Ligos išmoka yra svarbi socialinės apsaugos dalis, padedanti darbuotojams išgyventi laikotarpį, kai dėl sveikatos problemų jie negali dirbti. Susirgus ar patyrus traumą, sveikata tampa pagrindiniu prioritetu, tačiau finansinis saugumas neramina daugelį dirbančiųjų ne ką mažiau nei pati liga.
Daugelis žmonių žino, kad gali gauti kompensaciją sirgdami, tačiau ne visiems aišku, kaip tiksliai apskaičiuojama išmoka, kas turi į ją teisę ir nuo kokių veiksnių priklauso jos dydis.
Kam priklauso teisė gauti ligos išmoką?
Ligos išmoką Lietuvoje gali gauti kiekvienas apdraustasis asmuo, mokantis ar už kurį yra mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai gali būti samdomi darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat ir kai kurie nedirbantys, tačiau savanoriškai draudžiasi socialiniu draudimu žmonės.
Darbuotojai, susirgę ir pateikę gydytojo pažymą („nedarbingumo lapelį“), turi teisę gauti kompensaciją už prarastas pajamas. Vien tai, kad turite darbo sutartį, automatiškai negarantuoja išmokos, jei dirbate labai trumpai.
Norint gauti išmoką, būtina turėti bent 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad per minėtą laikotarpį jūsų darbdavys turėjo mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau yra ir išimčių.
Taip pat skaitykite: Sužinokite, kaip nustatomas ligos išmokos dydis
Taip, galite, tačiau tik tuo atveju, jei mokate savanoriškas socialinio draudimo įmokas už ligos riziką. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai liga užklumpa pačiu nepalankiausiu metu - pavyzdžiui, tik ką išėjus iš darbo. Svarbu žinoti, kad socialinis draudimas tam tikrą laiką saugo ir bedarbius.
Jei asmuo suserga per 5 darbo dienas po darbo santykių pabaigos (po atleidimo), jis vis tiek turi teisę gauti ligos išmoką iš „Sodros“, jei atitinka stažo reikalavimus.
Kokie dokumentai reikalingi ir kas moka išmoką?
Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją ir gauti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Už pirmąsias dvi kalendorines ligos dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Pirmas dvi dienas mokėjimą atlieka darbdavys - nuo 62 iki 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Pirmas dvi ligos dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Darbdavys privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (bruto). Tačiau tai yra tik minimali riba.
Nuo trečios dienos išmoką moka „Sodra“ - paprastai 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Čia taisyklės tampa vienodos visiems, nepriklausomai nuo įmonės politikos.
Taip pat skaitykite: prašymo ligos pašalpai gauti teikimo tvarka
„Sodra“ moka už darbo dienas (taikant 5 dienų darbo savaitę), o ne už kalendorines dienas. Išmoka mokama tol, kol tęsiasi nedarbingumas, tačiau ne ilgiau nei nustatyta įstatymuose - dažniausiai iki 120 dienų per metus.
Kaip apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?
Ligos išmokos dydžio apskaičiavimas remiasi asmens draudžiamosiomis pajamomis, kurios vidutiniškai buvo gautos per tam tikrą laikotarpį. Nuo asmens draudžiamųjų pajamų priklauso, kiek bus mokama už kiekvieną nedarbingumo dieną.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki to mėnesio, kai susirgote. „Sodros“ mokama ligos išmoka nėra fiksuota suma - ji tiesiogiai priklauso nuo jūsų buvusių pajamų.
Standartinė ligos išmoka, mokama „Sodros“ (nuo 3-iosios dienos), sudaro 62,06 % jūsų kompensuojamojo uždarbio. Nors šis skaičius gali pasirodyti mažas, svarbu prisiminti, kad jis taikomas „ant popieriaus“ (bruto).
Minimali ir maksimali išmokos riba
Valstybė nustato ribas, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai galima gauti sergant. Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 % šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Sodros“ ligos išmokas
Maksimali riba: Kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU dydžių, galiojusių užpraeitą ketvirtį. Minimali ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Svarbu žinoti, kad ligos išmoka yra laikoma pajamomis, todėl ji yra apmokestinama. Į jūsų sąskaitą įkris suma jau atskaičius mokesčius.
Ypatingi atvejai: slauga, ekstremalios situacijos, atostogos
Situacija keičiasi, kai „biuletenis“ imamas ne dėl savo ligos, bet dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį (dažniausiai - vaiką). Mokėtojas: Slaugos atveju „Sodra“ moka išmoką nuo pat pirmosios dienos. Trukmė: Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (išimtys taikomos sunkių ligų ar stacionaraus gydymo atvejais).
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Jei susirgote kasmetinių atostogų metu, atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laiką.
Kai išmoka gali būti sumažinta arba nepriklausyti
Yra tam tikrų atvejų, kai ligos išmoka gali būti sumažinta arba visai nemokama. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, gali nurodyti, kad asmuo pažeidė gydymo režimą arba trauma įvyko dėl apsvaigimo. Ligos išmoka nėra mokama už tas dienas, kai darbuotojas turėjo nemokamas atostogas ar buvo nušalintas nuo darbo.
Taip pat verta paminėti, kad ligos išmoka skaičiuojama sumuojant pajamas iš visų darboviečių, tačiau neviršijant nustatytų „lubų“, jei turite kelis darbdavius (dirbate per kelias vietas).
Kaip ir kada Sodra išmoka išmoką
„Sodra“ ligos išmoką perveda ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos. Paprastai tai įvyksta greičiau.
Jei tai jūsų pirmas nedarbingumas, turite pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. Tai galima padaryti vieną kartą per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
Prašymas ligos išmokai gauti 2018 06 27
Teisės ir skundai
Jei manote, kad gavote per mažą išmoką, turite teisę kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos perskaičiavimo. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Susijusios išmokos ir specialios situacijos
Nedarbo išmoka Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.
Specialios išmokos asmenims su negalia
Pagalba žmonėms su negalia Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį.
Asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką. Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Praktiniai patarimai ir kur sekti pakeitimus
- Prieš pradedant skaičiuoti konkrečias sumas, svarbu suprasti, ar apskritai atitinkate kriterijus išmokai gauti.
- Laikykitės gydymo režimo ir saugokite elektroninius nedarbingumo pažymėjimus.
- Jeigu turite kelis darbdavius, rinkitės sumuojamą apskaičiavimą, bet nepamirškite lubų.
- Sekite informaciją oficialiame „Sodros“ tinklapyje, kad visuomet būtumėte pasiruošę galimiems pokyčiams.
| Aspektas | Reikšmė / pastaba |
|---|---|
| Stažas | Ne mažiau kaip 3 mėn. per pask. 12 mėn. arba 6 mėn. per pask. 24 mėn. |
| Pirmų dienų mokėtojas | Darbdavys moka už pirmas 2 darbo dienas (62,06-100%) |
| Sodra nuo | Nuo 3-ios dienos, 62,06% kompensuojamojo uždarbio |
| Min. mėn. išmoka | Ne mažiau nei 11,64% VDU (konkrečiai: 281,19 EUR pagal I ketv. 2026) |
| Maks. išmoka | Ne daugiau kaip 2 VDU (konkrečiai: 2998,37 EUR pagal I ketv. 2026) |
| Mokesčiai | GPM 15% + PSD 6% atskaičiuojami nuo priskaičiuotos sumos |