kai Vakarų šalyse ji yra didesnė ir kartais siekia net 10 proc. ar dar daugiau.
Darbdavių vaidmuo: vis dažniau, nors kol kas dar gerokai per retai, prie III pakopos kaupimo prisideda ir darbdavys, pavyzdžiui, skirdamas kelių procentų dydžio įmoką tiesiai į darbuotojo III pakopos fondą. Arba siūlydamas dvigubą modelį, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nusprendžia savarankiškai kaupti III pakopoje 2 proc. nuo savo atlyginimo, darbdaviai prideda papildomus 2 proc., ir tai yra aiški papildoma nauda darbuotojui.
Bet net ir tokiose įmonėse, kurios siūlo šią papildomą naudą, darbuotojai ne visada skuba ja naudotis. Ir čia tikriausiai prisideda ne tik informacijos trūkumas, bet ir požiūris į pačio gyventojo indėlį siekiant finansiškai aprūpintos senatvės. Todėl svarbu ne tik skatinti darbdavius prisidėti prie darbuotojų finansinės gerovės ateityje, bet ir šviesti bei skatinti darbuotojus pasinaudoti šia galimybe.
Ką reiškia pasirinkimai apie kaupimą: pavyzdžiai ir taisyklės
Asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Taikomi pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto 0,5 proc.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos. Jeigu kaupiate pas mus, pakanka interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje pateikti prašymą išmokėti 25 % lėšų.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų. Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai, kai asmuo vienu kartu atsiima 25 % sukauptos sumos (pavyzdžiui, Ona vienąkart atsiėmė 6 250 Eur).
Kaupimo poveikis pensijai: pavyzdžiai
Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą. Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams. Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų. Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Gyventojų lūkesčiai ir realybė
Dirbantys šalies gyventojai sulaukę senatvės norėtų gauti vidutiniškai 1 041 eurą siekiančią pensiją, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų. Pageidaujama pensija beveik du kartus didesnė už realią. Be to, nepaisant pastaruosius keletą metų sparčiai didintų pensijų, skirtumas tarp lūkesčių ir realybės iš esmės nepasikeitė. Tačiau valstybės galimybės dar sparčiau didinti pensijas irgi ribotos.
Kaip gauti 1 041 euro pensiją? Kaupimas senatvei ar tiesiog savo ateičiai yra ne kas kita, kaip dalies pajamų neišleidimas dabarties norams. Atsisakyti šių dabarties norų nėra lengva. Visgi, pasirūpinti savo ilgiausiomis atostogomis - išėjimu į pensiją - yra itin svarbi užduotis. Taigi, atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galime nebedirbti ir ne tik išgyventi su gaunamomis pajamomis išėję į pensiją, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.
Pensijų paaiškinimas JK | Pensijų pagrindai visiems
Saugumas ir rizikos
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Statistika ir realūs skaičiai
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys. Vidutinės senatvės pensija yra 745 eurai. Pensininkai, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, per mėnesį sulaukia vidutiniškai 805 eurus, o jo neturintys - 471 eurą siekiančias išmokas.