Pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijų nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Lytinių ląstelių ar embriono recipiento, lytinių ląstelių donoro, donorų ne sutuoktinių duomenys yra konfidencialūs, o jų tapatybė gali būti atskleidžiama tik gavus jų sutikimą, kai asmuo sulaukia pilnametystės. Embriono atsisakymas galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.
Gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė) - specialus pasiūlymas iki birželio 30 d. Jei natūralus apvaisinimas įvyksta, spermatozoidai apvaisina kiaušinėlį ir užsimezga nauja gyvybė. Dažnai poroms nepavyksta pastoti natūraliai, todėl prieš dirbtinį apvaisinimą svarbu pasiūlyti kitus nevaisingumo gydymo būdus, įvertinant priežastis. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra, o IVF - kitas vienas iš veiksmingiausių metodų, leidžiantis apvaisinti kiaušinėlius laboratorijoje.
IVF procedūra vadinama apvaisinimu mėgintuvėlyje: moters kiaušialąstėms apvaisinti reikalingos laboratorijos sąlygos, po kurios embrionas perkeltas į gimdą. Procedūros metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria tyrimus ir suplanuoja gydymo būdus. Iki embriono perkėlimo vyksta moters organizmo stimuliacija hormonais, surenkama kiaušidžių veiklos medžiaga, randami gemaliniai stadijų embrionai ir auginami inkubatoriuose, kol embrionas yra paruoštas perkelti. Išsivystęs zigota toliau dalijasi, taps dviejų - keturių ląstelių embrionu. Taip pat būtina žinoti, kad kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti, o gydymo paslaugų kompensavimą reglamentuoja PSDF biudžetas.
Pagalbinio apvaisinimo išlaidų finansavimas Lietuvoje yra aktuali tema: valstybė kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje. Tačiau naujos akreditacijos, licencijos ir personalo kvalifikacijos reikalavimai gali sparti keisti teikiamų paslaugų terminus ir apmokėjimo tvarką, todėl kai kurios įstaigos gali nepristatyti paslaugų nuo sausio pirmosios. Ligoninių kasos atstovai įspėjo apie laikus, kai įgyvendinti naująją sistemos tvarką bus sudėtinga. Tačiau dalinai tikslūs duomenys rodo, jog apie tūkstantį valstybės lėšomis apmokamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų per metus tikėtina atlikti, nors realiai poreikis daug didesnis, kadangi nevaisingų porų Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarka gali būti diskriminacinė: ji taikoma nevaisingoms poroms be bendro biologinio vaiko ir vaikui, gimstančiam po procedūros. SAM nurodo, kad moters amžiaus riba įstatymuose turi būti pagrįsta sveikatos apsaugos rekomendacijomis. PSO teigia reprodukcinio amžiaus ribą 15-49 metai, o Lietuvoje amžiaus cenzas taikomas tik tam tikroms procedūroms ar specifiniams atvejams. Sabatauskaitė ragina sudaryti galimybę vyresnėms nei 42 metų moterims gauti valstybės kompensuojamą pagalbinio apvaisinimo paslaugą, nes amžius yra svarbus veiksnys, bet neturėtų būti vienintelis kriterijus sprendžiant dėl gydymo būtinybės ir sėkmės.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
- Pagalbinio apvaisinimo įstatymai nustato prioritetus ir ribas, įskaitant embriono donorystę bei jos laiką.
- Lytinių ląstelių ar embriono donorystė bei jų tapatybė reglamentuojami, kokie duomenys gali būti atskleisti.
- Aukštesnio amžiaus moterims gali būti ribojama teisė į kompensuojamą gydymą, tačiau galimybė toliau nagrinėti keičiamas rekomendacijas.
- Valstybės biudžeto lėšos apima tyrimus, medikamentus, stebėseną ir patį procedūros procesą, tačiau vaistų kompensavimas gali būti papildomai svarstomas ateityje.
- Akreditacijos ir licencijavimo procesai gali paveikti įstaigų galimybes teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas nuo naujo periodo pradžios.
Taigi, pagrindiniai klausimai apima: kaip nustatomas kompensavimo tvarkos pagrindas, kokie yra amžiaus ribų pagrindai ir kaip sprendžiamos embriono donorystės bei lytinių ląstelių donorystės konfidencialumo problemos. Taip pat svarbu suprasti, kaip į įstaigas įgyvendinami nauji reikalavimai, kad paslaugos galėtų būti teikiamos kokybiškai ir saugiai žmonėms.
Gydymo kaina ir finansavimas liečia ne tik procedūros kainą, bet ir stimulacinių vaistų kainą, kurių šiuo metu gali nekompensuoti, tačiau planuojama įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. Vienas kiaušidžių stimuliacijos gydymo atvejis gali kainuoti iki 2 tūkst. eurų. Po to seka embrionų kultivavimas ir perkėlimas į gimdą, taip pat galimi genetiniai tyrimai prieš embriono perkėlimą ar papildomi tyrimai, kurie gali būti reikalingi tam tikroms poroms. Analizės rodo, kad nuo sausio pradžios nauja įstatymų tvarka turi būti įdiegta ir prireikus kompensavimas gali būti laikinas ribotas dėl akreditacijų ir licencijų.
Kaip veikia apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) – Nassim Assefi ir Brian A. Levine
Galiausiai, svarbu atsižvelgti į platesnį kontekstą: amžiaus cenzas, teisiniai ir etiniai aspektai, taip pat galimybė kai kuriems vyresniems nėščioms moterims gauti kompensaciją, įvertinant sveikatos rizikas ir sėkmės tikimybę. Lygių galimybių kontrolierė pabrėžia, jog amžiaus kriterijus yra vienas iš daugelio veiksnių, kuriuos reikia įvertinti prieš taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras. Reikia atsižvelgti į klinikų licencijas, personalo kvalifikaciją ir valstybinių lėšų paskirstymo principus, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai visiems pretenduojantiems poroms.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka