„Koks bus mano pensijos dydis?“ - šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų.
Ką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas
Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). Šis įstatymas nustato iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką, iki pasibaigs jų mokėjimo terminas ar bus paskirta pensija pagal šį įstatymą, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.
Ką sudaro socialinio draudimo pensija
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - bendroji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - individualioji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
Kas yra pensijų socialinio draudimo stažas ir jo reikšmė
Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - stažas) - laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Minimalusis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - minimalusis stažas) - šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją.
Jeigu žmogus nesukaupia minimalaus stažo, senatvės pensija jam neskiriama. Teisė į senatvės pensiją atsiranda sukaupus minimalųjį 15 metų socialinio draudimo stažą. Norint gauti pilną senatvės pensiją Lietuvoje, būtina sukaupti būtinąjį stažą. Šiuo metu jis siekia 35 metus.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Būtinasis stažas ir jo kaitos tvarka
Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - būtinasis stažas) - šio įstatymo tam tikrai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui apskaičiuoti. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. 2026 metais būtinasis stažas senatvės pensijai yra 34,5 metų, o nuo 2027 metų jis sieks 35 metus.
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis
Bendroji dalis apskaičiuojama pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą bazinę pensiją. Tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m., bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais.
Jeigu žmogaus stažas daugiau nei būtinąjį stažą, bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę.
Apskaitos vienetai (taškai) ir individualioji dalis
Pensijos apskaitos vienetas (toliau - apskaitos vienetas) - santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Socialinio draudimo pensijų indeksavimas - naujo socialinio draudimo pensijų dydžio nustatymas, taikant šio įstatymo nustatytą indeksą. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. Jeigu indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijoms indeksuoti neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jeigu indeksavimas nebūtų vykdomas.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.
Socialinio draudimo pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus asmens papildomai įgytą stažą ir papildomai įgytus apskaitos vienetus.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Įstaigos ir įrankiai: kaip sužinoti savo stažą ir būsimą pensiją
Kiekvienam Lietuvoje dirbančiam gyventojui verta žinoti, kiek darbo stažo yra sukaupęs, kiek socialinio draudimo stažo yra sukaupta ir kiek pensijų apskaitos vienetų (taškų) įgyta, nes abu šie rodikliai turi įtakos būsimos pensijos dydžiui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas.
Norint sužinoti savo stažo dydį - reikia prisijungti prie „Sodra“ paskyros. Savo paskyroje galite gauti duomenis apie sukauptą darbo stažą. Norint sužinoti savo būsimos pensijos dydį, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Kokie laikotarpiai įskaičiuojami į stažą
Į stažą įskaičiuojamas ne tik darbas pagal darbo sutartį, bet ir individuali veikla, savarankiškas darbas ar net tam tikri nedarbo laikotarpiai, jei tuo metu buvo mokamos ar valstybės dengiamos įmokos. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas. Į darbo stažą gali būti įtraukiami ir tam tikri socialiai svarbūs laikotarpiai: vaiko priežiūros atostogos, privalomoji karo tarnyba, ligos laikotarpiai (kai mokamos išmokos), registruotas nedarbas (tam tikromis sąlygomis).
Kas dar įeina į darbo stažą: laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas; laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis; apmokamų atostogų laikas; neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų per metus; neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų; laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo; teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.
Praktiniai pavyzdžiai ir skaičiavimai
Būsimos pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir koks būtų bazinės pensijos rodiklis jums išėjus į pensiją bei sukaupti apskaitos taškai.
Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur. Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja. Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis).
Žmogaus pensijos dydis priklauso nuo to, kiek metų dirbome ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. Jei žmogus sukaupia mažiau stažo, pensija vis tiek skiriama, tačiau ji būna proporcingai mažesnė. Tai reiškia, kad kiekvieni papildomi darbo metai turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui.
Dirbantys pensininkai ir papildomas stažas
Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai.
Specialios situacijos ir papildomos išmokos
Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs. Pranešimą paskelbė: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Kaip patikrinti stažą ir apskaitos vienetus žingsnis po žingsnio
- Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu.
- Palaukite, kol būsite nukreipti per banką į asmeninę „Sodros“ paskyrą.
- Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
- Kiek metų stažo reikia turėti? Kiek metų stažo sukaupėte galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“.
Trumpa lentelė: svarbūs dydžiai (pavyzdiniai metai)
| Rodiklis | Reikšmė (pavyzdžiui, 2023) |
|---|---|
| Bazinė pensija | 246,21 Eur |
| Apskaitos taško vertė | 5,70 Eur |
| Maks. apskaitos vienetų per metus | 5 |
| Minimalus stažas teisėi į pensiją | 15 metų |
| Būtinasis stažas senatvės pensijai | nuo 2027 m. - 35 metai |
Praktiniai patarimai
- Reguliariai tikrinkite „Sodra“ paskyroje sukauptą stažą ir apskaitos vienetus.
- Jeigu dirbate toliau išėję į pensiją, atminkite, kad tai didina jūsų stažą ir apskaitos vienetus.
- Jei turite pertraukas darbe, pasitikrinkite, ar tam laikotarpiui nepriklauso įskaitomi periodai (motinystė, ligos išmokos, registruotas nedarbas ir pan.).
- Suplanuokite likusį darbo laiką taip, kad sukauptumėte būtinąjį stažą arba daugiau apskaitos vienetų, jeigu siekiate didesnės pensijos.