Daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų, šiuo metu kaupiančių lėšas II pensijų pakopoje, nėra apsisprendę dėl ateities.
Pristatydama naujausią SEB banko II pensijų pakopos barometrą, I. Pigagienė atkreipia dėmesį, kad ryžtu toliau kaupti II pakopoje išsiskiria aukštesnio išsilavinimo ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie yra sukaupę daugiau lėšų II pakopos fonduose negu vidutinė suma, SEB banke siekianti 8,5 tūkst. eurų. Iš viso pasiryžimą toliau kaupti ir palaikyti sistemą išreiškia 28 proc. Daugumai žmonių 30 proc.
Pensijų Kaupimo Problemos ir Perspektyvos
„Daug Lietuvos gyventojų dar nėra priėmę sprendimo dėl tolesnio kaupimo. Tyrimas taip pat rodo, kad žmonėms trūksta informacijos. Net 3 iš 5 respondentų (62 proc.) teigia, jog nėra gerai susipažinę su išėjimo iš II pakopos pasekmėmis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti. Tai sukuria terpę emocijomis grįstiems sprendimams, kai pasirinkimą lemia ne faktai ar individualūs skaičiavimai, o neapibrėžtumo jausmas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į labai aukštą pensininkų skurdo lygį, kuris Lietuvoje siekia 40 proc., kai bendras Europos Sąjungos sudaro 15 procentų. Pasak T. Povilausko, I pakopos pensijos mokamos iš „Sodros“ biudžeto, tačiau pensininkų ir darbingo amžiaus asmenų santykis stabiliai didėja ir toliau beveik neišvengiamai didės. Todėl į darbo rinką įsiliejantiems jaunuoliams ilgainiui teks vis didesnė našta išlaikyti pensijos sulaukusią savo tėvų kartą.
„Šios naštos svoris - tai mokesčiai, kurių didesnių nenori niekas. T. Povilausko teigimu, siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, ateityje Lietuvoje gali tekti didinti pensinį amžių arba skatinti imigraciją. Kita išeitis - šiandien prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį, gerai apskaičiuoti ir išsirinkti geriausią sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikiančių pensijų fondų vidutinė metinė grąža (svertinis vidurkis) siekia 9,4 procento ir gerokai lenkia infliaciją.
Taip pat skaitykite: Informacija apie minimalią pensiją
T. Povilauskas ir I. Pigagienė sutaria, kad spontaniškai atsiėmę lėšas be plano juos investuoti ar išleisti būtinosioms reikmėms, gyventojai gali pasiduoti emocijoms. „Išsekus pinigams apima stiprus nusivylimas, kad nebeišeina išlaikyti padidėjusio vartojimo lygio ir reikia riboti norų sąrašą“, - pastebi „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė I. Pigagienė. Anot jos, panašios emocijos gali aplankyti ir verslus, ypač prekybininkus ir paslaugų teikėjus, nes staiga pašokę pardavimai sužadina verslo apetitą, tačiau vėliau seka „kietasis nusileidimas“, mat vartotojų pajamų šaltinis yra vienkartinis, o ne tvarus ir ilgalaikis.
„Tad priimant svarbų sprendimą dėl tolesnio kaupimo ar nutraukimo, pirmiausia būtina pripažinti asmeninę atsakomybę ir faktą, kad kaupimas turės didelę įtaką saugiam ir oriam gyvenimui ateityje“, - apibendrina I.
SEB tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik 8 proc. žmonių gali tvirtai pasakyti, jog trečdalio dabartinių savo pajamų jiems visiškai pakaktų išgyventi. 31 proc. gyventojų pažymi, kad sugebėtų, nors būtų sunku. Didžiausia dalis - 53 proc. apklaustųjų Lietuvoje pripažino, kad tris kartus sumažėjus pajamoms išgyventi nesugebėtų.
„Atsiimtos lėšos artimiausiu metu gali sukelti vartojimo šuoliuką šalies ekonomikoje, tačiau tai ekonomikai ilgalaikės teigiamos įtakos neturės. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje dar išaugs įvairios socialinės rizikos ir pajamų atskirtis“, - dėsto ekonomistas. Jis pastebi, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarptautiniame EBPO tyrime, kuriuo matuojama, kiek susitraukia gyventojų pajamos išėjus į pensiją. Kita vertus, tie patys EBPO skaičiavimai rodo, kad įtraukus II pakopos pensijų kaupimą, šis rodiklis išaugtų iki 48 procentų. O pridėjus III pakopą, būtų galima išsaugoti apie 70-80 proc.
III Pakopos Pensijų Kaupimas: Darbdavių Indėlis
Darbuotojai Lietuvoje ima sukti galvą, ką daryti su II pakopos pensijų fonde sukauptomis lėšomis - ar atsiėmus dalį jų užteks lėšų pragyventi pensiniame amžiuje. Į pagalbą skuba darbdaviai: jie siūlo ne tik prisidėti prie kaupimo, bet ir kitas priemones, didinančias žmonių galimybes daugiau užsidirbti ateityje.
Taip pat skaitykite: SEB pensijų apžvalga
III pakopos pensijų kaupimas išsiskiria tuo, kad darbuotojas gali laisvai pasirinkti įmokų dydį, fondą ir rizikos lygį. Papildomą impulsą suteikia tai, kad prie jo įmokų gali prisidėti ir darbdavys, dažnai tokiu pat dydžiu. „Kai mėnesinė įmoka padvigubėja, kaupimas tampa gerokai spartesnis: pavyzdžiui, per dešimt metų vidutinį atlyginimą gaunantis mūsų darbuotojas gali sukaupti iki 30 tūkst. eurų papildomų lėšų, nevertinant investicinės grąžos“, - sako Inga Abraškevičė, „Telia“ Atlygio ir naudų vadovė.
Nors tarp darbdavių ši priemonė dar nėra plačiai paplitusi, naujausias „SEB Life and Pension Baltic SE“ tyrimas atskleidžia, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų darbdavio įmokas į pensijų fondą laikytų ne tik svarbia, bet ir viena labiausiai motyvuojančių darbo naudų.
„Kas antras apklaustasis teigė, kad įmonėje, kuri kaupia darbuotojų ateičiai ir taiko sąžiningo atlygio politiką, liktų dirbti ilgiau, o daugiau nei trečdalis (38 proc.) sutiko, kad toks darbdavio įsipareigojimas skatintų aktyviau prisidėti prie ilgalaikių įmonės tikslų“, - teigia „SEB Life and Pension Baltic SE” Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.
Dešimtmetis, vertas 30 tūkst. eurų
Viena pirmųjų Lietuvos įmonių, kurios III pakopos pensijų kaupimo programą su darbdavio priedu pasiūlė dar prieš dešimtmetį, buvo „Telia“. Šiandien tai - viena mėgstamiausių įmonės darbuotojams siūlomų galimybių.
Pagal „Telia“ taikomą modelį, darbuotojų, kurie nusprendžia kaupti III pakopos pensijai, įmokos yra padvigubinamos - prie darbuotojo skiriamos sumos įmonė prisideda tokio pat dydžio įmoka. Tokiu būdu, gaunant vidutinį atlyginimą šioje bendrovėje, neįskaičiuojant investicinės grąžos per 10 metų pensijai galima papildomai sukaupti iki 30 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla ir motinystė Lietuvoje
„Telia“ Atlygio ir naudų vadovės teigimu, šis sprendimas, prieš dešimtmetį buvęs naujovė, šiandien tapo natūraliu įmonės kultūros elementu: „Kai pradėjome, rinkoje tokių iniciatyvų beveik nebuvo. Žinojome, kad norime padėti žmonėms ramiau žiūrėti į ateitį. Darbuotojai labai vertina ne tik šią, bet ir kitas naudas, susijusias su finansiniu raštingumu“.
I. Abraškevičė pasakoja, kad, turint galvoje senstančią Lietuvos darbo jėgą, finansinė pagalba darbuotojams reiškia nebe tik patrauklius III pakopos pensijų pasiūlymus: „Tai ir pagalba žmonėms, kad jie galėtų kuo ilgiau išlikti konkurencingi darbo rinkoje. Tam pasitarnauja horizontalios ir vertikalios karjeros galimybės, sveikatingumo, psichologinės gerovės ar finansinio raštingumo iniciatyvos. Taip pat - nenutrūkstami lyderystės, dirbtinio intelekto, naujausių technologijų, pokyčių valdymo mokymai, leidžiantys prisitaikyti prie spartaus skaitmeninio pasaulio tempo. Dirbantys „Telia“ žino, kad būdamas čia visada esi technologijų priešakyje“, - sako I. Abraškevičė.
Jos teigimu, įmonė tai daro tam, kad žmonės turėtų įrankius išlikti aktualūs darbo rinkoje ilgai. Be to, vyresni darbuotojai ilgainiui taps ypač reikalinga darbo rinkos dalimi - iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti apie 30 procentų. Todėl investicijos į jų darbingumą, įgūdžius ir finansinį saugumą yra strateginės.
I. Pigagienė primena, kad tokios priemonės yra naudingos ne tik pačioms organizacijoms bet ir visai visuomenei. „Kaupdami darbuotojų ateičiai darbdaviai parodo, kad yra socialiai atsakingi ir jiems rūpi darbuotojų gerovė bei finansinė ateitis. Demografinės šalies tendencijos rodo, kad valstybės mokama pensija galės užtikrinti tik apie trečdalį buvusių pajamų, todėl papildomas kaupimas pensijai - būtinas“, - sako ji.
Norint užsitikrinti orią senatvę, rekomenduojama pasiekti bent 70-80 proc. buvusių žmogaus pajamų pensijos lygį. Tam vien tik „Sodros” ir II pakopos pensijos nepakaks - reikalingas papildomas kaupimas.
Vis dėlto dalyvavimas III pakopos pensijų fonduose Lietuvoje dar nėra tapęs populiariu įpročiu nei kas mėnesį atidedant patiems, nei kaupiant kartu su darbdaviu. Šių metų viduryje III pakopos fonduose kaupė 8 kartus mažiau - vos apie 176 tūkst. gyventojų - nei II pakopoje, kurioje dalyvavo kiek daugiau nei 1,4 mln. žmonių. Daug gyventojų šią galimybę atranda tik dabar, o lietuvių įsitraukimas į šias programas yra vis dar gerokai kuklesnis nei Vakarų Europos šalyse, kur papildomi pensijų planai darbovietėse jau seniai tapę įprasta atlygio dalimi: pavyzdžiui, Švedijoje darbuotojų ateičiai kaupia apie 90 proc. darbdavių.
Tai reiškia, kad dauguma šalies dirbančiųjų finansinius ateities klausimus vis dar sprendžia savarankiškai, nors pamažu daugėja darbdavių, kurie praktiškai demonstruoja, kiek gali lemti papildomas kaupimas.
Finansinis saugumas tampa darbuotojų prioritetu.
Kaip Pradėti Galvoti Apie Pensiją?
I. Pigagienė sako, kad pirmasis žingsnis turėtų būti labai paprastas - tiesiog skirti laiko pasidomėti ir pasiskaičiuoti savo būsimą pensiją, pasinaudojant rinkoje esančiomis pensijų skaičiuoklėmis. „Pensija dažnai atrodo kaip kažkas tolima, miglota ir dar neaktuali, kol galiausiai priartėjus prie pensinio amžiaus tampa per vėlu pradėti tuo rūpintis. Itin svarbu nors ir nedidelėmis sumomis pradėti kaupti senatvei kuo anksčiau, nes kaupiant lėšas ilgą laiką atsiranda sudėtinių palūkanų efektas - investuojamos ne tik įmokos, bet ir jų sukaupta investicinė grąža, kas gali ženkliai padidinti sukauptą sumą ilguoju laikotarpiu“, - aiškina I. Pigagienė.
Taip pat svarbu - pasidomėti, ką gali pasiūlyti darbdavys. „Ne visi žino, kad kai kuriose įmonėse darbuotojo įmoka pensijai gali padvigubėti vien todėl, kad darbdavys papildomai prisideda tokiu pačiu dydžiu prie darbuotojų mokamos pensijų įmokos. Tai gali tapti svarbia pensijai sukauptų lėšų dalimi“, - sako I.
Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc. jūsų šiandienos pajamų.
Kokia nauda toliau kaupti?
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 364 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Finansų rinkų svyravimai
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Įmokų didinimas
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
III Pakopos Pensijų Fondų Apžvalga
Pristatome jums jau tradicine tapusią trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatų apžvalgą. Kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose - tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas, tam galima skirti norimą sumą, į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys.
Šiuo metu mūsų šalyje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo keturi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB (SEB investicijų valdymas - keturi fondai: SEB pensija 58+, SEB pensija 50+, SEB pensija 18+ bei SEB index.
Taigi, rugsėjo mėnesio pabaigoje bendra trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų aktyvų vertė jau siekė 368,16 milijonų eurų bei šiais metais ji jau pakilo kiek daugiau nei ketvirtadaliu, o per pastaruosius trejus metus - 82,2 procento.
Tarp atskirų trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų lyderiu pagal turimą turtą ir toliau išlieka Šiaulių banko SB Asset Management įmonė (41,9 procento visų aktyvų, kai prieš metus - 42 procentai) su 154,2 mln. eurų. Nuo metų pradžios valdomų aktyvų vertė pakilo kiek daugiau nei ketvirtadaliu, o per pastaruosius trejus metus - net daugiau nei dvigubai.
2024 metais sparčiausiai, t.y. net 123,8 procento, savo valdomą turtą didina Goindex valdomi fondai, tiesa, tai susiję su žema palyginamąją baze. Be to, dideliu aktyvų prieaugiu, kuris siekė 75,3 procento, išsiskyrė ir Swedbank investicijų valdymas, kuris tuo pačiu labiausiai iš visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų per trejus metus kilstelėjo turimo turto vertę, t.y. net daugiau nei dešimt kartų.
Nors Luminor investicijų valdymo turimas turtas yra antras pagal dydį (24,1 procento visų aktyvų) tarp visų šio tipo pensijų fondų valdytojų, tačiau jis tiek šiais metais, tiek per pastaruosius trejus metus augo absoliučiai lėčiausiai, t.y. Swedbank investicijų valdymo klientų skaičius sudaro net beveik trečdalį visų trečiosios pakopos pensijų fondų dalyvių, arba daugiausiai tarp visų valdytojų. Jų kiekis vien šiais metais pašoko net 51,5 procento (sparčiau naujus klientus pritraukė tik Goindex fondai, t.y. jų padaugėjo net 83,1 procento), o per pastaruosius trejus metus - net 35,3 karto, kas iš tiesų yra įspūdingas šuolis ir įsiveržimas į šią rinką. Tuo tarpu vienintelio Luminor įmonės valdomi trečiosios pakopos pensijų fondai prarado klientus, t.y.
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, kaip matome paveikslėlyje su diagramomis, absoliučiai daugiausiai turto ir toliau valdo INVL Extremo III 16+, t.y. net 93,59 mln. eurų (pagal dalyvių skaičių jam teko trečioji pozicija). Prieaugis nuo metų pradžios siekia kiek daugiau nei trisdešimt procentų, o per paskutinius trejus metus - 170,4 procento, kas yra daugiausiai tarp didelės vertės aktyvus valdančių trečiosios pakopos pensijų fondų. Antroji pozicija pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę tenka SEB pensija 18+ su 64,34 mln. eurų, o trečioje Luminor ateitis 50-58 su 56,33 mln. eurų.
Tarp visų apžvelgiamo tipo fondų rugsėjo pabaigoje daugiausiai dalyvių turėjo Swedbank Pensijos fondas 18+, t.y. daugiau nei 28 tūkstančius, o jų kiekis vien šiais metais jau paaugo net beveik šešiasdešimt procentų. Antroje pozicijoje pagal klientų skaičių buvo Luminor ateitis 50-58, tačiau jų kiekis tiek nuo šių metų pradžios, tiek per paskutinius trejus metus sumažėjo, t.y. atitinkamai beveik keturiais ir beveik vienuoliką procentų.
2024 metais iš visų trečiosios pakopos pensijų fondų sparčiausiai, t.y. daugiau nei dvigubai savo grynuosius aktyvus (kaip ir dalyvių skaičių, kuris pašoko irgi beveik dvigubai) kilstelėjo Goindex valdomi fondai, be to, panašiu prieaugiu dar gali pasigirti ir Swedbank Pensijos fondas 18+, Swedbank Pensijos fondas 50+ bei SEB index. Klimato ateitis. Kalbant apie trijų metų laikotarpį, labiausiai šoktelėjo Luminor tvari ateitis index bei SEB pensija 50+ turimo turto vertė, t.y.
Šiais metais visų mūsų šalyje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų grąža yra teigiama, kas yra labai pozityvus reiškinys. Bent kol kas daugiausiai savo klientams uždirbo SEB index. Klimato ateitis fondas, t.y. 20,3 procento. Be to, į lyderių trejetuką pagal grąžą nuo 2024 metų pradžios taip pat patenka ir Goindex pasaulio akcijų (uždarbis beveik devynioliką procentų) bei Luminor ateitis 16-50 (grąža 18,33 procento) apžvelgiamo tipo pensijų fondai, kai bendras visų investicinio uždarbio vidurkis siekia apie dvylika procentų.
Kalbant apie vidutinį laikotarpį, t.y. pastarųjų trejų metų investicinę grąžą, čia jau turime visai kitą situaciją, nes penkių trečios pakopos pensijų fondų veikla nuostolinga. Verta pastebėti, jog SEB pensija 58+ bei Swedbank Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo) fondų, kurių neigiama grąža yra pati didžiausia, bent dalis aktyvų yra investuojama į rizikingą turtą.
Tuo tarpu INVL Apdairus atveju net iki septyniasdešimties procentų aktyvų investuojama į rizikingą turtą, tačiau jo veikla vis tiek nuostolinga, kaip ir Luminor ateitis 58+ bei INVL Stabilus atveju, tiesa, šie du fondai savo investiciniame portfelyje turi tik obligacijas.
Absoliučiai daugiausiai, t.y. 25,67 procento per pastaruosius trejus metus savo klientams uždirbo INVL Drąsus trečiosios pakopos pensijų fondas, kai bendras visų investicinės grąžos vidurkis siekia tik aštuonis procentus.
Tarp trečiosios pakopos pensijų fondų, kurie veikia nuo pat pradžių, t.y. nuo 2019 metų, remiantis pačiais naujausiais duomenimis, daugiausiai savo klientams uždirbo Luminor ateitis 16-50, INVL Drąsus, INVL Extremo III 16+ bei SEB pensija 18+, o jų investicinė grąža labai panaši, t.y. svyruoja tarp 85 - 86 procentų. Žinoma, juos visus vienija tai, kad jie investuoja į akcijas.
SEB vertinimu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs smarkiau nei prognozuota - 3,1 proc., o 2025-iesiems išlieka 2,7 proc. Pirmąjį šių metų pusmetį dėl investicijų ir namų ūkio vartojimo ekonomika išaugo 3,2 proc.
Antrąjį metų pusmetį didesnę įtaką prekybai turės Jungtinių Valstijų muitai - ypač 50 proc. Jungtinių Valstijų muitai Europos Sąjungos (ES) prekėms, siekiantys 15 proc., šalies BVP augimo tempą turėtų mažinti minimaliai - iki 0,1 proc. Kaip teigiama naujausioje SEB banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“, įtaką spartesniam augimui - nuo anksčiau prognozuotų 2,5 iki 3,1 proc.
SEB skaičiavimais, dėl pertvarkos fondai neteks 35 proc. turto arba apie 2 mlrd. eurų - šiuo metu jie skaičiuoja iš viso valdantys apie 9,2 mlrd.
Tuo metu būtent vartojimui - prekėms ir paslaugoms įsigyti - gyventojai turėtų išleisti 60 proc. „Mano bazinis scenarijus - 35 proc. bus atsiimta iš antros pakopos pensijų fondų. Taigi tokiu būdu namų ūkiai galėtų išleisti 2,2 proc. 2025 m. šalies vartojimo augimo prognozė sudaro 3 proc., 2026 m. - jau 5,7 proc, o 2027 m. prognozuojamas 0,2 proc.
Pasak banko ekonomistų, panaši 2021 m. SEB vertinimu, didžiausią įtaką infliacijos augimui ateinančiais metais turės paslaugų kainos - laukiamas vartojimo augimo šuolis kitąmet infliaciją turėtų išauginti 0,5 proc. Šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 3,7 proc., kitąmet - 3,4 proc., 2027 m. SEB banko vertinimu, fiskalinė politika kitąmet skatins šalies ekonomiką - laukiama bent 12 proc. vidutinės senatvės pensijos augimo, didesnio nei 10 proc. Tiesa, antrą metų ketvirtį nedarbo rodikliai šalyje augo, todėl šiems metams nedarbo prognozė didinama nuo 6,8 iki 7 proc.
Šiame puslapyje pateikta informacija apie UAB „SEB investicijų valdymas“ teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti, todėl pateiktos prognozės nereiškia, kad tokia investicinė grąža bus ateityje. Lyginamasis indeksas - pasirinktas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama pensijų fondo investicinė grąža ir kuris investuotojui padeda įvertinti fondo valdytojo darbą ir objektyviai palyginti pasiektą investicinę grąžą pagal numatytą investavimo strategiją.