Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kad iš dalies dėl to esame kalti patys, nes dėl demografinės padėties ilgainiui pensininkų bus daug daugiau nei įmokas jų pensijoms mokančių darbuotojų. Pensinis amžius ir gyvenimo trukmė „Eurostat“ duomenimis rodo, kad lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES: statistiškai vidutinis lietuvis gyvena trumpiau nei 75 metus, kai kitose šalyse vidutinė gyvenimo trukmė 75-80 metų, o kai kur - 83 metai ir daugiau.
Šiuo metu Lietuvoje vyrų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, o moterų - siekia 63 metai ir 8 mėnesiai. 2026 m. Lietuvoje tiek moterys, tiek vyrai į pensiją išeis tik sulaukę 65-erių. Mažesnis pensinis amžius pernai buvo Slovėnijoje (62 m.), Norvegijoje (taip pat 62 m., jeigu sumokama pakankamai įmokų), Slovakijoje (62,5 m.), Suomijoje (63,8 m.). Vien moterų pensinis amžius yra mažesnis Austrijoje (60 m.) ir Lenkijoje (60 m.).
SADM tiesiai neatsakė, kodėl vidutinis lietuvis gyvena ir pensiją gauna trumpiau nei kiti europiečiai. Pasak jos atstovų, svarbu įvertinti du dalykus: kiek vidutiniškai gyvena žmonės, sulaukę tos ribos, ir kiek yra darbingo amžiaus žmonių, kurių įmokomis yra finansuojamos pensijos. Jie tikina, kad, pagal kitus duomenis, 65-erių metų amžiaus vyrų ir moterų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje mažesnė tik 2 metais. 2020 m. Lietuvoje 65-erių metų amžiaus ir vyresni žmonės sudarė 30,7 proc. visų gyventojų, o darbingo amžiaus - 69,3 proc. ES šis santykis atitinkamai buvo 32 proc. ir 68 proc. Prognozuojama, kad 2065 m. vyresni nei 65-erių metų amžiaus gyventojai sudarys net 62,4 proc., o darbingo amžiaus - tik 37,6 proc. Anot jų, lietuvių pensinis amžius atitinka Lietuvos visuomenės senėjimo tendencijas. Po 2026 m., kai abiem lytims pensinis amžius pasieks 65 metų ribą, tolesnis didinimas įstatyme nėra numatytas.
„Tai reiškia, kad bus vis mažiau dirbančiųjų, kuriems teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus asmenų“, - komentuoja SADM atstovai. Ministerija taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje pensinis amžius yra didinamas iki 65 metų. Po 2026 m. tolesnis didinimas nėra numatytas. Pasak specialistų, vidutinė gyvenimo trukmė nuo gimimo 2020 m. Lietuvoje buvo trumpesnė nei kitose ES šalyse, o 65-erių metų amžiaus žmonių dalis virš 65 metų amžiaus gyventojų rodo didėjančią senėjimo spartą.
Lygties su demografija vertinimas paaiškėja dar kartą: prognozuojama, kad 2065 m. vyresni nei 65 m. gyventojai sudarys 62,4 proc., o darbingo amžiaus - 37,6 proc. Tokia tendencija lemia, kad išlaikyti pensijas brangs, nes vis mažiau dirbančiųjų turi mokėti įmokas. SADM mano, kad lietuvių pensinis amžius atitinka visuomenės senėjimo dinamiką, todėl kryptis yra teisėta, tačiau būtina užtikrinti ir jų kokybišką sveikatos ir darbo sąlygas.
Taip pat skaitykite: Juurikkala tyrimas apie pensijų sistemos populiaciją
Darbo sąlygos, poilsis ir pensinis amžius
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad lietuviai dirba nelengvai: viršvalandžiai, sunkios sąlygos, dažnai triūsimas keliais darbais. Ji įspėja, kad tokia praktika trumpina žmogaus darbingą laikotarpį ir gali lemti ankstyvą išėjimą į pensiją be galimybių gauti orią išmoką. „Jeigu mes ir toliau rinksimės tokią strategiją vis ilginti pensinį amžių, tai turėsime didžiulį kiekį neapsaugotų Lietuvos gyventojų“, - sakė ji. Ji pabrėžia, kad poilsis yra būtinas norint išlaikyti sveikatą ir prailginti darbinį amžių.
Pasak pašnekovės, valstybė turi užtikrinti kokybišką poilsį ir realų 65 metų amžiaus išeinamą į pensiją - su oria pensija. Ji kritikuoja atostogų skaičių Lietuvoje, kuriuos lygina su ES: „Europos Komisija sako - turi būti 20 dienų minimumas, o Lietuvoje tiek ir laikomasi.“ LPSK ragina ne tik didinti poilsio dienų skaičių, bet ir pagerinti darbo sąlygas, nes tai tiesiogiai susiję su ilgalaike pensijų kokybe. Ji pabrėžia, kad norint užtikrinti orią pensiją, reikia saugoti darbuotojų sveikatą ir suteikti jiems tausojantį, nuoseklų darbo režimą, o po to - įteikti orią pensiją.
SAM teigia, kad subalansuotas darbo ir poilsio režimas yra svarbus gerai savijautai ir sveikatai. Nors ligos gali būti sunkinantis veiksnys, profesinis aktyvumas ir socialiniai ryšiai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Remiantis 2009 m. tyrimais Vilniuje, dirbančių pensininkų gyvenimo kokybės rodikliai yra geresni nei nedirbančiųjų. SAM taip pat pažymi, kad 80 proc. lietuvių uždirba vidutinį arba mažą atlyginimą, todėl būtina didinti vidutinį atlyginimą ir skatinti bent dalinį užimtumą, kad būtų užtikrintas finansinis pagrindas senėjant visuomenėje.
Demografinių pokyčių iššūkiai ir imigracija
Didėjantis senėjimas ir mažėjantis gyventojų skaičius kelia iššūkius Lietuvos ekonomikai ir socialinei sistemai. SADM ir LPSK išreiškia nuomonę, kad būtina ieškoti įvairių sprendimų: gerinti švietimo ir profesinio orientavimo sistemą, didinti darbo jėgos pasiūlą ir įtraukti imigrantus pagal kvotas. Taip pat svarbu investuoti į aukštąjį mokslą užsieniečių studijoms, kurti paskatų sistemas studentams grįžti į Lietuvą, ir taip įtraukti gabiausius jaunus žmones į šalies ekonominę plėtrą.
Vienas iš įdomiausių pasiūlymų - skatinti užsieniečius studijuoti Lietuvoje per dideles nuolaidas arba kreditavimo sistemas, kur grąžinimas prasideda tik gavus didelį atlyginimą. Skaičiuojama, kad kreditų programa galėtų į Lietuvą pritraukti iki 10 000 užsieniečių studentų kasmet, o dauguma jų po studijų liktų dirbti šalyje, taip pat prisidėtų prie imigracijos kvotų įvykdymo. Tačiau finansinės paskatos turi būti patrauklios - apie 4 000 eurų per metus vienam studentui. Pradėjus dirbti, grąža neišvengiama.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Ši ataskaita sukelė diskusijų dėl vyriausybės siūlymų, kaip ir tolesnės demografijos, migracijos ir švietimo politikos krypčių. Demografinė situacija rodo, kad Lietuvoje gyventojų skaičius nuosaikiai mažėja: 1991 metais gyveno 3,7 milijono gyventojų, o 2022 metais - 2,8 milijono. Priešingai, Ukrainos karo kontekste į Lietuvą atvyko apie 70 000 Ukrainos gyventojų, tačiau ilgalaikė įtaka mažina demografinius pranašumus. Pasak ekspertų, jei gimstamumas liktų 25 000-40 000 naujagimių per metus, Lietuva per dešimtmečius netektų apie milijoną gyventojų.
VU mokslininkai įspėja, kad vyresnio amžiaus žmonių gerovė priklauso ne tik nuo finansinės padėties, bet ir nuo sveikatos, socialinių ryšių bei psichologinės gerovės. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, sergantys keliomis lėtinėmis ligomis, turi didesnę riziką patirti depresiją, o prevencinės priemonės gali pagerinti jų gebėjimą likti aktyviais darbo rinkoje. Todėl rekomenduojama plėsti lėtinio ligų valdymo programas, psichologinės būklės patikros ir sveikatos raštingumo skatinimą 50 metų ir vyresniems gyventojams.
Specialisto nuomonė apie ilgesnį gyvenimą ir galimybes
Įvairūs ekspertai teigia, kad nemaža dalis vyresnių žmonių nusprendžia dirbti po pensijos dėl finansinių motyvų bei darbo rinkos nesugebėjimo pasiūlyti patrauklių sąlygų. Tačiau mokslininkai siūlo ieškoti daugiau asmeniškai pritaikytų skatinimų likti darbo rinkoje, įskaitant kokybiškas darbo vietas, lanksčius darbo laikus ir mažinant diskriminaciją dėl amžiaus. Tai padėtų ne tik išlaikyti ekonominį gyvybingumą, bet ir užtikrinti orią pensiją.
Apibendrinant, Lietuvoje vyksta intensyvūs pokyčiai: senėjanti visuomenė reikalauja naujų politinių sprendimų - nesavarankiškumo mažinimo, sveikatos raštingumo didinimo, švietimo reformos ir imigracijos struktūrizavimo. Tyrimai rodo, kad būtina suderinti sveikatos, socialinių ryšių ir darbo rinkos politiką, siekiant užtikrinti didesnę vyresnių žmonių gerovę bei orią pensiją.
Trumpas vėl mojuoja tarifų vėzdu: Europa spaudžiama, JAV pelnosi iš naftos
- Dėmesys darbo ir poilsio balansui; ilgesnio darbo laikotarpio poveikio analizė;
- Investicijos į aukštąjį mokslą užsieniečiams ir jų integracija;
- Prevencinės sveikatos programos 50+ gyventojams; lėtinių ligų valdymo skatinimas;
- Politinių sprendimų derinimas su demografinėmis prognozėmis; imigracijos politikos tobulinimas;
- Skatinti kokybiškas darbo vietas jaunimui ir vyresniems; mažinti diskriminaciją dėl amžiaus.
| Rodiklis | Vertė | Kai Tai įvyks | Šaltinis |
|---|---|---|---|
| Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje | ≈75 m | nuo 2024 | Eurostat |
| 65 metų pensinis amžius (vyrai/moterims) | 65/65 | po 2026 | SADM |
| 65+ gyventojų dalis (2020) | 30,7% | - | SADM |
| Darbingų įmokų finansavimo perspektyvos (2065) | 62,4% 65+ | 2065 | SADM prognozės |
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
tags: #pensijos #populiacija #ir #gerove