Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.
Kas yra įvaikinimas ir jo pasekmės
Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Kada vaiko sutikimas reikalingas
Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti. Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje.
Taip pat skaitykite: Sakytinė kalba kūdikių namuose
Prioritetai ir tarptautinio įvaikinimo sąlygos
Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos.
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas, pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje.
Užsienio piliečių šeimoms sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, t. y. vaikų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikų (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupių. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Parengiamasis etapas: kas gali įvaikinti ir kokie reikalavimai
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Taip pat skaitykite: Globa Lietuvoje
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui: kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį; kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų); kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką; kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai; kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).
Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
GIMK mokymai ir pasirengimas
Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Turite pateikti prašymą įvaikinti, Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a).
Taip pat skaitykite: Globos namų istorija Panevėžyje
Įvaikinimo procesas susideda iš 2 etapų. Pirmasis etapas yra pasirengimas (trunka iki 5 mėnesių). Po jūsų prašymo įvaikinti pateikimo per 20 d. d. yra atliekamas pirminis vertinimas. Jei pirminio vertinimo metu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių jūs negalėtumėte būti įtėviai, jūs esate nukreipiami į globos centrą, kuriame bus vedami globėjų ir įtėvių rengimo kursai.
Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupinės sesijos ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai, tačiau pagal poreikį gali būti organizuojama ir daugiau. Mokymų pabaigoje jums per 10 d. d. yra pateikiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti.
Mokymus sudaro 7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai. Tarnybos atestuoti asmenys grupinių ir individualių susitikimų metu vertina pagal GIMK programos 5 gebėjimų sritis šeimos (asmens) motyvus ir padeda atskleisti šeimos galimybes ir pasirengimą įvaikinti vaiką.
Vaiko kilmė - viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi.
Dėl to GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs - šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.
Įvaikinimo etapai: žingsnis po žingsnio
- Pirmas žingsnis: Kreipimasis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
- Antras žingsnis: Dokumentų pateikimas.
- Trečias žingsnis: Pasirengimo įvaikinti patikrinimas.
- Ketvirtas žingsnis: Mokymai būsimiems įtėviams.
- Penktas žingsnis: Išvados apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pasirengimą įvaikinti.
- Šeštasis žingsnis: Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
- Septintas žingsnis: Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.
- Aštuntas žingsnis: Teisminis procesas dėl įvaikinimo.
Po jūsų prašymo įvaikinti pateikimo per 20 d. d. yra atliekamas pirminis vertinimas. Jei pirminio vertinimo metu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių jūs negalėtumėte būti įtėviai, jūs esate nukreipiami į globos centrą, kuriame bus vedami globėjų ir įtėvių rengimo kursai.
Po mokymų parengta išvada dėl pasirengimo vaiko įvaikinimui parengima trunka ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo įtėviams skirtų mokymų pasibaigimo. Su parengta išvada yra supažindinami įvaikintojai. Tarnyba, gavusi teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą įrašyti norinčius įvaikinti asmenis ar jų neįrašyti į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Pasiūlymas vaiko įvaikinti, susitikimas ir teisminė procedūra
Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas: tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi įvaikintojų, įrašytų į sąrašą, lūkestį dėl vaiko, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus. Jeigu Sąraše yra kelios vaiko poreikius atitinkančios šeimos, vaikui parenkami tie asmenys, kurie pirmiau įrašyti į šį sąrašą.
Savo sutikimą ar atsisakymą įvaikinti pasiūlytą vaiką Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu turėsite pateikti ne vėliau kaip per 10 d. d. nuo susipažinimo su informaciniu raštu apie galimą įvaikinti vaiką, dienos. Prieš susitinkant su vaiku, įtėviams pateikiama visa turima informacija: vaiko sveikatos istorija, raidos ypatumai, charakterio bruožai ir teisinė situacija (kodėl jis gali būti įvaikinamas). Pirmasis susitikimas paprastai vyksta vaiko saugioje aplinkoje (globos namuose arba pas budintį globotoją), dalyvaujant specialistams, kurie padeda užmegzti ryšį.
Antroji įvaikinimo stadija - teisminis procesas. Norint įvaikinti sutuoktinio vaiką, būtina pateikti teismui prašymą, kartu su savivaldybės išvada apie sutuoktinio tinkamumą tapti įtėviu. Ši išvada parengiama po privalomų mokymų ir vertinimo, kuriame atsižvelgiama į gyvenimo sąlygas, šeimos stabilumą, finansines galimybes bei emocinį ryšį tarp vaiko ir įtėvio.
Įvaikinimas gali būti leidžiamas, kai vaiko biologinis tėvas (motina) (įrašyti vaiko gimimo liudijime) yra patvirtinęs (-usi) teisme sutikimą įvaikinti vaiką, vienas iš biologinių tėvų yra miręs, nežinomas arba tėvui (motinai) neterminuotai apribota tėvų valdžia. Kai biologinis tėvas ar motina nedalyvauja vaiko gyvenime - nesirūpina, nebendrauja, neteikia išlaikymo - įvaikinimas gali būti galimas ir be jo sutikimo.
Sutuoktinio vaiko įvaikinimas (supaprastinta procedūra)
Sutuoktinio vaiko įvaikinimas yra viena dažniausių ir paprasčiausių įvaikinimo procedūrų Lietuvoje. Jos pagrindinis tikslas - teisiškai įtvirtinti šeimoje jau egzistuojantį ryšį tarp vaiko ir jo patėvio ar pamotės. Sutuoktinio vaiko įvaikinimas yra supaprastinta įvaikinimo forma, tačiau vis tiek tai yra teisminis procesas. Jis galimas tik tada, kai įvaikinimas atitinka vaiko interesus - tai yra esminis kriterijus, kurį vertina teismas.
Sutuoktinio vaiko įvaikinimo atveju mokymai dažniausiai nėra privalomi, tačiau tarnyba vis tiek turi parengti išvadą dėl jūsų pasirengimo įvaikinti. Kreipimasis į tarnybą: pirmiausia kreipiamasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą) dėl pradinio įvertinimo. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas: per 10 dienų terminą tarnyba sutikrina valstybinius registrus (teistumą, neveiksnumą, ankstesnę globos patirtį). Jums patiems šių pažymų iš policijos ar teismų užsakinėti nereikia - užtenka pasirašyti sutikimą duomenų tikrinimui.
Pageidavimai, amžius ir sveikatos kriterijai
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios.
Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai. Daugiausia galimų įvaikinti vaikų turi mažesnių ar didesnių sveikatos sutrikimų, negalių. Tačiau dažniausiai šeimos, laukiančios įvaikinti, pageidauja sveikų arba nežymių sveikatos sutrikimų turinčių vaikų ir tik nedaugelis ryžtasi priimti vaiką su raidos ar akivaizdesniais sveikatos sutrikimais.
Laikinoji ir nuolatinė globa, teismo vaidmuo
Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių. Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas.
Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Praktinės pastabos: bendravimas su įvaikintais vaikais ir išsaugojimas identiteto
Užsienio piliečių šeimos, neretu atveju, bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis. Tokiu būdu sudaromos galimybės įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje. Užsienio piliečių šeimos, kuriose auga įvaikinti vaikai iš Lietuvos, dažnai ir atvyksta į Lietuvą.
Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus. Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos.
Trukmė ir išlaidos
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos. Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su: dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); atstovo, advokato paslaugomis; žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) - 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.); kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.
Socialinės garantijos įtėviams
Tėvystės išmoka gali būti mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės atostogos turi būti suteikiamos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.
Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama įvaikį prižiūrinčiam vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, jeigu vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vienintelis išskirtinumas, kad vaiko priežiūros išmoka mokama 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai, nepaisant įvaikinto vaiko amžiaus, t. y. iki vaikui sueis 18 metų.
Psichologiniai ir praktiniai apsvarstymai norint įvaikinti
Nemažai porų susimąsto apie įvaikinimą. Šis žingsnis yra be galo rimtas ir atsakingas. Apsisprendimo bei pasiruošimo procesas yra labai individualus. Tačiau žmonės, norintys įsivertinti savo motyvus, gebėjimus bei galimybes, tai gali padaryti globėjų ir įtėvių rengimo programos metu.
Svarbu atsiminti: Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką yra sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, kurie trunka visą gyvenimą. Todėl apsisprendimas įvaikinti turėtų būti vieningas tarp sutuoktinių, tvirtas ir labai sąmoningas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kokia yra jūsų artimiausios aplinkos žmonių nuomonė į įvaikinimą. Prieš įvaikinant svarbu apsvarstyti, su kokiomis sveikatos problemomis ar negalia galėtumėte priimti vaiką. Kokios vaiko sveikatos problemos jums būtų visiškai nepriimtinos, su kuriomis susidūrę, negalėtumėte padėti vaikui ar užtikrinti jo poreikių. Apsvarstykite, ar esate linkę bendradarbiauti, kreiptis pagalbos į specialistus.
Specialios pastabos apie informacijos teikimą ir konfidencialumą
Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Mano tikslas - nuimti šią naštą nuo Jūsų pečių ir užtikrinti sklandų procesą. Padėsiu Jums visais įvaikinimo etapais: nuo dokumentų rengimo iki atstovavimo teisme.
| Etapas | Trukmė / pastabos |
|---|---|
| Parengiamasis etapas (pirminis vertinimas) | Iki 20 darbo d.; nukreipimas į mokymus jei tinka |
| GIMK mokymai | Ne ilgiau nei 3 mėn.; 7 grupinės sesijos ir ≥2 individualūs susitikimai |
| Išvada dėl pasirengimo | Per 10 darbo d. nuo mokymų pabaigos |
| Įrašymas į sąrašą | Per 3 darbo d. nuo išvados gavimo |
| Galimo vaiko pasiūlymas | Priklauso nuo pageidavimų ir vaiko poreikių |
| Teisminis procesas | Trukmė priklauso nuo bylos sudėtingumo |
tags: #negimusiu #kudikiu #ivaikinimas