Pensijų sistemos pokyčiai Lietuvoje sulaukdavo daug diskusijų ir politinių sprendimų: 2012 m. ir vėlesnė reforma įtakojo antrosios pakopos kaupimo tvarką, o keičiant taisykles siekta užtikrinti pensijų sistemos tvarumą demografinėje krizėje. Aiškiai matoma, kad pensijų sistemos reforma pradėta, nes Lietuvos visuomenė, kaip ir kitose Europos valstybėse senėja.
Demografinės ir fiskalinės priežastys
Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozės rodo greičiausią Europoje gyventojų skaičiaus mažėjimą dėl labai žemo gimstamumo ir didelės emigracijos. Valstybei bus vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą ateityje, mažėjant mokesčių mokėtojų ir augant pagyvenusių žmonių skaičiui. „Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15-64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų.“
Toks spartus dirbančiųjų ir pensininkų santykio kritimas, reikšmingai nedidinant valstybės išlaidų senatvės pensijoms, lemtų mažėjančią pakeitimo normą. Lietuvos banko vertinimu, nesiimant priemonių, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau, o tai reiškia santykinai dar mažesnes būsimų ateities pensininkų pajamas senatvėje.
Reformos tikslas ir pagrindiniai sprendimai
Būtent dėl šių priežasčių kaupimo tvarką teko keisti, o to tikslas buvo paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę. Prieš penkerius metus, 2013 m., antros pakopos sistema buvo iš esmės pertvarkyta, o įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: „Sodros“, papildomos gyventojo įmokos ir paskatos iš valstybės.
Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis. Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Be to, nuo šiol senatvei reikšmingesnes sumas turėtų kaupti didesnė visuomenės dalis, nes jaunesni nei 40 metų gyventojai nuo šių metų automatiškai įtraukiami į asmeninį pensijų kaupimą. „Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės.“
Finansiniai mechanizmai, paskatos ir mokesčiai
Prieš keičiant tvarką buvo išplėtotos paskatos ir keičiami administravimo sąnaudos: kaupiantiesiems perpus sumažinti pensijų fondų maksimaliai galimi atskaitymai, o nuo 2021 m. jie sudarys 0,5 proc. Ilguoju laikotarpiu net ir nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui.
Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus. Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę riziką.
Dar viena naujovė - anuitetų administravimas: siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. buvo numatoma centralizuoti pensijų anuitetų administravimo veiklą. Anuitetų mokėjimo ir administravimo paslaugą teikiant „Sodrai“, pensijų išmokos turėtų atpigti dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo ir pelno maržos nebuvimo. Be to, sukurta nauja pensijų anuiteto rūšis - atidėtasis pensijų anuitetas - kurį kaupiantysis galės įsigyti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos bus pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki pat mirties, o iki 85 metų amžiaus būtų mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos.
Politinių sprendimų detalės ir aistros Seime
Vyriausybės pateiktame projekte nustatyta, kad nuo 2014 m. į privačius pensijų fondus 2% mokės „Sodra“, 1% nuo savo darbo užmokesčio skirtų gyventojas ir dar 1% nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje subsidijuotų valstybė. Antruoju atveju asmens sumokamų "Sodros" įmokų dalis nuo 2014 m. būtų padidinta nuo 1,5% iki 2%, dar 1% iš savų pajamų skirtų pats gyventojas, o valstybės biudžetas dar pervestų 1% skatinančią įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Siūlymas dėl skatinamosios priemokos Seime kėlė aistras. „Vyriausybės siūlomas variantas ir buvo, kad tiems būsimiems pensininkams, kurie apsisprendžia savanoriškai kaupti ir gauti papildomai subsidiją iš valstybės, nuo 2014 m. būtų galimybė pervesti 1% plius papildomai gaunant 1% nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo 2016 m. galimybė būtų pervesti 2% papildomai iš valstybės gaunant 2%“, - dėstė žurnalistams p.
Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pakeitimo projektui, nors patys politikai pripažįsta, kad neaiškumų dar liko nemažai. Tačiau p. Dagio komiteto kolegos Mečislovo Zaščiurinsko nuomone, tokiam, koks yra, projektui pritarti negalima, nes projektu užprogramuojamas skurdo didėjimas.
Algirdas Sysas siūlė leisti pensijos sistemos dalyviui pageidaujant pervesti 1-10% dalyvio pajamų iš kurių skaičiuojamos „Sodros“ įmokos į antros pakopos sąskaitą, tokią įmoką mokant dalyvio lėšomis ir suteikiant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. „Mano siūlymas nuo 1 iki 10% nuo savo atlyginimo leisti skirti į antrą pensijų pakopą ir užtai gauti lengvatą per gyventojų pajamų mokestį. Finansų ministerija padarė skaičiavimus ir akivaizdžiai matosi, kad jei naudotume mano pasiūlytą variantą, valstybės biudžetui pirmaisiais metais tai kainuotų maždaug 350 mln. Lt“, - dėstė parlamentarams p. Anot jo, Vyriausybės pasiūlytas variantas dėl papildomos skatinamosios įmokos iš valstybės biudžeto kainuotų daugiau kaip 700 mln. Lt.
Neaiškumai, pasirinkimai ir informavimo procedūros
Kilo dvejonių ir dėl to, ką - "Sodrą" ar pensijų bendrovę - turėtų raštu informuoti gyventojai apie pasirinkimą, kokiu būdu jie nori kaupti savo ateities pensiją. „Apsispręsta, kad visais atvejais pilietis turi rašyti savo valią, o jeigu jos nerašo, tai lyg ir nutrūksta sutartis, kurią jis buvo sudaręs dėl kaupimo antroje pakopoje.“
„Tie, kurie sutinka dalyvauti toliau šiame žaidime, jie turi parašyti pareiškimą ne pensijų fondui, o "Sodrai", nes "Sodra" tiesiogiai pinigus surenka. Jei neparašys, "Sodra" automatiškai už juos nebeperves į pensijų fondus“, - aiškino p. Šiuo metu iš 1 mln. gyventojų, turinčių pensijų kaupimo sutartis, apie 300.000 neperveda į jas lėšų, nes vieni yra tapę bedarbiais, kiti - emigravę.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Pensijų fondų rezultatai ir ilgos trukmės poveikis
Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažiūrėti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus. Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc. „Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį. 2004-2018 m. ji vidutiniškai per metus siekė 3 proc.“
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigė, kad nepaisant sudėtingų daugiau nei 14 metų, galima pasidžiaugti, kad vidutiniškai kaupiantis antroje pakopoje asmuo uždirbo gana nemažai. „Pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, net atmetus visus mokesčius valdytojams fondai vidutiniškai turėjo uždirbti 4-5 proc. per metus nuo investuojamos sumos.“
Problemos ir kritika: nepastovumas, skaidrumas ir konkurencija
Kaupimas antroje pakopoje per dažnai keitėsi ir paprastam kaupiančiajam sunku visada sureaguoti. „Čia labai svarbu stabilumas ir nuoseklumas. To ir turėtume siekti“, - teigė M. Kalesinskas. Pašnekovas tiki, kad būtent dalis gyventojų sustabdė ar nutraukė kaupimą antroje pakopoje ne dėl pensijų fondų rezultatų, o dėl pokyčių ir neužtikrintumo dėl galimų reformų ateityje.
Paklaustas, kaip vertina konkurencinę aplinką tarp pensijų fondų valdytojų, M. Kalesinskas teigė norintis matyti daugiau žaidėjų rinkoje. „Antros pakopos sistemos pradžioje turėjome daugiau fondų valdytojų. Vėliau dalis konsolidavosi ar pasitraukė, todėl dabar turime 5. Mano vertinimu, tai nėra daug. Tai, kad konkurencija nėra pakankama, rodo tai, kad valdytojų mokesčiai skiriasi minimaliai arba visai nesiskiria nuo nustatytų maksimaliai galimų.“
Informacijos sklaida, mitai ir gyventojų reakcija
Pensijų kaupimo sistema yra ilgalaikis finansinis mechanizmas. Reikia nepamiršti, kad Sodros pensijų įmokos yra kelis kartus didesnės nei kaupiamųjų pensijų įmokos - Sodros sistemai mokame 8,72 proc. darbo užmokesčio, o pensijų kaupimui - 3 proc. Dėl dalies pensijų kaupimo sistemos dalyvių nepasitenkinimo kalta ne pati kaupiamoji pensijų sistema, o jos įkūrimo metu padarytos sisteminės klaidos.
„Pernai buvo trečias kartas nuo sistemos sukūrimo, kai visos pensijų fondų sistemos grąža buvo neigiama, tačiau jau per pirmuosius šių metų mėnesius daugumos fondų rezultatai atstatė neigiamas praėjusių metų grąžas“, - pastebėjo V. Rūkas. Turto valdymo bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui pridūrė, kad vis daugiau šalies gyventojų pradeda vertinti ir skaičiuotis, kokią pensiją jie gaus senatvėje.
„Tai, kad valstybės mokamos pensijos nepakaks ir kad šiam tikslui reikia nuolat atidėti dalį lėšų, supranta vis daugiau šalies gyventojų“, - pridėjo ji. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį atlikta apklausa rodo, kad per metus planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc., o tokių gyventojų, kurie galvoja pensijoje gyventi iš valstybės mokamos pensijos, sumažėjo nuo 88 proc. iki 78 proc.
Teisiniai aspektai ir Konstitucinis Teismas
Vertinant antrosios pakopos pensijų kaupimo teisinę prigimtį, svarbiausią reikšmę turi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti senatvės pensijų sistemos modelį ir gali nustatyti tiek einamųjų išmokų (PAYG) principu grindžiamą sistemą, tiek modelį, paremtą būsimoms pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose fonduose, taip pat įvairius šių modelių derinius.
Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos nėra tapatu būsimai pensijai, tačiau asmens teisė į šias lėšas yra susijusi su konstitucine nuosavybės teisių apsauga. 2024 m. kovo 7 d. Teismas itin aiškiai apibrėžė pensijų kaupimo instituto esmę: kaupimas specialiuose pensijų fonduose grindžiamas konstituciškai svarbiu tikslu - kaupti ir investuoti lėšas tam, kad kaupimo dalyviams būtų mokamos senatvės pensijos išmokos.
Todėl teisiniu požiūriu pensijų kaupimas nėra suvokiamas kaip įprasta investavimo veikla, o turi kolektyvinę socialinės apsaugos funkciją. Konstitucinis Teismas nurodė, kad pasitraukimo iš sistemos galimybė turi egzistuoti tik išimtiniais atvejais, kai dėl svarbių priežasčių iš esmės pasikeičia dalyvio gyvenimo aplinkybės.
Mitai ir realybė
Apie pensijų kaupimo sistemą cirkuliuoja daug mitų. Vienas jų - kad II-osios pakopos sistema nepasiekė savo tikslo, nes „Sodros“ išmokos auga sparčiau nei pensijų anuitetai. Reikia nepamiršti, kad pensijų kaupimas privalo būti ilgalaikės trukmės tam, kad spėtų susiformuoti reikšminga investicinė grąža.
Kitas mitas - kad dalyvavimas kaupime yra vien tik asmeninis apsisprendimas. Lietuvos banko skaičiavimu, tiems, kurie atsiims sukauptas lėšas, bet nepradės senatvei taupyti kitais būdais, pajamos išėjus į pensiją po poros dešimtmečių sumažės vidutiniškai apie 20 proc., palyginus su pajamomis likus pensijų kaupime.
Dar vienas mitas - kad pensijų turto valdymo mokesčiai nėra reguliuojami: iš tiesų mokesčiai yra nustatyti įstatymu ir nuo 2019 m. nuosekliai mažinami, maksimaliai galėdami siekti 0,5 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.
Rizikos ir neaiškumai ateičiai
Kol kas egzistuoja daugybė klaustukų. Žmogus negali tiksliai žinoti, kokią pensiją jis gaus ir ar iš viso ją gaus, ką daryti su pensijų kaupimo fondais - likti ar trauktis iš jų, ir pan. Skiriasi ir pensijų skaičiuoklės - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiuoklės pateikia kur kas pesimistiškesnius rezultatus nei Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos skaičiuoklė.
Asociacijos atstovai abejoja, ar ministerijos skaičiuoklė aktuali ir tinkamai prižiūrima, todėl siūlo naudotis asociacijos parengta ir taip pat su SADM suderinta skaičiuokle. Ministerijos specialistai teigia, kad jų skaičiuoklė skaičiuoja realiais dydžiais, o asociacijos - nominaliais. Taip pat naudojamos skirtingos gyvenimo trukmės lentelės.
Specialistai naujame modelyje įžvelgia progresyvumą - labiau nukentės žmogus, uždirbantis daugiau nei vidutinį atlyginimą. Didesnes pajamas gaunantiems asmenims nebus motyvacijos, nes valstybės skiriamą subsidiją planuojama skaičiuoti nuo vidutinio, o ne nuo jų darbo užmokesčio. Nuo 2008 m. pabaigos privačių pensijų kaupimas buvo apkarpytas net tris kartus nuolat mažinant pervedimus iš „Sodros“ į fondus.
Praėjusio laikotarpio mokymai ir rekomendacijos
Ilgalaikė pensijų kaupimo sėkmė priklauso nuo stabilumo, mažesnių administracinių mokesčių, aiškios informacijos gyventojams ir veiksmingos konkurencijos tarp fondų valdytojų. „Ilgo, keliasdešimt metų trunkančio kaupimo laikotarpiu krizių nereikia bijoti. Svarbiausia nepamiršti, kad pensijų kaupimas yra keliasdešimties metų laikotarpis“, - priminė ekspertai.
Ekonominiai duomenys rodo, kad per 14 metų pensijų fondai vidutiniškai pasiekė teigiamą grąžą, kuri dažnai viršijo infliaciją, tad kaupimas galėjo padėti išsaugoti ar net padidinti realią pinigų vertę. Visgi būtina užtikrinti stabilų reguliacinį klimatą, skaidrumą ir priėmimo procedūrų aiškumą, kad gyventojai galėtų pasitikėti sistema ir ilgalaikiu kaupiamuoju procesu.
Trumpa lentelė: svarbiausi reformos elementai
| Elemento pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Kaupimo modelis | Perėjimas prie „3+1,5“ (Sodra + gyventojo papildoma + valstybės paskata) ir vėlesni pakeitimai |
| Gyvenimo ciklo fondai | Automatinis rizikos pritaikymas pagal amžių |
| Valdytojų mokesčiai | Mažinami iki maksimaliai 0,5% nuo 2021 m. |
| Anuitetų administravimas | Centralizacija „Sodros“ rankose, nauja atidėtoji anuiteto rūšis |
| Automatinis įtraukimasis | Jaunesni nei 40 m. asmenys automatiškai įtraukiami į kaupimą |
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
Apibendrinant, pensijų reformos 2012 aplinkybės ir priežastys siejosi su demografiniais pokyčiais, fiskalinio spaudimo auginimu ir būtinybe sukurti ilgalaikį kaupimo instrumentą, galintį mažinti viešųjų finansų naštą ateityje. Reformos įgyvendinimas atnešė tiek teigiamų pokyčių - didesnis įtraukties mastas, investicinė grąža viršijanti infliaciją, mažesni mokesčiai - tiek naujų iššūkių: neaiškumą dėl paskatų skaidrumo, konkurencijos stoką ir gyventojų nepasitikėjimą dėl dažnų pakeitimų.