Šmeižto ir įžeidimo kompensacija: teismų praktika Lietuvoje

Socialiniai tinklai ir žiniasklaida tapo ne tik informacijos sklaidos ir komunikacijos priemone, bet ir erdve, kurioje vis dažniau susiduriama su žmogaus teisių pažeidimais, įžeidimais ir šmeižtu. Asmenys, kurių atžvilgiu viešai skelbiami nekorektiški komentarai, neretai jaučiasi pažeminti ir siekia apginti savo teises.

Atsakant į klausimą, kokia atsakomybė taikytina už asmens garbės ir orumo pažeidimą, pažymėtina, kad už asmens garbės ir orumo pažeidimą numatyta tiek baudžiamoji (BK 154 str. „Šmeižimas“), tiek civilinė (CK 2.24 str. „Asmens garbės ir orumo gynimas“) atsakomybė.

Šmeižimas baudžiamosios teisės prasme

Šmeižimas baudžiamosios teisės prasme yra tuo atveju, kai apie asmenį yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tokia formuluotė pateikta Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

Šmeižimo požymiai

• Informacijos neatitikimas tikrovei: Paskleista informacija turi būti melaginga, t. y. bet kokie faktai, informacija, žinios, kurie yra neteisingi.
• Informacijos pateikimo būdas: Svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Skleidžiama informacija turi būti pateikta kaip faktas, bet jokiu būdu ne kaip asmens nuomonė, prielaida ar samprotavimas.
• Informacijos paskleidimas: Konstatuojamojo pobūdžio informacija turi būti paskleista, kas reiškia, jog ji turi tapti žinoma nors vienam pašaliniam asmeniui.
• Neigiamas rezultatas: Paskleista tikrovės neatitinkanti informacija turi paniekinti, arba pažeminti asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Be to, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Tačiau jeigu žmogus nurodo melagingus faktus ir mano, kad jie yra teisingi, sąžiningai klysta dėl jų, tuomet šmeižimo nebus.

Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimas

Įstatymai nenustato jokių aiškių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi būti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi būti ginami civilinės teisės priemonėmis.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis.

Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atskyrimo kriterijus - veikos pavojingumas.

Civilinė atsakomybė už garbės ir orumo pažeidimą

Jeigu nėra pagrindo pritaikyti baudžiamąją atsakomybę arba jei asmuo nebuvo apšmeižtas, tačiau buvo įžeistas, nukentėjusiajam galima gintis civiline tvarka kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo.

Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma:

1. Žinių paskleidimo faktas;
2. Faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą;
3. Faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą;
4. Faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Panašiai kaip baudžiamosios atsakomybės atveju, paskelbta turi būti žinia, o ne nuomonė, t. y. žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. O nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Teismai yra išaiškinę, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

Teismų praktika dėl nuomonės reiškimo

Naujausioje savo nutartyje, primtoje 2021 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, teismas nurodė, kad tais atvejais, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškino, kad tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

Alternatyvus teisių gynimo būdas: administracinis nusižengimas ir deliktinė atsakomybė

Asmuo, kurio atžvilgiu viešai socialinėje erdvėje buvo parašytas nekorektiškas, įžeidžiantis komentaras, turi teisę kreiptis į policiją ir teikti pareiškimą dėl Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

Nors straipsnio dispozicija tiesiogiai nenumato, kad straipsnis taikomas viešo įžeidimo atveju, tačiau, vadovaujanti naujausia teismų praktika, šis straipsnis apima ir įžeidžiamą kibimą prie asmens viešojoje erdvėje -socialiniuose tinkluose.

Nustačius, kad asmuo, pažeidęs viešąją tvarką, nukreipė kaltus neteisėtus veiksmus į konkretaus asmens teisių pažeidimą, kyla deliktinė atsakomybė, kuri skirta nubausti asmenis už neteisėtas veikas, kuriomis padaroma žala ne tik viešai tvarkai, bet materialioms kito asmens teisėms.

Civilinės atsakomybės įrodinėjimas būtų palengvintas tokiame procese, nes nutarimas administraciniame procese, kuriuo konstatuoti kaltininko neteisėti veiksmai, kaltė, turėtų prejudicinę galią šioje byloje ir asmeniui reikėtų tik įrodyti, kad jis dėl tokių veiksmų patyrė žalą, kuri tiesiogiai susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, o taip pat pagrįsti žalos dydį.

Išvados

Rašant socialiniuose tinkluose reikia elgtis atsakingai, neįžeidinėti kitų asmenų, įvertinti, ar parašytas komentaras ar įrašas nepažemins ar nesumenkins kitų asmenų orumo ir reputacijos. Už sąmoningą fizinio asmens šmeižimą gali kilti baudžiamoji atsakomybė ir gali tekti atlyginti padarytą žalą.

tags: #smeiztas #ir #izeidimas #kompensacija