Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis skirtingą prigimtį, gebėjimus, polinkius bei bendravimo būdą. Pagal individualius vaiko įpročius, gyvenimo ritmą, charakterio savybes parenkami ir pritaikomi jam geriausiai tinkantys ugdymo metodai. Taip ne priverstinai formuojamas, o skatinamas vaiko natūralus smalsumas, žingeidumas, aplinkos tyrinėjimas ir aktyvi veikla kitų vaikų kolektyve.
Socialinė kompetencija priešmokyklinėje grupėje ugdo vaiko gebėjimus, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems.
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Priešmokyklinis ugdymas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė.
Priešmokyklinio Ugdymo Esminiai Aspektai
Priešmokyklinio ugdymo grupė labai skiriasi nuo pirmos klasės. Čia vaikai ugdosi žaisdami ir laisvai bendraudami. Priešmokyklinėje grupėje pamokų nėra, o ugdymo standartai neteigia, kad būsimas pirmokas turi mokėti skaityti, skaičiuoti. Priešmokyklinėje grupėje pagrindinė veiklos forma - žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti pasaulį, klausti, tinkamais žodžiais reikšti mintis. Vaikai ugdo loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, ugdo judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį, nesunkiai išmoksta pažinti raides, dėlioti žodžius, lavina atmintį. Vaikai pajunta grupinio darbo džiaugsmą, kartu su draugais atlikdami bendrus darbus. Be to, stiprina pasitikėjimą savimi žaisdami, pažindami, kurdami. Įgyta patirtis leidžia vaikams saugiai jaustis naujoje aplinkoje (mokykloje), greičiau adaptuotis pirmoje klasėje.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pagrindiniai faktai apie priešmokyklinį ugdymą:
- Priešmokyklinio ugdymo grupes nuo šio rugsėjo 1 d. privaloma lankyti visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai.
- Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Mokesčiai - tokie patys, kaip ir už darželį. Tėvai moka tik už vaikų maitinimą.
- Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleidžiamos.
- Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.
Atnaujinta Priešmokyklinio Ugdymo Programa
Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus: suformuluota programos paskirtis, tikslas, uždaviniai, prie kurių derinamos kompetencijos, pasiekimų sritys, pasiekimai, mokymosi turinys ir pasiekimų lygių požymiai. Programa orientuoja į kompetencijomis grįstą ugdymą(si).
Bendrosiose nuostatose apibrėžtos kompetencijos, kurias turi įgyti vaikas priešmokyklinėje grupėje: socialinė kompetencija - gyventi ir būti greta, kartu, sveikatos saugojimo kompetencija - sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti, pažinimo kompetencija - tyrinėti ir atrasti pasaulį, komunikavimo kompetencija - klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais, meninė kompetencija - įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.
Taigi priešmokyklinis ugdymas svarbus socialinei, kultūrinei patirčiai kaupti, jo adaptavimui puoselėti, netolygumams lyginti. Programa orientuota į kompetencijų ugdymą. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Kompetencijų ugdymas:
- Pažinimo kompetencija: Tyrinėjant ir atrandant pasaulį.
- Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaujant atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose.
- Komunikavimo kompetencija: Klausantis, kalbant, bandant skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais.
- Skaitmeninė kompetencija: Atsakingai, saugiai ir etiškai naudojantis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais.
- Pilietiškumo kompetencija: Aptariant gyvenimiškas situacijas ir skiriant pilietišką ir nepilietišką elgesį.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Gebant išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas.
- Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas išbandant kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Vaikų Pasiekimų Vertinimas
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.
Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta mokyklos vadovo.
Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.
Priešmokyklinio Ugdymo Tikslai ir Užduotys
Priešmokyklinio ugdymo tikslas: Sustiprinti vaiko socializacijos, bendravimo pamatus, parengti jį mokyklai ir palengvinti perėjimą nuo ugdymo šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymosi mokykloje.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių.
Svarbi informacija tėvams:
- Priešmokyklinio ugdymo grupę gali lankyti vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
- Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas.
- Prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio.
- Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Meno Metodas
Straipsnyje nagrinėjama literatūra ir informacija internete apie meno metodą. Aiškinamasi, koks dėmesys meno metodui skiriamas pedagogikoje, edukologijoje. Geografijos mokytoja Aurelija Šviežikienė (2000 m.) pateikia 6 kl. geografijos pamokos planą „Pasaulio ugnikalniai“, kuriame nurodo ugdymo metodus, taikomus pamokoje, tarp jų yra ir meno metodas.
Psichologinėje literatūroje apibūdinant kūrybiškumo ugdymo metodus išvardyti šie metodai: drama, analogijų, metaforiniai, paradigminiai žaidimai, pasakų kūrimas, projektų kūrimas mažose grupelėse, intuicijos lavinimas (Grakauskaitė-Karkockienė D., 2003, p. 164-167). Atskirai rašoma apie kūrybinių galių stimuliavimą aktyvinant vaiko fantaziją (Ten pat, p. 184) bei apie kūrybinės vaizduotės lavinimo programą (Ten pat, p. 204-218). Akivaizdu, kad yra taikomas meno metodas.
Edukologinėse knygose apibūdinant aktyviuosius mokymo metodus meno metodas dažniausiai nėra minimas. Pvz., pateikta 10 aktyviųjų mokymo metodų: įtraukianti paskaita, klausimų pateikimas, klasės diskusija, diskusija mažose grupelėse, svarbus įvykis, atvejo analizė, skaitymas, minčių lietus, mokinių interviu ir grupės pranešimas (P. Freire, 1998). Pateiktieji metodai nukreipti proto veiklos skatinimui.
Daugiausia informacijos apie meno metodą yra tinklapyje apie Švedijoje esantį vaikų centrą „Oazė“ (3), kuris įsteigtas 1991 m. ir kur dirbamas socialinis darbas su vaikais ir šeimomis taikant meno metodą. Jo kūrėjas - Arnoldas P. Su vaikais ir šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, psichiatrai, psichologai, medikai, pedagogai - iš viso 80 darbuotojų.
Nuo 1997 m. „Oazė“ bendradarbiauja su metodo kūrėju Arnoldu P. Goldsteinu, su tarptautiniu Meno centru ICART. „Oazėje“ vaikas yra dėmesio centre. Čia užtikrinama kokybiška vaikų priežiūra, kompetentingos socialinės paslaugos diagnozuojant ir koreguojant vaikų ir šeimų socialinę sveikatą.
Socialinių įgūdžių lavinimas susideda iš 50 skirtingų socialinių įgūdžių, kurie yra lavinami kartą per savaitę ir kasdieninėj veikloj keletą kartų per dieną. Socialinių įgūdžių lavinimas „Oazėje“ naudingas visiems.
Apžvelgus vaikų centro „Oazė“ darbo patirtį, galima teigti, kad kvalifikuotai taikomas meno metodas socialiniame, psichologiniame, pedagoginiame darbe. Pedagoginėje literatūroje rašoma apie meną mokyti. Čia minimas praktinis arba instrumentinis meno pobūdis. R. I. Arends atkreipia dėmesį į moksliškai pagrįstą mokymo meną, kai, kai kurių mokymo, kaip ir daugumos žmogaus veiklos formų, aspektų vien mokslinės žinios negali susisteminti arba reguliuoti.
Priešingai, jie pareina nuo sudėtingų individualių sprendimų, grindžiamų asmenine patirtimi (Arends R. I., 1998, p. 19). Čia cituojamas N. Gage (1984), kuris teigia, jog mokymo menas - tai instrumentinis arba praktinis menas, o ne tikrasis menas, siekiantis kurti vien grožį sau.
„Mokymo menas yra tai, kas nukrypsta nuo nurodymų, formulių, algoritmų. Čia reikia improvizuoti, būti spontaniškiems, mokėti suvaldyti galybę dalykų, susijusių su forma, tempu, ritmu ir žinoti tinkamiausius būdus. O tai yra taip sudėtinga, netgi kompiuterių iš esmės neįveikiama, lygiai kaip kad jiems nepasiekiama tai, ką mama veikia su savo penkiamečiu, arba tai, ką įsimylėjėlis sako savo mylimajai“(Arends R. I., 1998, p. 19).
Mokymo menas apibūdinamas žodžiais spontaniškumas, tempas, ritmas. Pabrėžiama, kad tokį metodą geba taikyti patyrę, kvalifikuoti pedagogai (Arends R. I., 1998, p.
Meno metodas pedagogikoje gali būti suprantamas kaip vaikų mokymas gyventi. Juo vadovaujasi Valdorfo mokykla (Clouder Ch., 2001). Šio meno pamatas - vaiko raidos dėsningumai. Mokytojas turi padėti vaikams gyvai bendrauti su tuo, ko mokoma. Pirmiausia vaikas suvokia pasaulį pojūčiais ir jausmais, o vėliau - sąmoningai suprasdamas.
Meninė ugdymo proceso struktūra ne mažiau svarbi nei jo turinys. Gerai organizuota vaikų veikla - tai meno kūrinys. Mokytojo sužadinta meilė siekti gėrio, grožio, tiesos lydės vaikus visą gyvenimą. Kaip to pasiekti?
Norint tinkamai ugdyti vaikus reikia ne tik rūpestingai rengtis, bet ir drąsiai viską keisti, prisitaikant prie vaikų poreikių. Mokytojas privalo ne tik puikiai suvokti ko jis siekai ugdydamas vaikus, bet ir įkvepiančiai, gyvai su jais bendrauti. Nors meninio ugdymo reikšmę yra atskleidęs Platonas, pripažino garsios asmenybės, kaip Fridrichas Šileris (Schiller), Martinas Buberis, tačiau iki šiol pedagogikoje tam skiriama mažai dėmesio.
Platonas teigė, kad sielos harmoniją ir moralines savybes apsprendžia estetiniai jausmai. Estetinė aplinka veikia vaiką ir yra reikšminga jo gyvenimo dalis. Kabantys paveikslai, pastato išorės ir vidaus apdailos spalvos, baldų išdėstymas, piešiniai, užrašai ant sienų, mokytojo laikysena, kalba, judesiai, humoro bei rimties dermė - visa tai estetiškumo požymiai.
Vaikai mato, pastebi, įsidėmi. Jiems įtakos turi ne tiek tai, ką mes kalbame, kiek įspūdžių visuma. Todėl vaikų veiklą turime organizuoti labai atsakingai. Ją reikia kurti kartu su vaikais. Tai pasiekti nėra lengva, bet pedagogas, patyręs šio proceso sėkmę, suvokia estetiškumo svarbą.
Naujas mąstymas pedagogikoje, kaip teigia Valdorfo pedagogikos atstovai (Clouder Ch., 2001, p. 35), turi remtis dorovingumo idėja. Jie teigia, kad pasaulis vaikui pirmiausia yra geras (ikimokyklinis amžius - iki 7 m. suvokiama pojūčiais aktyviai veikiant), vėliau - gražus (jaunesnysis mokyklinis amžius - 7-14 m. vyrauja jausmai ir emocijos), ir tik paauglystėje (14-21 m. suvokiama mąstant) - pasaulis teisingas. Taigi pats pasaulis yra meno kūrinys.
Rimtą požiūrį į meną, jo taikymą pedagogikoje išreiškia Valdorfo pedagogikos atstovai. Jie išsamiai atskleidžia ir meno metodo sampratą, t. Rašoma apie Lietuvos mokslinę konferenciją „Sportas mene ir menas būti sportininku“.
Apibendrinama taip: „meistriškas gebėjimas nepasimesti nuolat besikeičiančioje teisinėje bazėje, suprasti ir taikyti abstrakčias, kartais itin lakoniškas teisės normas ir tinkamai tvarkyti apskaitą yra menas“ (1, paryškinta R. Anglų kalba pateikus užklausą „art method“, informacijos galima rasti gana daug. Čia meno metodas suprantamas labai konkrečiai. Meno metodas, taip jį ir įvardijant, plačiai taikomas įvairiose žmogaus veiklos srityse.
Pirmasis meno apibūdinimas akcentuoja tam tikrą žmogaus veiklos sritį ir jos rezultatus. Menas - kūrybinis tikrovės perteikimas vaizdais: antikinis, klasikinis, modernusis m.; realistinis, abstraktusis m. Muzika yra garsų m. ~o metodas. ~o saviveikla. ~o mokykla (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Neretai sąvoka menas sutapatinama su meno šaka daile. Menas - dailė (Lyberis A.
Antrasis sąvokos menas apibūdinimas ryškina kokybinį žmogaus veikos požymį meistriškumą. Menas - meistriškas mokėjimas: Kalbėjimo m. M. vadovauti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Šiam meno apibrėžimui artimi ir kiti pedagogikos, psichologijos atstovų meno apibūdinimai. Gebėjimas remtis filosofiniais dėsningumais, kūrybiškai naudotis didaktikos, psichologijos, pedagogikos žiniomis yra menas (Clouder Ch., 2001, p. 35). Tai, kokius metodus taikome, ir kaip juos taikome, yra menas (Murphy J., 2004, p.
Išsiaškinsime sąvokos metodas apibrėžimus. Ir sinonimų, ir lietuvių kalbos žodynuose pabrėžiama, kad tai yra būdas. Metodas - būdas (Lyberis A. Sinonimų žodynas). Metodas - pažinimo, tyrinėjimo būdas: mokslo, kūrybos m. Eksperimentinis m., lyginamasis m.; veikimo būdas: mokymo, gamybos m. Tobulinti darbo ~us (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Sąvoka metodas pedagogikoje apibrėžiama plačiau. Metodas - sistema veiksmų būdų tikslui pasiekti. Naudojamasi įvairiomis priemonėmis ir veiksmais pasirinktam tikslui pasiekti. Iš čia metodo struktūra: 1) tikslas, 2) priemonės tikslui realizuoti, 3) veiksmų būdai (L. Jovaiša, 1993, p.
Vadovaujantis meno ir metodo apibrėžimais, išsamiu L. Meninis pasaulio pažinimo būdas susijęs su dešiniojo žmogaus smegenų pusrutulio veikla, kuriai būdingas iracionalumas, pasąmonės veiksmai. (Iracionalus - lot. irationalis - neprotingas], protu nesuvokiamas, neišreiškiamas logikos sąvokomis ir sprendimais. Tarptautinių žodžių žodynas, 1985, p. Vadovaujantis N. Bižys, G. Linkaityte ir A. Dešinysis smegenų pusrutulis tarytum pats savaime surenka visuminį pasaulio paveikslą.
Pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje minimas meno metodas, pedagoginėje praktikoje yra taikomos meno priemonės, tačiau nepakankamai gilinamasi į meno ir metodo apibrėžimus. Tai nėra sisteminama. Rimtą požiūrį į meną, jo taikymą pedagogikoje išreiškia Valdorfo pedagogikos atstovai. Jie išsamiai atskleidžia ir meno metodo sampratą, t. y.
Kiti Ugdymo Metodai Darželyje
STREAM
Tai mokslas (Science), technologijos (Technology), inžinerija (Engineering), menas (Art), matematika (Math), skaitymas - kalba (Reading). Į kiekvieną bendrą darželio savaitės temą yra integruojamos šios šešios sritys, kurių dėka vaikas turi galimybę atrasti, tyrinėti, patirti ir tokiu būdu pažinti įvairiapusišką pasaulį.
Ankstyvame amžiuje šis ugdymas labai svarbus, nes per patirtį bei išgyvenimus plėtojasi vaiko socialinė ir emocinė sveikata, o STREAM praktinė veikla stiprina smulkiąją ir stambiąją motoriką.
Mąstymo metodai - žemėlapiai
Atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad taikant mąstymo metodikas, kiekvienas gali išmokti geriau mąstyti, o tokiu būdu yra pasiekiami aukštesni ugdymosi rezultatai. Mąstymo žemėlapiai - vaizdinis ugdymo(si) įrankių rinkinys, padedantis pačiam vaikui susikurti, suprasti ir įsisavinti temą bei generuoti idėjas.
,,Kimochi“
Programos filosofija yra paremta penkiais pagrindiniais principais - kiekvienas vaikas gali išmokti būti PAGARBUS, ATSPARUS, ATJAUČIANTIS, MALONUS IR DRĄSUS. Vaikai mokosi bendauti ir bendadarbiauti, atsiprašyti, dalintis ir įsitraukti, ugdosi konfliktų sprendimo įgūdžius.
tags: #socialiniu #kompetenciju #ugdymas #darzelyje