Bet kažkada užsimaniau savo nuomone šiais klausimais turėti, o kaip sakoma, jei nori savo nuomonę turėti, reikia ir darbo įdėti. Bet tais laikais turėjau pelningą pašalinę veiklą, bei pasirinkau ne apie pensijas magistrinį rašyti, bet savajai pensijai užsidirbti. 1. Prieš neriant gilyn į II ir III pakopų niuansus, noriu apžvelgti pora bendrinių klausimų, lemiančių visos pensijų sistemos, kaip mechanizmo, naudą ir tvarumą.
Šių metų pradžioje LRT.lt portale publikuotas straipsnis pavadinimu Liūdna senatvė Lietuvos jaunimui: tapę pensininkais gaus vos 30 proc. Straipsnyje pristatoma EBPO studija, kuria remiantis asmenys, gimę 2000 m. ir pradėję dirbti 2022 m., išėję į pensiją gaus vos 28,9% proc. Kas, žinoma, yra tragedija ir pasmerks dabartinius jaunuolius amžinam skurdui senatvėje. Bet va čia tas atvejis, kai logika gali pavesti, nes sunkų klausimą, ko bus verta 30% algos tolimoje ateityje, pakeiti lengvu klausimu, kokia yra 30% dabartinės algos vertė. Pabandysiu paskaičiuoti tiksliau. Šių skaičiavimų tikslumas didele dalimi priklausys nuo to, ar išsipildys 2% per metus realių atlyginimų augimo prielaida. Kiek ši optimistinė ? Štai 1995-2021 metų laikotarpiu realus VDU Lietuvoje augo 4,3 proc. per metus. Tokiu atveju vidutinė alga “į rankas” per 40 metų padidėtų nuo dabartinių 1252 EUR iki būsimų 2763 EUR! Išsipildžius EBPO prognozei, pensininkams po 40 metų gaunant tik 30% VDU, perkamoji galia ateityje bus ~50% didesnė ! Atlyginimai Lietuvoje ilgą laiką buvo nepaprastai maži, iš ko taupyti nebuvo. Visa tai - būrimas iš kavos tirščių, realiai niekas dabar negali pasakyti, kokia bus pensija po 40 metų Lietuvoje.
Prieš metus mano galimai beveik buvęs magistrinio darbo vadovas Romas Lazutka tame pačiame LRT.lt portale publikavo straipsnį pavadinimu Romas Lazutka. Štai 2004 m. pradėta II pakopa ir nustatyta 2,5 proc. įmoka nuo algos, kuri vidutiniškai tais metais buvo 242 eurai (perskaičiavus iš litų). Tie 2,5 proc. buvo 6 eurai ir jie buvo investuoti. Iki 2022 m., esant minėtai vidutinei metinei grąžai, 6 eurai išaugo iki 14 eurų. Tačiau alga, kaip minėjau, didėjo daug sparčiau. Tai reiškia, kad investuota pirma įmoka, nors ir išaugo iki 14 eurų, dabar sudaro nebe 2,5 proc. algos. Įsidėmėkime, tai yra esminis faktas - įmokėta 2,5 proc. vidutinės algos, o gali būti atsiimta (jei per 18 metų sulaukėte pensinio amžiaus) 1,2 proc. Bet nėra jokių garantijų, jog Lietuvos ekonomikai ir toliau taip puikiai seksis, bei atlyginimai augs sparčiau nei akcijų rinkų grąža - gali būti ir atvirkščiai. Ar tada II pakopa taptų puikiu instrumentu ?
Mano galvoje - pensijos sistemos I pakopa, Sodros įmokos, yra skirtos pakeisti atlyginimą. Šiuo metu pensijos mažos, ateityje bus dar mažesnes! Tačiau žvelgiant į ilgalaikę pensijų sistemų raidą Lietuvoje ir pasaulyje tokios pesimistinės nuotaikos neatspindi tikrovės. Pora šimtų metų atgal pensijų sistemos pasaulyje nebuvo iš vis, jokios ir niekur. Pirmosios pensijų sistemos pradėtos kurti 19 a. Jeigu manoma, jog išsivysčiusiose šalyse pensijų išmokos buvo aukštesnės 50 metų atgal, bei nuo to laiko nuolat mažėjo, toks įsitikinimas neatitinka realybės. 1995-2023 m. laikotarpiu vidutinės reali pensija augo 4,5% per metus, bei vidutinio pensininko reali perkamoji galia 2023 m. buvo beveik ~3,5x didesnė.
Šią mintį mėgsta pabrėžti ir prof. Kad galėtume kokybiškai diskutuoti tais klausimais pirma reikia susitarti dėl to, jog negyvi daiktai nieko nedaro … „Sodra“ yra negyva, ji savo pinigų neturi. Kitas aspektas iš tos pačios operos susijęs su tuo, kad „valstybė“ kažką remia, t.y. kaupiančius pensijai. Vėlgi, valstybė yra negyva, jie nieko neremia. Čia mes patys remiame save. Jei politikai būtų nuoširdūs, tada pasakytų, kad gausite subsidiją, nes kaupiate II pakopoje, bet gausite mažiau viešųjų paslaugų, galbūt algos bus mažesnės. Kitaip tariant, patys už tai sumokėsite.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Prva pakopa tikrai nėra mano tiriamasis objektas, nes jos neįmanoma lyginti su kitais investiciniais instrumentais, kas ir yra visas šio ilgo rašinio tikslas. Kiekvienas asmuo gali kaupti pensijai bet kuriame pensijų kaupimo bendrovės valdomame II pakopos pensijų fonde. Dalis asmenų, kurie buvo automatiškai įtraukti į II pakopą ir per pereinamąjį laikotarpį neatsisakė kaupimo, to padaryti nebegali ir liko sistemoje užstigę. Tačiau, reikia pabrėžti, jog pokyčių neišvengiamumas nereiškia, kad visi pokyčiai bus žalingi.
Jau rašiau, dėka elgesio klaidų realių žmonių grąža investuojant yra ženkliai mažesnė, nei vidutiniškai uždirba įvairūs fondai. T.y. Standartinis pensijų anuitetas - išmokama periodinė stabili (nominalia suma) išmoka iki gyvenimo galo. Bet to daryti nebūtina, anuitetą galima įsigyti ir už sumą viršijančią 64 841 eurus. Grįžtant prie Lietuvos, pagal dabartinį reguliavimą, tikėtina, jog daugumai asmenų teks privalomai pirkti anuitetus, nes dauguma asmenų sukaups daugiau kaip ~10 tūkst. PAF veiklą galima vertinti kaip ir bet kurio kito fondo - lyginant pasiektą rezultatą su kokio nors indekso rezultatu. Likvidumo ir garantinio portfelio dalys nėra skirtos grąžai uždirbti, likvidumo portfelis laikomas cashe, garantinis portfelis investuojamas į ganėtinai saugias obligacijas. Ar jus tenkintų 0% grąža iš jūsų vidutiniams laikotarpiui skirtų lėšų?
Kam tada tokias nesąmones į fondo taisykles įrašyti ? Štai kaip sekasi fondui neatsilikti nuo savo palyginamojo indekso nuo veiklos pradžios, 2020 m. rugsėjo 22 d., iki 2024 m. Įdomumo dėlei, kokie yra PAF valdymo mokesčiai ? PAF taiko vienkartinį 2,5% valdymo mokestį naujai gaunamoms įmokoms. Jeigu aš suprantu gerai, tai šiuo metu tikslinės grąžos dydis nėra patvirtintas, iki 2027 m. Remiantis Sodra anuitetų skaičiuokle, asmeniui, kuriam yra 65 metai ir šiuo metu įsigytų anuitetą už 100 000 eurų sumą, standartinio pensijų anuiteto išmoka būtų 452,85 EUR per mėnesį.
Kitas anuitetų privalumas - jog pats niekada tiksliai nežinai, kiek laiko gyvensi. Esu rašęs, jog vienas iš esminių kriterijų skiriantis gerus ir blogus investicinius instrumentus yra paprastumo faktorius - paprastesni instrumentai yra, kaip taisyklė, geresni, daugiau uždirba investuotojams. Pensijų II pakopa yra absurdiškai komplikuotas investavimo instrumentas. Ši mano išvada, jog neįmanoma instrumento naudos įvertinti, nedžiugina. Ar toks 50% pasirinkamas scientific - ne, ar tai tikslu - irgi ne.
3. Kiekvienas asmuo pats gali atlikti įmokas į III pakopos fondus, kiek nori ir kada nori. Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą. Long story short, alga “ant popieriaus” apmokestinama 39,5% tarifu (20% GPM, 6,98% sveikatos draudimas, 12,52% pensijų ir soc. Sudarius sutartį su III pakopos pensijų fondu, įmonė gali skatinti darbuotojus kaupti senatvei papildomai, bei darbuotojo naudai mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus. Tokiu atveju, įmoką darbuotojo naudai atlikęs darbdavys, išvengia darbo užmokesčio mokesčių, bei nuo sumokėtos sumos moka apskritą nulį mokesčių. Pagrindinis jų - negalima dabartinio atlyginimo susimažinti ir dalį skirti III pakopos fondams. Laikantis šių sąlygų pasiimant lėšas iš III pakopos fondų nereikės mokėti jokių mokesčių!
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Remiantis autoritetingų šioje srityje asmenų nuomone (žr. Nes šiuo atveju, nepasinaudojus 300 eurų GPM lengvata, reikėjo sumokėti GPM tik nuo kapitalo prieaugio, t.y. Bet ne bėda, permoka atgausite pateikę GPM deklaraciją. Niekaip. Lygiai kaip su II pakopos fondais, III pakopa irgi turi politinę riziką, t.y. Ši lengvata irgi bet kada gali būti panaikinta. Aišku, net ir priėmus sprendimą lengvatą naikinti, sprendimo įsigaliojimo terminas gali būti kokie 10 metų, t.y.
4. Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje?
Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą. Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.
Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš ir užregistruos sutartį. Prieš pasirenkant II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Nepamirškite, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis).
Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės. III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.
Jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m.; jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę amžiaus, penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių) - galite susigrąžinti dalį GPM. Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas, kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą, reikia pagalvoti, kokią riziką galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtina susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis. Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka. III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko.
LTStraipsnyje apžvelgiama pensijų sistemų istorinė raida Lietuvoje. Remiantis gerovės valstybės teorinėmis prielaidomis parodoma, kad pajamų apsaugos senatvėje sistemų atsiradimas susijęs su visuomenės modernizacija ir ją lydinčiais kapitalizmu bei demokratizacija. Pensijų sistemos Lietuvoje buvo kuriamos nenuosekliai dėl ilgamečio šalies nepriklausomybės praradimo. Bandoma ne tik parodyti pagrindinius sprendimus pensijų srityje per pastaruosius aštuoniasdešimtį metų, bet ir juos susieti su pačios visuomenės raida, su vyraujančiais socialinės politikos veikėjais ir jų interesais.
ENThe article is devoted to the emergence and development of pension schemes in Lithuania during the last eight decades. It examines both the factors of pension policy formation and the structure of the main pension schemes in the country. Pension history in Lithuania starts from introduction of occupational pension schemes for civil servants in the third decade of the 20th century. Industrialisation is one of the main factors for the development of social welfare in general and for public pension schemes specifically in all countries. However, a wide scale of industrialisation came to Lithuania together with the soviet occupation. For several decades the elderly and the disabled Lithuanians were protected by soviet pension policy. The effort to create a new public pension scheme in Lithuania was an integral part of the restoration of the independent state and reformation of the economic and political system in 1990. During the eighties, the Lithuanian governments developed the Bismarckian type of pension scheme. Antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų poveikis makroekonomikai. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai 2011, 5, 1, 145-160.
Baltic welfare state or welfare states?: a comparative analysis of social security systems in Estonia, Latvia and Lithuania. Great dispersion: the many fates of post-communist society. Sapporo: Slavic-Eurasian Research Center, Hokkaido University, 2018. P. 3-21. Coordination of social justice and economic efficiency principles transforming the pension system. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2009, 2 (15), 151-161. Disembedded politics: discourses on neoliberal labor law reforms in Lithuania (2014-2016). Journal of industrial relations 2024, 66, 3, p. Economic issues of pension reform. Ekonomika ir vadyba 2009, 14, 919-926.
II pillar pension funds: how the selection of fund influences the size of the old-age pension. Ekonomika 2015, 94 (3), 96-118. Individualaus pasirinkimo pensijų sistemoje ribotas racionalumas. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2012, 3 (2), 95-116. Keletas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo aspektų. Įžvalgos 2020, 1, 170-178. Lietuvos pagrindinių pajamų ir socialinių išmokų vertės kitimo tyrimas. Practice and research in private and public sector-2012: conference Proceedings 2012, 2, 417-430. Lietuvos pensijų sistemos reformos 2004-2009 m. rezultatų vertinimas. Ekonomikos vystymasis: procesai ir tendencijos 2010. P. 89-109. Lietuvos pensijų sistemos reformos vertinimas: nuo koncepcijos iki pirmųjų anuitetų. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 2009, 49, 37-56.
II pakopos kaupiamoji dalis užtikrina lanksčią galimybę sustabdyti įmokas, vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, o pasitraukę - bet kada sugrįžti. Iš paties kaupiančiojo perspektyvos tai galima vertinti kaip teigiamus pokyčius, nes sistema geriau prisitaikė prie gyventojų poreikių. Reforma suteikė galimybę sprendimą pasitraukti arba keisti kaupimo sąlygas priimti iki 2027 m. pabaigos. Visą šį laiką prie jūsų pensijos ir toliau prisidės valstybė ir jūs toliau uždirbsite investicinę grąžą. Investuojant svarbiausi yra laikas ir kantrybė, šia taisykle verta vadovautis ir kaupiant kapitalą pensijai.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad pensijų reforma išjudino visą sistemą, o suaktyvėjusios viešosios diskusijos duoda rezultatą. III pakopa, veikianti jau daugiau kaip 20 metų, per šį laiką gyventojų lėšos joje buvo kasdien stabiliai ir pelningai investuojamos. Po reformos žmonės ir toliau aktyviai kaupia pensijai, tik šiandien turi daugiau pasirinkimų. Dalis žmonių atsiėmė dalį lėšų, kiti grįžta kaupti iš naujo. O absoliuti dauguma - 875 tūkst. Lietuvos gyventojų - toliau kaupia pensijai. III pakopos fondų investicinė grąža išlieka teigiama.
Nuo EBPO duomenų Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino 28,9 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Olandai ir danai dažnai patys rūpinasi papildomu kaupimu. Nyderlanduose antro pakopos pensijų fondai yra ne pelno siekiančios organizacijos, griežtai reguliuojamos. Lietuvoje įmokos į antros pakopos fondus siekia 3 proc. atlygio, o valstybė prisideda 1,5 proc. Nuo 2019 m. darbdavys gali prisidėti prie darbuotojo kaupimo antros pakopos fondų, tačiau kol kas ši galimybė nėra plačiai išnaudojama.
Trečios pakopos pasirinkimo ypatumai: Ji dažniausiai pasirenka tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje. Įprastai trečioji pakopa primena savarankiškai dirbančių asmenų poreikius. Lietuvos įmonės vis dažniau siūlo darbdavių įmokas trečios pakopos pensijų fondams.
Sprendžiant Lietuvos gyventojų orios senatvės klausimą, reikia aktyvios finansinės edukacijos, darbdavių rūpesčio darbuotojų pensijomis bei mokymosi iš Vakarų gerųjų pavyzdžių. EBPO duomenimis 2023 m. Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino vos 28,9 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Olandai ir danai pasiekia didesnę pensiją patys atskirai, papildomai kaupdamiesi.
tags: #pensijos #populiacija #ir #gerove #juurikkala