Kiekvienas žmogaus raidos etapas pilnas iššūkių ir išbandymų. Ne išimtis ir senatvė. Tik senatvėje su iššūkiais susiduria ne tik patys senjorai, bet ir jų artimieji. Pradedant fizine pagalba buityje, baigiant svarbių sprendimų priėmimu.
Kartais būtent suaugę vaikai turi įvertinti, ar jų tėvai gali gyventi vieni ir savimi pasirūpinti. Jei tėvai nebegali patys to padaryti, o ir jų vaikai neturi galimybių tinkamai jais pasirūpinti, ieškoma kitų alternatyvų. Svarstant apie šią galimybę, kyla įvairių klausimų - ar tikrai globos namai yra geras sprendimas, ar ten tinkamai pasirūpins tėvais, kaip reaguos kiti - giminės, draugai, kaimynai?
Kad ir kaip norėtume, tačiau teisingų atsakymų, tinkančių visiems žmonėms ir situacijoms, nėra. Negana to, ieškant išeičių, nemažą poveikį turi ir visuomenėje paplitę stereotipai bei konservatyvios nuostatos. Sprendimas apgyvendinti brangų žmogų globos įstaigoje nėra lengvas nei senjorams, nei artimiesiems.
Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka ne tik atlaikyti jų emocijas, bet taip pat susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji patiria kaltę, beviltiškumą, bei sulaukia priekaištų iš kitų žmonių.
Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas bei aplinka yra gerokai pasikeitusi. Palengva keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ryškiau matosi vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, JAV yra svarbu, kad žmogui, turinčiam specialių poreikių, sergančiam įvairiomis lėtinėmis bei neurodegeneracinėmis ligomis, būtų teikiama specifinė, profesionali ir kompetentinga pagalba, kurios artimieji, nors ir labai norėdami, negali suteikti.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Tam yra specialūs namai, centrai, kuriuose žmonės apgyvendina savo artimuosius, linkėdami jiems geriausio. Tai, kad brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros. Jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.
Svarbūs aspektai priimant sprendimą dėl apgyvendinimo globos namuose
- Būkite sąžiningi. Labai svarbu būti sąžiningiems - sau, senjorams bei artimiesiems. Svarbu aiškiai įsivardinti tokio sprendimo priežastis. Pvz., „Mano mamai yra Alzheimerio liga ir ji jau negali gyventi viena. Jai reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama pagalba, kurios šiuo metu negaliu užtikrinti. Todėl turiu ieškoti tinkamiausių išeičių šioje situacijoje“. Aiškiai įsivardinus priežastis ir suvokus savo galimybių ribas, geriau suprantama situacijos realybė. Labai gerai, jei šis sprendimas yra priimamas keleto žmonių.
- Senjorų reakcijos. Senjorai įvairiai reaguoja į apsigyvenimą įstaigoje. Demencija sergantys žmonės gali būti sutrikę, nerimastingi, o gal kaip tik abejingi aplinkos pokyčiams, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo jų ligos specifikos. Ne tik apgyvendinimas įstaigoje, bet apskritai įvairūs įprastos rutinos pokyčiai šiems žmonėms gali sukelti stresą bei bendros būklės pablogėjimą.
- Adekvatūs senjorai. Kuomet senjoras yra adekvatus, tačiau paveiktas somatinės ligos, apsigyvendamas įstaigoje jis taip pat gali patirti nerimą, liūdesį, pyktį, beviltiškumą, kas yra visiškai normalu tokioje situacijoje. Artimiesiems šie brangių žmonių išgyvenimai kelia daug įtampos ir dar labiau pakursto kaltę, jie ima abejoti savo sprendimu.
- Svarbu tartis. Jei senjoras yra pajėgus, svarbu su juo tartis ir galutinį sprendimą priimti kartu, atvirai aptariant susiklosčiusią situaciją. Svarbu atsakingai pasirinkti namus, kuriuose senjoras gyvens. Ypač gerai, jei asmuo pats gali dalyvauti šiame procese, jei leidžia jo fizinė ir psichinė būklė.
- Palaikymas ir saugumas. Svarbu akcentuoti, jog nežiūrint to, kad senjoras gyvens kitoje vietoje, jis vis tiek bus mylimas, juos bus rūpinamasi, jis bus lankomas bei tikrai dalyvaus šeimos gyvenime (žinos kas vyksta, kaip sekasi anūkams ir t.t.). Verta aptarti kaip dažnai jis matysis su artimaisiais. Žinojimas taip pat suteikia saugumo.
- Asmeniniai daiktai. Dar vienas dalykas, kuris gali padėti greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje - tai asmeniškai svarbūs daiktai. Gal tai knyga, rožinis, nuotraukos, gal mylima gėlė, radijo imtuvas ir pan.
- Informacija darbuotojams. Jau atvykus į įstaigą, svarbu, kad artimieji pasidalintų su darbuotojais visa turima informacija apie senolį. Papasakokite apie jo įpročius, pomėgius, asmenines savybes ir t.t.
- Realūs lūkesčiai. Neretai artimieji tikisi, jog atvykę į globos įstaigą senjorai bus nuolat linksmi, aktyvūs, dalyvaus visuose užsiėmimuose, tačiau realybėje gali būti įvairiai. Svarbu atsižvelgti į senjoro fizinę, psichinę bei emocinę būklę, jo poreikius bei galimybes. Neretai galvojame, jog „žinome“, ko senjorui reikia, kas jam yra geriausia, ir bandydami tai įgyvendinti tik sukeliame jam bereikalingą stresą, įtampą, pyktį ar nerimą. Todėl svarbu būti empatiškam ir išgirsti senjorą, ko jis iš tiesų nori.
Socialinių paslaugų teikimo problemos globos namuose
Socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Pagrindinės socialinių paslaugų teikimo problemos:
- Finansavimo trūkumas: Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas. Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.
- Personalo trūkumas ir kvalifikacija: Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema. Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui.
- Infrastruktūros būklė: Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą.
- Socialinė izoliacija ir užimtumo stoka: Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės. Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla. Užimtumo stoka taip pat yra didelė problema, nes gyventojai neturi galimybių realizuoti savo potencialą ir jaustis naudingais.
Socialinių Paslaugų Poreikio Nustatymo Trūkumai
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Metodika. Socialinis darbuotojas arba Įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos privalo įvertinti ir nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį užpildydami socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Jeigu reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir nustatymu, šis terminas gali būti pratęsiamas iki 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos.
Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti įvertintas ir nustatytas per 20 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos - per 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinis darbuotojas, Įstaigos socialinis darbuotojas arba Šeimos socialinis darbuotojas, įvertinęs ir nustatęs asmens socialinių paslaugų poreikį, pateikia asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo ir nustatymo išvadas (toliau - Išvados) Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriui (toliau - Skyrius).
Nepaisant nustatytų terminų, praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų.
Kiekvieną kitą kartą, kai kreipiamasi dėl sprendime nurodytos laikino atokvėpio paslaugos rūšies gavimo per 24 mėnesių laikotarpį, ši paslauga teikiama vaikų su negalia, suaugusių asmenų su negalia artimajam pateikus paslaugą teikiančiai Įstaigai laisvos formos prašymą.
Prašymo kopiją per 3 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos Įstaiga pateikia Skyriui.
Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) sustabdymo ir nutraukimo paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas, atstovaujantis asmuo pagal įgaliojimą), nurodydamas aplinkybes ir laikotarpį, su prašymu kreipiasi į Įstaigą.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Šioje srityje taip pat iškyla problemų, susijusių su biurokratiniais procesais ir sprendimų priėmimo trukme. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami.
Nepaisant formalaus skundų nagrinėjimo proceso, praktikoje asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami apginti savo teises. Skundų nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o sprendimai ne visada būna palankūs pareiškėjams.
Naujovės Socialinių Paslaugų Srityje
Pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, vaikų dienos centrų finansavimas ir akreditavimas pereina į Savivaldybę. Taip pat nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimas, kuris leidžia savivaldai kartu su įstaigomis, turinčiomis licenciją, sudaryti sutartis, kad asmuo gautų dienos globos asmens namuose paslaugas.
Kitais metais jau nuo sausio 1-osios įsigaliojus Vaikų teisių pagrindų įstatymui, bus pradėtos teikti paslaugos vaikams, kuriems yra nustatyas apsaugos poreikis kartu su teisėtu vaiku atstovu.
Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Trumpėja Socialinių Paslaugų Skyrimo Terminai
Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d.
Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d.
Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustatančius subjektus, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo tvarką, kreipimosi dėl socialinių paslaugų procedūrą, socialinių paslaugų skyrimo, jų teikimo sustabdymo ir nutraukimo bei asmens siuntimo į socialinės globos namus, grupinio gyvenimo namus, bendruomeninius vaikų globos namus (toliau kartu - Globos namai) tvarką, skundų nagrinėjimo tvarką.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Įgyvendinant Institucinės globos pertvarkos projektą, bendruomeninių globos namų atidarymas - vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Pagrindinis jos tikslas - tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką, - saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį.
Pasak jo, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų.
Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų. Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai.
Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant.
G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose. Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui.
Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus.
Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai. Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa. Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius.
Išvados
Svarbu patiems suprasti, jog slaugant artimąjį būti visų sričių specialistu yra neįmanoma. Būtina įvertinti savo galimybes, priimti savo ribotumą ir dėl to nesmerkti savęs, o kaip tik ieškoti pagalbos. Siekiant padėti brangiam žmogui, svarbu apsvarstyti įvairias galimybes, tačiau kad ir kaip bebūtų, vieno teisingiausio sprendimo nėra.