Šlapimo nelaikymas, dar kitaip vadinama inkontinencija, yra sveikatos sutrikimas, kuris labai greitai nustumia tokius pacientus į užribį. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šlapimo nelaikymas vargina apie 300 000 žmonių. Atsiriboja visuomenė, o ir patys sergantieji izoliuojasi.
Jų gyvenimo kokybei didžiausią įtaką daro slaugos priemonių prieinamumas. Turint diagnozę yra galimybė gauti valstybės kompensuojamų priemonių. Nuo liepos 1 d. sunkų šlapimo nelaikymą turintys pacientai slaugos priemonių gaus daugiau (60 vnt. sauskelnių per mėnesį).
Apie šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių prieinamumą, šioje srityje įvykusius pokyčius kalbamės su VšĮ Inkocentras vadove, gydytoja Jurga Misevičiene. Prieš du metus pavyko įdiegti reikšmingus pokyčius sergančiųjų inkontinencija gyvenime.
Šlapimo nelaikymas – priežastys, simptomai, diagnozė, gydymas, patologija
Inkontinencijos iššūkiai ir pokyčiai
Pasak VšĮ „Inkocentras“ vadovės Jurgos Misevičienės, šlapimą nelaikančių asmenų gyvenimo kokybė vis dar išlieka prasta.
„Dabar atrodo, kad keliems metams gerieji pokyčiai sustos. Manau, tai bus vėl sąstingio metas. Tam yra objektyvios priežastys - buvusi pandemija ir jos nulemti iššūkiai sveikatos sektoriui. Tačiau yra ir kitos priežastys: nuolatinis noras taupyti, kuris galiausiai, virsta tuo, kad žmonėms reikia mokėti priemokas ir dar dėl to, kad šlapimą nelaikantys žmonės visuomet yra užribyje, ir apie juos pagalvojama pačius paskutinius“, - sako VšĮ Inkocentras vadovė POLA valdybos narė, gydytoja Jurga Misevičienė.
Taip pat skaitykite: Šlapimo takų funkcijos tyrimai
„Mes siekėme 3 kompensuojamų priemonių per parą turintiems šlapimo nelaikymą. Dabar gi matome, kad kova su korona virusu visus kitus pacientus pastūmė į šoną. Sergantieji inkontinencija visuomet kaip pacientų grupė buvo užribyje, gerą dešimtmetį niekas nematė šių pacientų ir nesistengė pagerinti jų gyvenimo.
COVID-19 ir kova su SARS-Cov-2 virusu, o gal tiesiog atrasta priežastis šio viruso pavidalu, leis Sveikatos ministerijos valdininkams stabdyti prasidėjusių pokyčių procesą, argumentuojant, kad pinigų nėra, nes viskas išleista kovai su virusu“, - įsitikinusi Inkocentro vadovė J. Misevičienė.
2020 metais pacientų, kurie gauna šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones, prieaugis padidėjo tiktai 11 proc. Augimas galėjo siekti 24 procentus, kaip 2019 metais arba dar daugiau, nes jau turėjo išryškėti informavimo kampanijos rezultatai.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, čia reikia kalbėti apie tuos, kurie negavo diagnozės ir apie tuos, kurie jau turi diagnozę ir gauna kažkokią pagalbą: kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones arba medikamentinį, chirurginį gydymą.
Pirmu atveju - tai labiausiai nukentėję asmenys. Diagnozė neabejotinai leidžia žmogui tikėtis tolimesnio medikų konsultavimo, kažkokių sprendimų jo ligai kontroliuoti ar išgydyti. Be diagnozės jie ir šlapimą sugeriančias priemones turi pirkti iš savų lėšų.
Taip pat skaitykite: Šlapimo nelaikymo priežastys ir gydymas
2018 metais liepos mėnesį iš esmės pasikeitė šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo sistema ir kompensavimo pagrindu tapo šlapimo nelaikymo diagnozė. Tuomet buvo 42 500 pacientų, gaunančių kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones. Per du metus net 35 proc. išaugo skaičius pacientų, gaunančių kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms.
Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. 24 proc., 2020 - 11 proc. padidėjo gaunančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones. Per dvejus metus 35 proc. Tai rodo, kad pokytis diagnostikoje leido iš pogrindžio išlįsti anksčiau nematomiems pacientams. Iki 2018 metų buvusi šlapimo priemonių kompensavimo sistema matė tik kelias diagnozes ir siejo jas su šlapimo ar išmatų nelaikymu.
Įvykęs pokytis leido valstybės pagalbos tikėtis pacientams po įvairių onkologinių ligų gydymo, vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems šlapimo nelaikymas prasideda dėl gretutinių ligų ar tiesiog fiziologinių pokyčių.
Galų gale, daugybė pacientų, turinčių šlapimo ir išmatų nelaikymą, buvo pripažinti; šlapimo ir išmatų nelaikymas pripažintas liga. 35 proc. - tai labai reikšmingas augimas, įvertinus tai, kad 2020 metai buvo „covidiniai“. Beveik metus buvo sudėtinga patekti pas gydytojus. Turime įvertinti, kad 35 proc. - tai augimas per metus ir porą mėnesių, nes karantino metu kreipimasis į medikus buvo sulaikytas. Tas augimas mums sako, kad daugybė žmonių buvo užribyje.
Nuo šių metų liepos 1 dienos turintys sunkų šlapimo nelaikymo laipsnį gaus daugiau kompensuojamų sauskelnių - jau 60 vnt.
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po šlapimo pūslės operacijos
„Dar iki sistemos pasikeitimo kompensavimui šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių būdavo išleidžiama apie 5 milijonus eurų. Net ir trukdant karantinui, kompensavimas išaugo trečdaliu. Tas tik įrodo, kad tai labai opi problema. Ir jei ne karantinas, nežinia, kiek papildomų valstybės lėšų būtų pareikalavę naujai diagnozuoti asmenys ir didesni komnpensuojamų priemonių kiekiai. Iš to, kaip išaugo kompensavimui skiriama suma galima daryti paprastą išvadą - poreikis priemonių yra didelis“, - sako J. Misevičienė.
Turintys šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą (patvirtintą medikų suteikiant ligos kodą) turi teisę gauti kompensaciją slaugos priemonėms įsigyti:
- Esant vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui gaunama 60 vnt. įklotų per mėnesį;
- Esant sunkiam - nuo liepos 1 d. bus kompensuojama 60 vnt. sauskelnių per mėnesį;
- Jeigu yra ir išmatų nelaikymas, tuomet kompensuojama 90 vnt. sauskelnių;
- Priemoka vaistinėse netaikoma senjorams, sulaukusiems 75 m.
Birželio 13-17 d. Lietuvoje minima Tarptautinė inkontinencijos savaitė. Ji skirta atkreipti dėmesį į dažną, tačiau nematomą susirgimą - šlapimo nelaikymą. Apskaičiuota, Lietuvoje šlapimo nelaikymas vargina apie 300 000 žmonių.
Pacientų poreikiai ir gyvenimo kokybė
Balandžio 18-20 d. Berlyne vykusioje konferencijoje Global forum on inkontinence (GFI) kalbėjo mokytoja Jacquelines Emkes iš Jungtinės Karalystės. Jos manymu, kuo daugiau bus kalbama ir diskutuojama apie šlapimą nelaikančių žmonių problemas, jų gyvenimo kokybės gerinimą, tuo didesnė tikimybė, kad reikalai ims gerėti.
Pasak VšĮ „Inkocentras“ vadovės Jurgos Misevičienės, šlapimą nelaikančių asmenų gyvenimo kokybė vis dar išlieka prasta. Pasak specialistės, ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei bei senstant visuomenei, slaugomų asmenų tik daugės, o šlapimo nelaikymo problema bei kokybiškos slaugos poreikis taps dar aktualesnis.
„Būtina šviesti visuomenę apie šlapimo nelaikymą ir mokyti, kad šią būklę galima valdyti, tam yra gydymas ar nesant galimybių išgydyti - slaugos priemonės, leidžiančios gyventi sausam. Manau, jog būtinas glaudesnis politikų, slaugytojų bei pacientų bendradarbiavimas, priimant sprendimus, lemiančius kokybišką slaugą ir veikiančius atskiro žmogaus bei jo artimųjų gyvenimo kokybę“, - kalba J. Misevičienė.
Pokyčiai ir ateities planai
Birželio 13 d., pirmadienį, surengtoje spaudos konferencijoje SAM šlapimą nelaikančių žmonių darbo grupės vadovas Zdislav Skvarciany sakė, jog dar šiemet bus padidintas kateterių skaičius tiems, kurie negali pasišlapinti. Iki šiol valstybė kompensavo vos 5 kateterius per mėnesį, o tai yra vienos dienos poreikis.
„Šiuo metu darbo grupės tikslas išnagrinėti slaugos priemonių prieinamumo problemas. Norime, kad į šlapimo nelaikymą būtų žiūrima sistemiškai. Kalbant apie šlapimo nelaikymo gydymą - šioje srityje lyg ir didelių problem nėra, jau daromi žingsniai, kad gerėtų operacinio gydymo prieinamumas. Šlapimą sugeriančių priemonių klausimas išlieka opus. Darbo grupėje diskutuojame, kad gal nepriklausomai nuo turimos diagnozės, reikėtų skirti žmogui priemonių jeigu jam diagnozuojamas šlapimo nelaikymas”, - kalbėjo SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento vadovas Z. Skvarciany.
Taip pat planuojama, kad iki šiol buvę nematomi, šlapimą nelaikantys pacientai - sergantys Parkinsono, Alzheimerio ligomis, po prostates vėžio operacijų - gaus valstybės pagalbą įsigyjant šlapimą sugeriančias priemones.
Statistika ir ekonominis poveikis
Kaip praneša VLK, dėl valstybės paramos ir kompensavimo sistemos pokyčių, taip pat padaugėjus dėl šios problemos į gydytojus besikreipiančiųjų, per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugo valstybės lėšos šioms priemonėms kompensuoti.
„Tai parodo beveik dvigubai išaugęs šių kompensuojamųjų MPP skaičius, o pacientų asmeninės išlaidos šių priemonių priemokoms padengti sumažėjo daugiau nei trečdaliu. VLK analizės duomenimis, šių kompensuojamųjų MPP išlaidos praeitais metais pasiekė 19,15 mln. eurų.
VLK analizė atskleidė, kad vieno paciento per metus sunaudojamų kompensuojamų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių skaičius per pastaruosius penkerius metus taip pat gerokai išaugo.
Nuo 2020 m. vidurio valstybės biudžeto lėšomis pradėta dengti pacientų priemokas už įsigytas MPP. Tai aktualu vyresniems nei 75 metų pacientams, pensinio amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia, kurie gauna mažas pajamas.
Valstybė, kompensuodama pacientams skirtas šių MPP priemokas, 2023 m. išleido 8,5 mln. eurų.
Analizės duomenimis, pacientų mokama priemokų dalis, palyginti su šlapimo nelaikymui skirtų kompensuojamųjų MPP įsigijimo išlaidomis, per penkmetį sumažėjo perpus: nuo 14,6 proc. 2018 m. iki 7,3 proc.
„Šiuo metu galiojanti medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka leidžia finansiškai jautrioms pacientų grupėms gauti kompensuojamųjų priemonių visiškai nemokamai. Tai rodo, kad pacientų poreikiai ir lūkesčiai yra efektyviai patenkinami, o valstybės parama daro apčiuopiamą įtaką jų gyvenimo kokybei.
Tačiau vis dar galioja tabu apie šlapimo nelaikymą kalbėti ir ieškoti pagalbos“, - pastebi I. Pasak jos, per penkerius metus daugiau nei dvigubai išaugo pacientų skaičius, kurie gauna šlapimo nelaikymui skirtų kompensuojamųjų priemonių.
Nors daugiausia su šlapimo nelaikymo problema susiduria vyresnio amžiaus žmonės, šlapimo nelaikymas taip pat dažnas tarp nėščiųjų, pagimdžiusių moterų, onkologinių pacientų ir žmonių, turinčių neurologinių ar psichikos sveikatos sutrikimų.
3 proc. darbingo amžiaus asmenų turinčių šlapimo nelaikymą dėl šios ligos nebegali dirbti.
Kad Lietuvoje kompensavimą gautų sergantys Alzheimerio, Parkinsono liga ir po prostatos vėžio operacijų valstybė turi skirti papildomus 3,93 mln. eurų per metus.
VšĮ Inkocentras skaičiavimais, per metus valstybė praranda 118 mln. eurų nekompensuodama net 1 vnt. šlapimą sugeriančio produkto asmenims, kurie serga šlapimo nelaikymu, nes vienas darbingo amžiaus žmogus kasmet sukuria apie 10 725 eurus BVP.
Lietuvoje kompensaciją vieną šlapimo sugeriantį gaminį gauna:
- dėl CNS ir nugaros smegenų sužalojimo padarinių (T90.5, T91.3)
- dėl liekamųjų kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškinių
- dėl galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų (I61-64, I69, G95.1)
- dėl išsėtinės sklerozės (G35)
- dėl galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05)
- Asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis
Lietuvoje jau šeštą kartą Tarptautinės inkontinencijos savaitės renginius organizuoja VšĮ “Inkocentras”.
Šlapimą nelaikančių pacientų mūsų šalyje daugėja, o jų priemokos, kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, mažėja.
Valstybinės ligonių kasos duomenis, mūsų šalyje mažėja šlapimą nelaikančių pacientų išlaidos. Per pastaruosius penkerius metus buvo skirta 3.6 karto daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms.
„Šlapimo sulaikymui skirtų medicinos pagalbos priemonių kompensavimo išlaidos kasmet didėja, o pacientų išlaidos šių priemonių priemokoms padengti mažėja. 2023 m. valstybės biudžeto lėšomis padengta priemokų suma siekė 8.48 mln. eurų“, - rašoma VLK pranešime spaudai.
Ne vienerius metus veikiantis VšĮ Inkocentras rūpinasi sergančiųjų šlapimo ir išmatų nelaikymu gyvenimo kokybe.
„Pasaulyje jau skaičiuojamos su šlapimo nelaikymu susijusios tokios išlaidos kaip pacientų nedarbingumo dienos, patalynės ir rūbų skalbimo išlaidos, šlapimą sugeriančių gaminių utilizavimas. Visi šie aspektai tiesiogiai susiję su kokybiška slauga.
Šlapimą sugeriantys gaminiai turi gerai sugerti šlapimą, užrakinti šlapimo kvapą, nedirginti odos ir, ne mažiau svarbu, jų dydis turi būti tinkamas žmogui. Jeigu žmogus turi gerai šlapimą sugeriančias ir kvapą užrakinančias, jam tinkamas priemones, tai nedidins jo šeimos išlaidų suteptų rūbų ar patalynės plovimui.
Nevers jo izoliuotis nuo visuomenės dėl sklindančios šlapimo kvapo baimės. Turimos kokybiškos šlapimą sugeriančios priemonės kartu su profesionalia slauga apsaugo nuo pragulų išsivystymo slaugomiems, gulintiems pacientams.
Patarimai ir rekomendacijos
Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją, gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais,nepageidaujamais simptomais.
Šlapimo nelaikymas - dažna onkologinės ligos gydymo pasekmė. Šlapimo nelaikymas yra būklė, kai iš šlapimo pūslės nevalingai išteka šlapimas.
Dažniausios onkologinės ligos/būklės, kuomet onkologiniai pacientai patiria šlapimo pratekėjimą: šlapinimosi sistemos, lytinių organų onkologinės ligos, nugaros ar galvos smegenų navikai, kolorektalinis vėžys (kartu gali būti ir išmatų nelaikymas), prostatos pašalinimo operacija.
Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, gretutines ligas ir padaręs reikiamus tyrimus, diagnozuos šlapimo nelaikymą ir paskirs gydymą bei išrašys kompensuojamąsias šlapimą sugeriančias slaugos priemones - įklotus ar sauskelnes. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą specialisto konsultacijai.
Priklausomai nuo ištekančio šlapimo kiekio, galima rinktis įklotus ar sauskelnes. Tam, kad žmogus būtų sausas, per parą reikia 3 vienetų įklotų arba sauskelnių. Teisingai parinkta priemonė turi tarnauti 8 valandas.
Vartojant šlapimą sugeriančias priemones, reikia itin atidžiai prižiūrėti tarpvietės odą, o jei pacientas yra gulintis, tuomet - ir viso kūno odą. Jei nėra galimybės kasdien paciento nuprausti vandeniu, tuomet rekomenduojama naudoti valymo kremus ar putas, skirtus specialiai odai valyti. Po valymo jų nuplauti nereikia.
tags: #slapimo #nelaikymo #itaka #gyvenimo #kokybei #slaugos