Socialinė nelygybė yra svarbus šiuolaikinės visuomenės reiškinys, kuris atspindi skirtingą žmonių padėtį įvairiose sferose, tokiu būdu formuodamas socialinį stratifikavimą. Užimdami tam tikrą socialinę padėtį, kurią dažniausiai nusako profesija, žmonės yra vertinami žemiau arba aukščiau už kitus. Ši vertinimo amplitudė vis didėja, skatindama skirtumus, nesilaikant bendrųjų visuomenės gerovės ir lygybės principų. Skirtingos politinės pažiūros skirtingai vertina socialinę nelygybę ir jos mažinimo būdus.
Socialdemokratų požiūris į socialinę nelygybę
Socialdemokratija remiasi pagrindiniais keturiais principais - laisve, lygybe, brolybe ir teisingumu. Socialdemokratai skatina solidarumą ir siekia mažinti socialinę nelygybę. Jų tikslas yra sukurti bendrą visuomenės gerovę, kurioje visi jaustųsi lygūs ir laisvi. Tai pasiekiama per socialines garantijas ir stipresniųjų pagalbą silpnesniesiems.
Kaip teigia Vytenis Povilas Andriukaitis, socialdemokratijos esmė - ne vien partijos klausimas, bet vertybių sistema, kuri įpareigoja ginti socialines teises ir kurti teisingą visuomenę. Socialdemokratijos nėra be etikos, be tikėjimo, be vilties ir meilės žmogui.
Socialdemokratų požiūriu, Lietuvos socialinė ekonominė nelygybė yra svarbi problema, kurią sąlygoja nepakankamas socialinio perskirstymo mechanizmas, nevienodai paskirstyta socialinė apsauga, netobula mokesčių sistema bei valstybinio turto neefektyvus valdymas.
Socialdemokratų siūlymai mažinti socialinę atskirtį apima:
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
- Teisingą, progresinę apmokestinimo sistemą, kurioje didelę mokesčių naštą neštų dideles pajamas gaunantys asmenys, o ne mažas ir vidutines pajamas turintys piliečiai.
- Pakankamas investicijas į viešąjį sektorių - švietimą, sveikatos apsaugą, socialines paslaugas ir kultūrą.
- Socialinių įmonių steigimą, kurios padėtų įtraukti socialinėje atskirtyje atsidūrusius gyventojus į darbo rinką ir bendruomeninę veiklą.
- Bazinių pajamų įvedimą sprendžiant demografines problemas, emigraciją, pašalpų ir socialinio būsto klausimus.
- Kokybišką sveikatos draudimą ir nemokamą aukštąjį mokslą bei paramą jaunoms šeimoms.
Socialdemokratų atstovai pažymi, kad „Lietuvos socialdemokratų partijai teko didžiulė atsakomybė 1992-1996 m. būti opozicijoje Lietuvos demokratinei darbo partijai, ir mes, skirtingai nuo dešiniųjų, buvome konstruktyvioje opozicijoje“. Jie laikosi nuostatos, kad socialinis teisingumas - esminis valstybės stabilumo elementas.
Liberalų požiūris į socialinę nelygybę
Liberalizmas daugiausia orientuojasi į asmens laisves, prigimtines teises ir individualizmą. Liberalai socialinę nelygybę interpretuoja kaip natūralią ir net reikalingą sąlygą, nes kiekvienas žmogus turi skirtingas galimybes ir skolingi savo pasiekimams yra jo paties protui bei pastangoms.
Šiuolaikiniai liberalai išlaiko idėją, kad laisvė turi būti ribojama kitų žmonių laisvės, todėl asmenys gali laisvai siekti savo interesų. Jie mano, kad asmeninė iniciatyva ir konkurencija yra pagrindas ekonominei ir socialinei pažangai. Todėl jie pateisina pajamų skirtumus ir užsimena, kad ekonominė gerovė didina galimybes ir kitiems.
Todėl liberalų požiūris į socialinę nelygybę dažnai būna linkęs ją pateisinti kaip natūralią socialinės tvarkos dalį, nes svarbiausias aspektas yra individualus laimėjimas ir asmeninė atsakomybė.
Socialdemokratų ir liberalų socialinės nelygybės vertinimo skirtumai
Socialdemokratų požiūriu:
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Socialinė nelygybė yra problema, kurią būtina spręsti per socialinius mechanizmus ir valstybės įsikišimą.
- Didelės pajamų nelygybės mažinimas užtikrina socialinį teisingumą ir visuomenės darną.
- Vertinama socialinė atsakomybė ir solidarumas.
- Pripažįstama būtina pakankama socialinė apsauga silpniausiems visuomenės nariams.
- Siekiama perskirstomosios mokesčių sistemos ir teisingo valstybės biudžeto panaudojimo.
Liberalų požiūriu:
- Socialinė nelygybė laikoma neišvengiamu reiškiniu, sąlygotu individualių skirtumų.
- Svarbiausia yra prigimtinės teisės ir asmeninė laisvė.
- Vertinamas individualizmas ir konkurencija kaip visuomenės progreso variklis.
- Minimalus valstybės įsikišimas į ekonominį gyvenimą.
- Skatinamas asmeninis atsakingumas už socialinę ir ekonominę padėtį.
Socialinei nelygybei įtaką darantys veiksniai Lietuvoje
Lietuva išgyvena sudėtingą socialinės nelygybės situaciją, kuri remiasi ne tik pajamomis, bet ir turto paskirstymu, gyvenimo sąlygomis, galimybėmis apsirūpinti būtiniausiais daiktais bei ekonominiais sunkumais.
Eurostat duomenimis, 2018 m. Lietuvos Gini indeksas - 36,9 balai iš 100 (čia 0 reiškia visišką lygybę, o 100 - visišką nelygybę). Ši vertė yra viena iš aukščiausių tarp Europos Sąjungos šalių.
Taip pat per trečdalį Lietuvos gyventojų (28,3 %) grasina skurdas ir socialinė atskirtis. Nepaisant spartaus ekonomikos augimo tempų Lietuvoje, socialinė atskirtis išlieka viena iš didžiausių ES. Tai liudija apie dideles iššūkių grupes šalies socialinėje politikoje ir ekonomikoje.
Didelį vaidmenį veikia:
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
- Neefektyvi ir nelygi mokesčių sistema, kurioje nedidelė dalis gyventojų gauna dideles pajamas, tačiau mokestinės naštos išvengia.
- Maži biudžeto skyriai socialinei apsaugai - 2017 m. Lietuvoje viešosios išlaidos socialinei apsaugai sudarė 11,2 % BVP, kai kitose ES šalyse šis rodiklis yra beveik du kartus didesnis.
- Geopolitinė padėtis ir infrastruktūros sprendimai, kurie riboja galimybę didinti valstybės biudžetą per tranzito ir energetikos sektorius.
Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai vis aiškiau akcentuoja, kad būtina naujai peržiūrėti mokesčių politiką, didinti socialinių investicijų apimtis bei skatinti socialinį teisingumą.
Politikos sprendimai mažinant socialinę nelygybę Lietuvoje
Socialdemokratai siūlo koncentruotis į toks šiuos prioritetus:
- Progresinių mokesčių įvedimas, skiriant didesnę Mokestinė naštą dideliam turtui ir pajamoms.
- Didinti biudžeto pajamų dalį, skiriamą socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, švietimui ir kultūrai.
- Bazinių pajamų modelio taikymas sprendžiant skurdo, emigracijos ir demografines problemas.
- Paramos jaunoms šeimoms, nemokamo aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos stiprinimas.
- Valstybės ir privačių iniciatyvų socialinių įmonių steigimas.
Socialdemokratų lyderiai pripažįsta, kad per pastaruosius dešimtmečius socialinė atskirtis Lietuvoje nebuvo pakankamai efektyviai mažinama, o viešojo sektoriaus prioritetai socialiniam teisingumui dažnai nukeldavo.
Kaip pažymi Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, „Šiandien visuomenė negali toliau egzistuoti, jei mūsų viešieji finansai yra tokie menki, o bene 90 % Lietuvos žmonių mano, kad bendros piniginės nėra“, todėl būtina pertvarkyti valstybės finansų sistemą.
Socialinių skirtumų mažinimo iššūkiai
Viena iš problemų yra ir tai, kad Lietuvos valstybė neišnaudoja visų galimų pajamų šaltinių. Pavyzdžiui, nutrauktas naftos ir dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją riboja galimybes papildyti valstybės biudžetą. Taip pat valdžios institucijos dažnai nesugebėjo efektyviai valdyti ir paskirstyti nacionalinio turto.
Socialdemokratų požiūriu, tai sukuria socialinę atskirtį ir neleidžia plėtoti efektyvesnę socialinę politiką.
Socialinės nelygybės vertinimas ir socialinių modelių skirtumai
Gerovės valstybės koncepcija yra vienas iš svarbiausių socialinės nelygybės mažinimo instrumentų. Remiantis Gøsta Esping-Andersen sukurta gerovės valstybių tipologija, išskiriami trys modeliai:
- Liberaliojo modelio (pvz., Jungtinės Karalystės ir JAV) šalyse, kur mažai valstybės intervencijos ir solidarumo, o pajamų skirtumai yra dideli.
- Konservatyviojo-korporatyvinio modelio šalyse, kur svarbi socialinė apsauga, bet ji nėra visapusiškai perskirstoma ir glaudžiai susieta su darbo rinka.
- Socialdemokratinio modelio valstybės (pvz., Šiaurės Europos šalys), kur vystoma stipri perskirstomoji sistema ir socialinė lygybė.
Šiandieninė Lietuva dažnai vertinama kaip post-komunistinė korporatyvinio-klientelistinio tipo gerovės valstybė, linkstanti į liberalesnį modelį, kuris „generuoja marginalines grupes ir socialinę atskirtį“.
Gini indeksas, skurdo lygis ir socialinės atskirties rodikliai rodo, kad Lietuvoje būtina stiprinti perskirstomąją socialinę politiką ir vykdyti sąžiningus ekonominius sprendimus.
Socialinio teisingumo svarba ir ES politika
Europos Sąjunga daug dėmesio skiria socialiniam teisingumui, kaip vienam pagrindinių bendros politikos principų. 2017 m. lapkričio 17 d. priimtas Europos socialinių teisių ramsčio tekstas, kurį pasirašė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, apima svarbias gyventojų socialines teises ir bendras plėtros gaires.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia: „ES socialinė politika - vienintelė, kuri įvardinta ramsčiu, t. y. svarbiu dokumentu, užtikrinančiu socialinių teisių koordinavimą“. Vis dėlto, pastebimas socialinių nelygybių ir užimtumo skirtumų išlikimas kelia būtinybę tęsti ir stiprinti socialinių teisių gynimą.
Apibendrinimas
Socialdemokratų ir liberalų požiūriai į socialinę nelygybę žymi esminius skirtumus: socialdemokratai mato socialinę nelygybę kaip problemą, kurią galima ir reikia spręsti kooperacijos, solidarumo ir valstybės įsikišimo dėka, siekiant teisingumo ir lygybės - tuo tarpu liberalai pabrėžia asmeninę laisvę, atsakomybę ir natūralias ekonomines bei socialines hierarchijas, kurios nėra sureikšminamos kaip problemos.
Lietuvoje, nepaisant ekonominio augimo, socialinė atskirtis išlieka didele problema, reikalaujančia aktyvių ir efektyvių sprendimų. Socialdemokratai ragina stiprinti socialinį teisingumą, progresinę mokesčių sistemą bei didinti investicijas į švietimą, sveikatą ir socialines paslaugas.
Instruktiškai svarbu pažymėti, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos dalimi, turi galimybę semtis gerojo pavyzdžio iš pažangių gerovės valstybių ir prisidėti prie socialinės politikos tobulinimo Europos mastu.
tags: #socialine #nelygybe #socialdemokratu #ir #liberalu #poziuris