Kompensacijos už degalus apmokestinimas yra aktuali tema tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apmokestinamos kompensacijos už degalus, kada susidaro pajamos natūra ir kokie mokesčiai taikomi.
Pajamos natūra ir jų apmokestinimas
Pajamos natūra - tai atlygis, kurį gyventojas gauna ne pinigais, o kitais naudingais dalykais. Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi įmonės automobiliu, o įmonė apmoka degalus. Tokiu atveju susidaro pajamos natūra, kurios turi būti apmokestintos.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė yra paaiškinusi, kuriais atvejais yra pripažįstama, kad buvo gautos pajamos natūra. Taigi, jeigu dovanų vertė siekia 3 tūkst. eurų, tokiu atveju valstybei tektų sumokėti 450 eurų (3000 x 0,15=450 eurų). Mokestis skaičiuojamos iš dovanos gavėjo.
VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė paaiškina, kad pajamos natūra - tai viena iš pajamų gavimo formų, tad vėliau svarbu neužmiršti prievolės susimokėti papildomai.
„Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y. nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio“, - kalbėjo specialistė.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas: II pakopos pensijų išmokos
Pasak pašnekovės, kai darbuotojas turi galimybę asmeniniais tikslais naudoti darbdavio automobilį (nepriklausomai, kokiu pagrindu automobilis darbdaviui priklauso), darbuotojo gauta nauda įvertinama vienu iš 2 būdų.
Pavyzdžiui, pirmasis būdas yra, kai gauta nauda skaičiuojama pagal to automobilio tikrosios rinkos kainos procentinę dalį:
- kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą be degalų - 0,70 proc.;
- kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą su degalais - 0,75 proc.
R. Virvilienė sako, kad praktikoje įmonės dažniausiai pasirenka darbuotojo gautą naudą skaičiuoti 0,75 proc., kai pajamų natūra davėjas apmoka ir asmeniniais tikslais sunaudotus degalus.
„Pavyzdžiui, įmonė suteikia darbuotojui asmeniniais tikslais naudoti automobilį, kuris naudojamas įmonės veikloje ir kurio tikroji rinkos kaina sausio 1 d. yra 50 tūkst. eurų. Įmonė taip pat priima sprendimą apmokėti ir asmeniniais tikslais sunaudotus degalus, todėl darbuotojo gautą naudą vertins 0,75 proc. nuo automobilio vertės. Tokiu atveju darbuotojas per mėnesį gauna 375 eurų pajamų natūra, nuo kurių turi būti apskaičiuota ir sumokėta 75 eurų GPM“, - paaiškino R. Virvilienė.
Dar vienas darbuotojo gautos naudos įvertinimo būdas - pajamų natūra įvertinimas mėnesio paskutinę dieną.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Šiuo atveju, kaip teigė pašnekovė, atsižvelgiama į automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą laikotarpiu, kuriuo darbuotojas galėjo automobiliu naudotis asmeniniais tikslais. Taikant šį būdą, darbuotojo gauta nauda turi būti vertinama kas mėnesį, atsižvelgiant į nuomos kainos pokyčius rinkoje.
„Apskaičiuojant pajamas natūra šiuo būdu, turi būti įvertinama turto naudojimo asmeniniams tikslams apimtis, t. y., kiek faktiškai gyventojas naudoja automobilį asmeniniams tikslams. Naudos apskaičiavimo dydis apima tokias automobilio eksploatavimo išlaidas, kaip plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama“, - apie mokestinį skaičiavimo būdą kalbėjo VMI atstovė.
R. Virvilienė primena, kad tais atvejais, kai asmeninėms reikmėms naudojami įmonės nupirkti degalai, gauta nauda turi būti vertinama atskirai dar ir pagal pajamų natūra davėjo degalams įsigyti turėtas išlaidas.
„Pavyzdžiui, įmonė padalinio vadovui leidžia naudoti jos automobilį ne tik darbo, bet ir asmeninėms reikmėms. Pagal susitarimą darbuotojas šį automobilį darbo reikmėms gali naudoti 70 proc., o asmeninėms reikmėms - 30 proc. viso naudojimo laiko (asmeniniams poreikiams tenkinti sunaudotus degalus darbuotojas apmoka pats). Gautą naudą pasirenkama vertinti pagal tikrąją automobilio nuomos rinkos kainą, kuri yra 520 eurų per mėnesį. Darbuotojo gauta nauda natūra - 156 eurų (520 x 30 proc.) per mėnesį, nuo kurių turi būti apskaičiuota ir sumokėta apie 31 eurą GPM“, - paaiškino R. Virvilienė.
VMI užfiksavus nustatytus pažeidimus dėl pajamų natūra nesumokėjimo gali priskaičiuoti mokestį, delspinigius ir skirti baudą.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Pavyzdys: Įmonė apmoka degalus, todėl apskaičiuojant darbuotojo pajamas natūra, automobilio rinkos kaina dauginama iš 0,75%.
Darbdavys gali sumokėti darbuotojo mokesčius nuo pajamų natūra iš savo lėšų. Už darbuotoją sumokėti mokesčiai nebus laikomi darbuotojo pajamomis natūra.
Darbuotojo gautos pajamos natūra dėl automobilio naudojimo yra laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Jos gaunamos kas mėnesį, todėl yra įtraukiamos apskaičiuojant NPD (GPMĮ 20 str.).
Svarbu atsiminti, kad dovanos − tai dovanotojo (įmonės ar gyventojo) neatlygintinai apdovanotojo nuosavybėn perduotas turtas (nekilnojamasis ar kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai). Dovana laikoma ir turtinės teisės (reikalavimo) kitai šaliai (apdovanotajam) neatlygintinis perdavimas, taip pat apdovanotojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiam asmeniui.
Gyventojo dovanos kitam gyventojui apmokestinimui taikoma 2,5 tūkst. eurų lengvata per metus.
Štai pavyzdys, kaip apskaičiuojamos pajamos natūra ir GPM:
| Rodiklis | Suma (eurais) |
|---|---|
| Automobilio rinkos kaina | 50 000 |
| Pajamų natūra (0,75% nuo rinkos kainos) | 375 |
| GPM (15% nuo pajamų natūra) | 56.25 |
Taigi, darbuotojas per mėnesį gauna 375 eurų pajamų natūra, nuo kurių turi būti apskaičiuota ir sumokėta 56.25 eurų GPM.
Taip pat, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos atstovai taip pat paaiškina, kuriuo atveju mokestinė prievolė atsirandą bilieto gavėjui. „Juridinio asmens apmokėti bilietai į spektaklį yra laikomi gyventojo pajamomis natūra ir turėtų būti apmokestinami 15 proc. GPM nuo pirmo euro, jei bilieto kaina asmeniui viršija 100 eurų ir asmuo nėra juridinio asmens darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį. GPM turėtų būti išskaičiuojamas iš dovanos gavėjo. O jei bilieto gavėjas nesutinka susimokėti savo GPM, GPM turi būti sumokėtas iš dovaną suteikusio juridinio asmens lėšų“, - sakoma asociacijos pranešime.
Teigiama, kad šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) nenumato išimčių, jei bilietai buvo pirkti dėl verslo susitikimo teatre ar pagal įmonės politiką yra laikomi reprezentacijos dalimi. Įstatymas taip pat nenumato išimčių ir politikams.
„Jei įmonė nupirko spektaklio bilietus savo darbuotojams, kad jie dalyvautų įmonės prezentacijoje, šie bilietai irgi apmokestinami pagal GPMĮ nuostatas. Jei natūrinių dovanų metinė vertė darbuotojams neviršija 200 eurų , jos neapmokestinamos, o kas viršija, apmokestinama kaip darbo užmokestis“, - paaiškino asociacijos atstovai.
Kaip ir minėta, visos šios teisės akto straipsnio dalies nebelieka. Iš to kyla kelios aktualios situacijos/klausimai: 1. Jeigu šiuo metu darbuotojo darbas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas ir darbo sutartyje yra numatyta, kad darbuotojui mokama kompensacija, kaip elgtis po birželio 1-osios?
DK 45 str. 1 d. nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Kitaip tariant, jeigu darbo sutartyje „juodu ant balto“ su darbuotoju buvo sutarta dėl kompensacijų mokėjimo, vienašališkai pakeisti tokią sąlygą ir kompensacijų nebemokėti (nors ir pasikeitus DK) būtų neteisinga. Juk darbuotojas supras ir pajus, kad jo pajamos sumažėjo.
Čia ir iškyla pagrindinė problema: jeigu iki birželio 1-osios dienos kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir jos nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1-osios iš DK pašalinus tokią galimybę, kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos.
Taigi darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas.
Žinoma, verta paminėti, kad DK pakeitimai gali būti pagrindas siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakant kompensacijų), o pastarajam nesutikus svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.).
2. Jeigu nebegalima mokėti neapmokestinamųjų kompensacijų už darbuotojo atliekamą kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą, susijusį su kelionėmis/važiavimu, galbūt po birželio 1-osios galima traktuoti tokį darbą kaip komandiruotę ir mokėti darbuotojui dienpinigius, kurie pagal bendrą taisyklę taip pat nėra apmokestinami?
DK 107 str. 1 d. nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Problema yra ta, kad darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą (statybininkas, vairuotojas, paštininkas ir kt.) dažnai neturi būtent nuolatinės darbo vietos.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių.
Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją.
Kitaip tariant, galima daryti išvadą, kad darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta. Nesant tokio požymio, darbuotojui mokami dienpinigiai galėtų būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamoms pajamoms su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis.
Visgi, nepaisant aukščiau nurodytos teisinės argumentacijos, akivaizdu, kad darbo rinkoje egzistuoja tokia situacija, kai tam tikruose sektoriuose asmenų darbas kelionėse ar susijęs su važiavimais yra traktuojamas kaip komandiruotė, o tokios komandiruotės metu mokami dienpinigiai nėra apmokestinami.
Belieka spėlioti, ar tokia faktiškai besiklostanti praktika liks galioti ir po birželio 1-osios dienos, kai kitų būdų kompensuoti darbuotojui už specifinio pobūdžio darbą (kelionėje, važiavimų metu) neliks.
3. Panaikinus kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbą, atliekamą lauko sąlygomis, arba susijusį su kelionėmis ar važiavimu, kyla klausimas, ar dar yra galimybių darbuotojui mokėti kokias nors kitas neapmokestinamas kompensacijas.
DK 31 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Laikytina, kad tokios konkrečiai nenurodytos, bet įstatyme numatytos kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka tokias sąlygas:
- Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo;
- Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti;
- Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką;
- Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas.
Nereiktų klaidingai suprasti, kad čia kalbama apie tokias kompensacijas, kaip, tarkime, kompensuojamos darbuotojo, dirbančio kilnojamojo pobūdžio darbą, išlaidos pagal pateiktus čekius už maitinimąsi. Nors ir suprantama, kad darbuotojas, neturėdamas galimybės pavalgyti namuose ar pasišildyti iš namų atnešto maisto, galimai patiria didesnes išlaidas valgydamas maitinimo įstaigose, tačiau tokių išlaidų padengimas, greičiausiai, būtų apmokestinamas.
Minėto DK 31 str. 1 d. kontekste kompensacijos yra galimos už tokius atvejus, kai darbuotojas darbo funkcijų atlikimui naudoja savo automobilį, telefoną, kompiuterį, įrankius ir pan.
Taigi ilgus metus galiojęs kilnojamojo darbo, darbo lauko sąlygomis ir darbo, atliekamo kelionėse ir važiavimuose, modelis išnyksta. Nors klausimų yra daug, tačiau faktas yra vienas - darbdaviai turi tinkamai pasiruošti artėjantiems pokyčiams.
tags: #ar #apmokestinamos #kompensacijos #uz #degalus