Noriu atkreipti tėvų ir globėjų dėmesį į vis dažniau tarp paauglių pasitaikančią problemą - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Paauglystė - laikotarpis, kai vaikai eksperimentuoja, bando peržengti ribas, maištauti ir visaip stengiasi pritapti prie draugų. Kartais jie nori pabėgti nuo sunkumų - nerimo ir nemalonių emocijų šeimoje ar asmeniniame gyvenime. Gaila, bet mes gyvename laikais, kai tapo per lengva pasiekti narkotikus. Socialiniai tinklai plyšta nuo influencerių (ypač reperių), „trendų“, memų (juokelių), kurie skatina vartoti tam tikras medžiagas ar maišyti alkoholį su vaistais, net muzikiniai tekstai romantizuoja jų vartojimą. Dalis paauglių gali nesuvokti realios rizikos ar manyti, kad „man taip nenutiks“, todėl mūsų pareiga juos informuoti apie realias pasekmes (negąsdinti mitais).
Kaip vyksta internetinės pardavimų mechanikos
Šiais laikais gauti narkotinės medžiagos ypač lengva, daug lengviau nei jums atrodo. Vaikai juos perka per pažįstamus, draugus ar vyresnius paauglius, gatvėje paprašo benamių, šie nuperka el. cigarečių ar alkoholio. Tačiau didžiausias pirkimas vyksta internetu, ypač „Telegram“ ar naujosiose platformose „Session“ ir „Signal“. Ten yra didžiausios galimybės išlikti anonimiškiems. Viskas vyksta per slaptas grupes, kurias paaugliai sužina per pažįstamus ar anoniminius forumus. Kartais naudojami užkoduoti žodžiai, simboliai. Užsakymą paauglys pateikia platintojui arba botui (automatizuotai programai, kuriai nereikia žmogaus priežiūros - AI), pasirenka miestą ir medžiagą. Ten rasti galite visko - kokaino, metamfetamino, haliucinogenų, vaistų ir kitų negirdėtų pavadinimų, kuriuos supranta tik paaugliai. Neretais atvejais pasitaiko suklastotų medžiagų, dozės gali būti didelės. Nupirktos prekės gali ir negauti. Naudojami tik anonimiški apmokėjimo būdai - kriptovaliutos. Narkotikai tiesiogiai neperduodami, o paslėpti viešoje vietoje, pirkėjui siunčiama nuotrauka ir koordinatės. Tai vadinama „dropu“. Labai gaila, tačiau bekontaktis platinimas ir atsiskaitymas kriptovaliuta labai sunkina policijos darbą.
Kaip mes galime apsaugoti vaikus nuo tokio paprasto narkotikų įsigijimo?
- Aptarti socialinių tinklų pavojus.
- Apriboti galimybę instaliuoti programas, apie kurias dar nespėjote pasidomėti.
- Skatinti sportuoti ar savanoriauti, domėtis menu, muzika ir pan., t. y. padėti paaugliui rasti veiklų, kurios suteikia prasmės ir pasitenkinimo.
- Kartu skaitykite straipsnius ir žiūrėkite filmus ta tema, aptarkite.
- Pastebėkite pokyčius - nuotaikų, miego, elgesio, nes tai gali būti signalas.
Kaip mums elgtis?
Turime stebėti vaiko būsenas, esant įtarimui - kalbėtis ramiai, pagarbiai, išlaikant ramų toną, net jei vaikas prisipažino, kad vartoja. Būkime jautrūs paauglių patiriamam stresui. Vaiko pasirinkimams labai didelę įtaką daro šeima. Konfliktiški santykiai ir auklėjimo spragos šeimoje ugdo vaiko menką savivertę, savivontrolės ir emocinių įgūdžių stoką, augina stresą ir t. Todėl visų pirma puoselėkite visų šeimos narių santykius, paremtus pagarba. Jei yra poreikis, lankykitės šeimos terapijoje. Jei pastebite, kad esami auklėjimo metodai ne taip gerai veikia - keliaukite į vaikų auklėjimo kursus. Jei sužinojote, kad pavartojo ir tai pirmas kartas, - svarbu suprasti situaciją, pasikonsultuoti su psichologu ar priklausomybių specialistu.
Kada reikia kreiptis pagalbos?
Ar pranešti policijai apie pas vaiką rastas psichoaktyviąsias medžiagas? Tai labai delikatus klausimas, ir čia verta ramiai apsvarstyti kelis aspektus. Ar esi kada jautęs spaudimą daryti, ko nenori? Svarbiausia parodyti nuoširdų domėjimąsi. Kartais (Cart), dispo - vienkartinės el. Leanas, sirupas - kodeinas. Vienkės, modas - el. KR, kristė - kristalai, t. y. Vaikas pareina namo girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų. Dalis tėvų puola į paniką. Kiti net nemato, nes nesirūpina vaiku arba patys apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Priemonių padėti suaugusiam žmogui gydytis nuo priklausomybių yra ganėtinai. Kai vaikas pradeda vartoti svaiginančias medžiagas, pirmiausia keliamas klausimas - kodėl. Psichikos sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias darnios šeimos rodiklis - ar vaikas jaučiasi reikalingas ir laimingas namuose. Jei jaučiasi nelaimingas, tai labai tikėtina, kad ieškos laimės pojūčio kitur, o ne pozityviuose santykiuose su žmonėmis. Tariamą laimę vaikas atranda pavartojęs alkoholio, tam tinka narkotikai ar kitos svaiginančios medžiagos, kurios vaiką bent laikinai atitraukia nuo nemalonios realybės. Beje, kompiuteris taip pat yra priemonė, kuri padeda nelaimingam vaikui ar jaunuoliui laikinai pabėgti nuo skaudžios tikrovės į iliuzijų pasaulį. Deja, iliuzija veikia laikinai, greitai išsisklaido, o tikrovė ima atrodyti dar skaudesnė. Laikui bėgant norint užslopinti vidinį skausmą reikia dar didesnės svaigalų dozės ir aštresnių pojūčių. Kartais stebimasi, kodėl augęs, atrodytų, tvarkingoje šeimoje paauglys pasuka svaiginimosi ir nusikaltimų keliu. Ko jam trūksta, juk viską turi? Šį klausimą ištaria bemaž visi tėvai, nesuvokdami, kodėl vaikas nuo jų nusisuko ir susidėjo su „blogais“ draugais. O ką reiškia „viską“ turi? Ar vaikas yra gerbiamas? Ar įsiklausoma į jo norus, ar skiriama pakankamai laiko bendrauti, pabūti kartu? Ar šeimoje naudojami pozityvūs auklėjimo metodai, ar auklėjimas remiasi bausmėmis?
Specialistai pažymi, kad dažniausiai į narkotikus linksta vaikai, augantys šeimose, kuriose nėra jokios kontrolės arba vyrauja perdėta vaiko elgesio kontrolė. Taip pat riziką ieškoti nusiraminimo svaigaluose turi vaikai, kuriuos tėvai nepasitiki ir kurio norų bei interesų negerbia. Vaikų ir jaunimo socialinės reabilitacijos-integracijos centro „Apsisprendimas“ projektų vadovė Svetlana Zaivej teigė, jog dažnais atvejais tėvai tik po metų ar kelių sužino, kad vaikas vartoja narkotikus. Tada tėvams būna šokas ir jie reaguoja neadekvačiai - su pykčiu, kritika, pasmerkimu ir t. t. Tačiau patiems tėvams ar globėjams reikėtų užduoti klausimą sau: o kodėl aš nemačiau? Dalis tėvų ar globėjų aklai neigia tą faktą, kad jų vaikas vartoja narkotikus, nes realybė jiems atrodo per skaudi. Psichiatrė B. Nastopkaitė pastebėjo, kad šiame laikmetyje auga vaikų karta, kurių tėvai vartojo ar tebevartoja kvaišalus. Jei vaikas girdi, kaip tėvas ar motina giriasi, jog jaunystėje bandė „žolės“ ir narkotinu netapo, tai vaikas ir suvokia, kad narkotikai nėra pavojingi, svarbu vartoti „su protu“.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Globos Namus
Suaugusiems asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ar alkoholio, padariusiems nesunkius nusikaltimus, teismo sprendimu gali būti taikomas nurodymas gydytis, o jei asmuo atsisako, paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstantys vaikai priverstinai yra nukreipiami į socializacijos centrus, tačiau, specialistų nuomone, ši priemonė nesprendžia vaiko priklausomybės nuo svaigalų problemos, kartu ir jo destruktyvios elgsenos. Šiuo metu diskutuojama dėl priverstinio vaikų gydymo, tačiau terminas „priverstinis“ gąsdina atsakingus už vaiko teises specialistus. Svetlana Zaivej teigė, kad apie pagalbą į priklausomybių liūną įklimpusiems vaikams kalbama daug, tačiau realių veiksmų atsakingų institucijų darbuotojai nesiryžta daryti. Psichiatrė B. Nastopkaitė pritarė, kad vaikams būtina suteikti galimybę gydytis, užuot juos laikinai izoliavus nuo visuomenės. B. Nastopkaitė išsakė nuomonę, jog labai trūksta vaikų psichiatrų, nes nemaža dalis vaikų, įnikusių į svaigalų vartojimą, turi įvairių psichikos sutrikimų.
Pasak psichiatrės, neretai tėvai nedrįsta pripažinti, kad jų vaikas turi protinių ar kitokių raidos sutrikimų ir tada jie verčia vaiką mokytis, būti tokiu kaip kiti ar net geresniu. Dažnu atveju perdėtus reikalavimus savo vaikams kelia tėvai, užimantys aukštą socialinį statusą visuomenėje. Psichologė Ž. Žalkauskaitė akcentavo, kad, be gretutinių psichikos sutrikimų, neretai vaikų priklausomybės dubliuojasi, paaugliai eksperimentuoja, vartoja įvairias svaiginančias medžiagas. Iš esmės reikalingas kompleksinis gydymas, tačiau dėl vaikų psichiatrų trūkumo kokybiškos paslaugos vaikams yra ribotos.
Kita vertus, kitų specialistų nuomone, tėvai ar globėjai turėtų ramiai pasikalbėti su vaiku ir bandyti išsiaiškinti, kokias narkotines medžiagas vartojo, ir kartu su vaiku tartis, kaip užkirsti kelią svaiginimuisi. Jei narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas tęsiasi ilgesnį laiką, būtina specialisto konsultacija. B. Nastopkaitė teigė, jog tėvai neretai elgiasi neteisingai, kai su pykčiu ir grasinimais vaiką verčia kreiptis į specialistą ar gultis į stacionarą. Jei vaikas ir sutinka, tokio gydymosi rezultatas dažniausiai būna niekinis. Bandydami įkalbėti vaiką kreiptis pagalbos, tėvai savo elgesiu ir žodžiais turėtų parodyti, kad vaikas jiems yra svarbus, jog jie yra susirūpinę ir siekia padėti. Jei vaikas kategoriškai atsisako kreiptis į psichiatrą ar psichologą arba neigia akivaizdų narkotikų vartojimo faktą, kreipimasis į specialistus vis dar yra galimas kelias, tačiau rezgamas su plataus palaikymo komanda.
S. Zaivej atkreipė dėmesį, kad narkotikus vartojančiam paaugliui yra labai svarbūs draugai, su kuriais jis leidžia laiką ir svaiginasi, nes jie priima jį tokį, koks jis yra. Tėvai į narkotikų kelią pasukusiam vaikui reikalingi tik tam, kad iš jų gautų pinigų. Jei tėvai ar globėjai išsiaiškina, kad vaikas tikrai vartoja narkotikus, jie turėtų elgtis taip, kad neliktų jokių kitokių alternatyvų, tik gydymasis: neduoti pinigų telefonui, maitinti tik namuose, vaikui paaiškinti, kad jei pareis apsvaigęs ar bandys vogti iš namų, bus informuojama policija ir vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Patikslinimai ir praktiniai patarimai toliau: norint suvaldyti situaciją, svarbu pradėti dialogą su vaiku - pokalbis turi būti konstruktyvus, be moralizavimo, o tema - pačios elgesio keitimo galimybės ir pagalbos gavimas. Straipsnio autorius Gediminas Norvilas rekomenduoja kreiptis į miesto ar regiono psichikos sveikatos centrą arba Respublikinio priklausomybės ligų centrą, kur ekspertais suteikiama informacija ir nemokamos anoniminės konsultacijos. Taip pat siūloma naudotis telefoninėmis linijomis: Tėvų linija (8 800 900 12) ir Jaunimo linija (8 800 28888).
Taip pat skaitykite: Žemės savininkų teisės
Nepamirškime svarbaus dalyko: pradėjus kalbėtis su vaiku, reiktų parodyti, kad esame su juo visada, nepaisant sunkumų. Įsivaizduokite, kaip veiktų pokalbis su draugu apie jo vaiką - tai gali padėti pasiruošti savo pokalbiui. Pirmasis žingsnis - atviras pokalbis, kurio metu svarbu išklausyti vaiko nuomonę, o taip pat paaiškinti, kokios yra tikėtinos pasekmės ir teisės akivaizdžios rizikos. Daugiau dėmesio skirkite teigiamam ryšiui, o ne bausmėms ar gąsdinimams. Dažnai paaugliams reikia pagalbos, todėl svarbu užtikrinti konfidencialumą ir profesionalų palaikymą.
Paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir piktnaudžiavimas (alkoholis, tabakas, elektroninės cigaretės, marihuana ir kt.)
Prireikus, kompleksinis gydymas gali būti būtinas - kartais reikalingos psichiatrijos konsultacijos, psichoterapija ir psichologinė pagalba. Dažnai priklausomybė yra šeimos liga, todėl svarbu įtraukti visą šeimą į gydymosi procesą ir atstatyti pasitikėjimą. Kovojant su šia problema, būtina atsižvelgti į paauglio socialinę aplinką ir draugų įtaką, bei ugdyti jų socialinius įgūdžius, konfliktų sprendimo galimybes ir emocinį atsparumą. Taip pat svarbu aptarti alkoholio vartojimo įstatymus, nes nepilnamečiams alkoholio pardavimas yra draudžiamas, o tai gali būti susiję su rizikomis ir teisinėmis pasekmėmis.
Apibendrinant, laikui bėgant svarbiausia yra ankstyvas įsikišimas, komunikacija ir jų psichikos gerovės prioritetas, siekiant sumažinti priklausomybės riziką ir padėti paaugliui atrasti pozityvias veiklas, kurios suteiktų prasmę ir pasitenkinimą be svaigalų.
Dažni klausimai
- Ką daryti, kai įtariama, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas?
- Ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra normalus paauglystės etapas?
- Kokios yra pirmosios pagalbos priemonės šeimai?
- Kokios institucijos teikia pagalbą ir kokia yra jų konfidencialumas?
Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę paramą?
tags: #jei #jusu #vaikas #eksperimentuoja #psichika #veikianciomis