Dokumentai, reikalingi asmens neveiksnumui nustatyti, yra išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK). Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose.
Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas. Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).
Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taiegu Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).
Tai parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą. Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Kelias nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo iki globėjo įgaliojimų
2.10 straipsnis. 2015 03 26 įstatymu Nr. (TAR, 2015, Nr. 1). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. 2019 01 11 įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr. 2). Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. 3. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. 4. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos.
5. Senstant visuomenei, vis daugiau šeimų susiduria su skaudžia ir sudėtinga realybe: artimieji, kurie visą gyvenimą buvo savarankiški, dėl senatvinių ligų, tokių kaip demencija ar Alzheimeris, praranda gebėjimą pasirūpinti savimi. Tai nėra tik buitinis klausimas, kas paduos stiklinę vandens ar padės apsirengti. Problema dažnai tampa daug gilesnė - senyvo amžiaus žmogus nebegali adekvačiai vertinti savo veiksmų, tvarkyti finansų, pasirašyti dokumentų ar priimti sprendimų dėl savo sveikatos. Tokiais atvejais artimieji atsiduria teisinėje aklavietėje, nes be oficialaus statuso jie negali atstovauti sergančio tėvo ar motinos banke, „Sodroje” ar gydymo įstaigose. Prieš pradedant bet kokius teisinius veiksmus, būtina suprasti sąvokų skirtumus, nes Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas griežtai atskiria globą nuo rūpybos. Globa yra nustatoma tiems asmenims, kurie dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai yra griežčiausia priemonė. Pripažinus asmenį neveiksniu tam tikroje srityje (ar visose srityse), jam paskiriamas globėjas. Rūpyba skiriama tais atvejais, kai asmens veiksnumas yra apribotas. Tai reiškia, kad žmogus iš dalies supranta savo veiksmus, tačiau jam reikalinga pagalba priimant sudėtingesnius sprendimus, pavyzdžiui, parduodant nekilnojamąjį turtą ar tvarkant didesnes pinigų sumas. Rūpintojas padeda asmeniui įgyvendinti jo teises, tačiau visiškai jo nepakeičia. Procesas prasideda ne teisme, o gydymo įstaigoje. Norint pradėti asmens pripažinimo neveiksniu procedūrą, būtina turėti svarių medicininių įrodymų. Paprastas senatvinis silpnumas nėra pagrindas atimti iš žmogaus veiksnumą. Jums reikės kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (polikliniką), kurioje senyvo amžiaus žmogus yra registruotas. Šeimos gydytojas arba gydytojas psichiatras turi įvertinti paciento būklę ir parengti medicininę pažymą (forma Nr. 027/a). Svarbu paminėti, kad pastaraisiais metais tvarka pasikeitė. Dabar nebeužtenka tik medikų nuomonės. Teismas, gavęs prašymą, kreipiasi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT), kad ši įvertintų asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Kreipiantis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo, biurokratinė dalis yra pati svarbiausia. Netinkamai paruošti dokumentai gali lemti proceso vilkinimą ar atmetimą. Padavus pareiškimą apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą, prasideda teisinis nagrinėjimas. Teismas skiria teismo psichiatrinę ekspertizę. Tai yra kertinis momentas. Teismo psichiatras-ekspertas atlieka tyrimą ir pateikia išvadą, ar asmuo serga psichikos liga ir ar dėl to gali suprasti savo veiksmų reikšmę. Nuo 2016 metų Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią asmuo retai pripažįstamas visiškai neveiksniu visose srityse. Teismas konkrečiai nurodo sritis, kuriose asmuo yra neveiksnus (pavyzdžiui, turtiniuose santykiuose, sveikatos priežiūros srityje), ir sritis, kuriose jis išlieka veiksnus (pavyzdžiui, gebėjimas balsuoti ar sudaryti smulkius buitinius sandorius).
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Kas gali tapti globėju?
Ne kiekvienas norintis gali tapti seno žmogaus globėju. Teismas vertina ne tik giminystės ryšius, bet ir kandidato moralines savybes, finansinę padėtį bei santykį su globotiniu. Amžius ir veiksnumas: Globėju gali būti tik pilnametis, veiksnus asmuo. Tapus globėju, atsiranda prievolė ne tik rūpintis senolio buitimi, maistu ir vaistais, bet ir atsiskaityti valstybei. Globėjas privalo kasmet teikti ataskaitą teismui apie savo veiklą ir globotinio turto valdymą.
Slaugos poreikis vs. Labai svarbu atskirti du procesus, kurie dažnai vyksta lygiagrečiai, bet nėra tapatūs. Specialieji poreikiai nustatomi siekiant gauti finansinę paramą (slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją) ir socialines paslaugas. Tam nereikia teismo. Šį procesą inicijuoja šeimos gydytojas, o sprendimą priima Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Tačiau net ir gavus slaugos išmoką, artimieji automatiškai neįgyja teisės tvarkyti ligonio pinigų ar pasirašyti už jį sutarčių. If ligonis fiziškai nepajėgus, bet protiškai sveikas, užtenka notarinio įgaliojimo.
Procesas nėra greitas. Nuo pareiškimo pateikimo teismui iki galutinio sprendimo priėmimo paprastai praeina nuo 3 iki 6 mėnesių. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, tad pats teismo procesas nekainuoja. Už patį globėjo pareigų atlikimą atlyginimas nėra mokamas, tai laikoma savanoriška ir neatlygintina pareiga, pagrįsta giminystės ryšiais ir moraline atsakomybe.
Tai, jei asmuo dėl psichikos ligos nesuvokia savo veiksmų, jo sutikimas teisiškai nėra validus arba įmanomas. Taip, globėjas turi teisę spręsti dėl globotinio gyvenamosios vietos, jei tai geriausiai atitinka globotinio interesus (pvz., reikalinga nuolatinė profesionali medicininė priežiūra). Tapus oficialiu globėju, viena iš sudėtingiausių užduočių tampa turto administravimas. Įstatymai numato pareigą atskirti globėjo ir globotinio turtą: globotinis privalo turėti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedama jo pensija ir kitos išmokos. Kiekvienais metais globėjas privalo pateikti metinę ataskaitą gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Ataskaitoje turi būti nurodyta, kaip kito globotinio sveikatos būklė, kokios buvo jo pajamos ir kaip jos buvo panaudotos. Svarbu kaupti didesnių pirkinių čekius ar sąskaitas (pavyzdžiui, už vaistus, sauskelnes, specialų maistą, komunalines paslaugas, tenkančias globotiniui). Jei globėjas nori parduoti globotiniui priklausantį butą ar žemę, jis privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Teismas tokį leidimą išduoda tik įsitikinęs, kad gautos lėšos bus panaudotos globotinio gerovei (pvz., geresnei slaugai ar gydymui), o ne globėjo asmeninėms reikmėms.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
tags: #kreiptis #del #neveiksnaus #asmens #globejo #pakeitimo