Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta pensijų indeksavimas Lietuvoje, kokie pokyčiai numatomi nuo liepos mėnesio, ir kaip tai paveiks šalies pensininkus.
Pensijų indeksavimo principai
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji pensijos dalis didėja dėlto, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Dirbančių pensininkų perskaičiavimas
80 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų bei per 43 tūkstančius negalios pensijos gavėjų vis dar aktyvūs darbo rinkoje - jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Dėl to kiekvienais metais jų pensijos padidėja. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Jei žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai.
Nuo liepos 1 d. vykstantys pokyčiai
Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 eurus. Anot ministrės M., „Parengta nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, papildoma išmoka jau šiemet pagerins vienišų šalpos pensijų gavėjų ir mažų pensijų priemokų gavėjų padėtį“.
Teisinis reguliavimas ir pokyčiai 2022-2024 metais
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. 2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendras pensijų augimas 2022 m. buvo apie 16-17 proc., o 2021 m. - apie 10 proc.
Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai: bazinė socialinė išmoka (BSI) nuo 2024 m. sudarys 55 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - iki 176 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - iki 165 eurų, o šalpos pensijų bazė kitoje srityje keisis priklausomai nuo gavėjų kategorijos.
Šie didėjimai yra įrankiai, skirti užtikrinti pensijų adekvatumą ir kovoti su skurdu tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ministrė M. Navickienė priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti vidutinę senatvės pensiją 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Pokyčiai 2025-2026 m. ir papildomas indeksavimas
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 10,63 proc. Dėl papildomo 2025 m. pradžioje numatomo indeksavimo, tikslūs dydžiai bus apskaičiuoti individualiai. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, papildomas indeksavimas plačiajam spektrui - 3-5 % priklausomai nuo stažo ir išmokos rūšies. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu, o jei techniškai nepavyktų - rugpjūčio mėnesio mokėjimuose su retroaktyvumu.
Sodra skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra apie 630-667 eurų (skirtumas priklauso nuo laikotarpio). Po indeksavimo kitais metais ji gali išaugti apie 64-69 eurus, pasiekti maždaug 731-873 eurus, priklausomai nuo asmens stažo ir apskaitos taškų.
Kilus papildomam indeksavimui 2026 m., kai kurie asmenys, ypač turintys didesnį stažą, gali gauti didesnes išmokas. Ministerija teigia, kad indėlis į rezervo dydį bus stabilus, o gautos papildomos išmokos padės išsaugoti perkamąją galią bei sumažinti skurdo riziką vyresniame amžiuje.
Keliasdas pokyčių dovanojimo įstatymų projektai ir ką tai reiškia jums
Šiandien Seimas svarsto pataisas dėl Pensijų skyrimo tvarkos - siūloma, kad pavėlavus kreiptis dėl pensijos, pinigai nebūtų prarandami. Taip pat svarstoma palikti 40 proc. ribą didinant pensiją už kiekvienus metus atidėto mokėjimo laikotarpį, tačiau kai kurios pataisos nenumato ribos. Ministerija face to say, kad būtina išlaikyti ribą 40 proc., kad būtų išvengta neproporcingų valstybės išlaidų ir administracinės naštos.
Tačiau galimos alternatyvos - atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant paprašyti arba laikyti pavėlavimą prilygintam pensijos atidėjimui. Ekspertai pabrėžia, kad didesnis rezervų kaupimas turėtų tarnauti ilgalaikiams finansiniams tikslams, o ne trumpalaikėms politinėms priemonėms.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Apibendrinimas pokyčių kontekste
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal IK, kuris skaičiuojamas iš keturių iš eilės einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo. ERS duomenys ir Finansų ministerijos prognozės rodo, kad šiemet tikslūs indeksavimo koeficientai gali kisti iki rugsėjo, tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. papildomas indeksavimas įsigalios ir poveikis bus iškart juntamas. Gavėjams nereikės kreiptis - perskaičiavimas įvyks automatiškai.
| Metai | Vidutinė senatvės pensija (EUR) be stažo | Prognozuojamas didėjimas (EUR) po indeksavimo |
|---|---|---|
| 2024 | ~600 | - |
| 2025 | ~667 | ~68 |
| 2026 | ~804,6 | ~68,5 |
Be to, nuo šių metų pradžios didėja vaiko išmokos ir kitos socialinės išmokos: vienkartinės išmokos vaikui, vaiko priežiūros išmokos, globos išmokos ir kt. Tai dalis platesnių socialinių parametrų, kurie kartu su pensijų didinimu sudaro svarbią socialinę politiką, siekiančią užtikrinti adekvatų senatvės gyvenimą ir mažinti skurdą.