Rinkimai - tai demokratinis valstybės valdymo būdas, kai piliečiai gali išreikšti savo valią ir pasirinkti atstovus į valdžios institucijas. Tačiau, kad rinkimai būtų teisėti ir rezultatai būtų pripažinti galiojančiais, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir procedūrų. Vienas iš svarbiausių aspektų - užtikrinti, kad balsavimo biuleteniai būtų tinkamai užpildyti ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kada balsavimo biuletenis gali būti pripažintas negaliojančiu.
Antspaudų svarba
Balsuojant paštu, būtina atkreipti dėmesį, ar rinkimų biuletenis yra su antspaudu. VRK narys teigė, kad Prancūzijos ambasadoje įvyko žmogiška, techninė klaida, dėl kurios kai kurie biuleteniai nebuvo antspauduoti. Dabar keliamas klausimas, ar tokius biuletenius būtų galima įskaityti kaip galiojančius. VRK narys V.Semeška apgailestavo, kad žmonių, kurie stengiasi balsuoti, balsas gali būti neįskaitytas dėl tokios klaidos. Tačiau jis pridūrė, kad bus daromos tam tikros išimtys, kad balsas būtų įskaitytas.
Balsavimo paštu biuletenis
Pasak VRK nario, tokių klaidų kitose šalyse nepasitaikė. Jis teigė, kad kai kurie rinkėjai laiku negavo biuletenių, nes ambasados negali užtikrinti tų šalių paštų veiklos. Kartais vokai su balsavimo biuleteniais atkeliauja jau gerokai po rinkimų.
Dezinformacija ir provokacijos
Pirmadienį socialinėje erdvėje pasirodė balsavimo biuletenio nuotrauka, kurią VRK apibūdino kaip dezinformaciją. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad tokie veiksmai yra netoleruotini ir neatmetama galimybė kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl atsakomybės kaltiems asmenims taikymo.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Klaidos pirmajame ture
Rinkimų gausa šiais metais nebuvo itin sklandi. Pirmojo prezidento rinkimų ir dviejų referendumų metu rinkėjams iškilo problemų: buvo neaišku, už ką pasirašinėjama, kliuvo sudėtinga referendumų klausimo formuluotė, ne visiems užteko balsavimo biuletenių, vienetams rinkėjų teko sužinoti, kad Registrų centro duomenimis jie balsuoti negali, nes yra mirę.
VRK pirmininkė L.Matjošaitytė teigė, kad pirmojo turo klaidos yra išmoktos ir turėtų nepasikartoti. Kadangi rinkimų dieną buvo galima balsuoti bet kurioje Lietuvoje esančioje rinkimų apylinkėje, keliose apylinkėse rinkėjų skaičius pasiskirstė netolygiai ir joms buvo pristatyti papildomi biuleteniai. Per antrąjį rinkimų turą komisijoms išduodamų biuletenių skaičius buvo dar padidintas, todėl biuletenių trūkumo neturėtų būti.
Duomenų neatitikimai
Pirmojo prezidento rinkimų turo metu rinkimų komisija neleido balsuoti moteriai, nes Registrų centro duomenimis ji yra mirusi. L.Matjošaitytės teigimu, tikimasi, kad tokių klaidų nepasitaikys. VRK duomenis apie turinčius teisę balsuoti rinkėjus gauna iš Registrų centro, todėl buvo kreiptasi į Registrų centrą, kad būtų išvengta tokių situacijų ateityje.
Išankstinis balsavimas
Išankstinis balsavimas prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento rinkimuose prasidėjo pirmadienį ir truks iki penktadienio.
Rinkimų teisės principai
Rinkimų teisė yra vienas iš svarbiausių konstitucinės teisės institutų, kuris apibrėžia visuomeninius santykius, susijusius su valdžios institucijų formavimu. Rinkimų teisės normos nustato renkamos viešosios valdžios institucijos formavimo tvarką, rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką: rinkimų skyrimą, rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardas ir apylinkes, rinkimų komisijas, kandidatų iškėlimą ir agitaciją, balsavimą, rinkimų rezultatų nustatymą. Rinkimai vyksta pagal teisės normose nustatytas taisykles.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Konstitucinės teisės doktrinoje sąvoka "rinkimų teisė" suprantama dviem prasmėmis: objektyviąja ir subjektyviąja. Objektyviąja prasme rinkimų teisė - tai teisės normų visuma, reguliuojanti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Subjektyvioji rinkimų teisė - tai asmens teisė dalyvauti rinkimuose. Ji skirstoma į aktyviąją (teisė rinkti) ir pasyviąją (teisė būti išrinktam).
Rinkimų teisės šaltiniai
Pagrindinis rinkimų teisės šaltinis yra Konstitucija, kurioje įtvirtinti rinkimų organizavimo principai ir sąlygos. Kiti svarbūs šaltiniai yra rinkimų įstatymai, Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Rinkimų įstatymai detalizuoja bendrąsias rinkimų teisės nuostatas, įtvirtintas Konstitucijoje. Juose nustatoma rinkimų apygardų sudarymo tvarka, rinkimų komisijų formavimo tvarka, kandidatų registravimo tvarka, balsavimo ir rezultatų nustatymo tvarka, rezultatų paskelbimo, apskundimo tvarka.
Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados yra svarbūs aiškinant rinkimų įstatymų nuostatas ir užtikrinant jų atitiktį Konstitucijai.
Europos Sąjungos teisės aktai taip pat turi įtakos rinkimų teisei Lietuvoje, ypač rinkimų į Europos Parlamentą srityje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Rinkimų teisės konstituciniai principai
Rinkimų teisės principai yra pagrindinės idėjos, kuriomis grindžiamas rinkimų organizavimas ir vykdymas. Šie principai leidžia vadinti rinkimus demokratiškais, o jų rezultatus - teisėtais:
- Visuotinės rinkimų teisės principas
- Lygios rinkimų teisės principas
- Tiesioginių rinkimų principas
- Slapto balsavimo principas
Šių principų laikymasis užtikrina, kad kiekvienas pilietis galėtų laisvai ir lygiomis teisėmis dalyvauti rinkimuose ir išreikšti savo valią.
Išvados
Balsavimo biuletenio pripažinimas negaliojančiu gali turėti įtakos rinkimų rezultatams, todėl svarbu žinoti, kokios yra pagrindinės sąlygos, kada biuletenis gali būti pripažintas negaliojančiu. Antspaudų trūkumas, dezinformacija, duomenų neatitikimai ir kitos klaidos gali lemti, kad balsas nebus įskaitytas. Todėl būtina atidžiai pildyti biuletenius ir laikytis visų nustatytų taisyklių.
tags: #kada #balsavimo #biuletenis #negalioja