Šlapimo nelaikymas yra dažnas sutrikimas, varginantis daugelį žmonių. Pacientai, nelaikantys šlapimo, dažnai susiduria su socialine atskirtimi, mažiau bendrauja, apie savo problemą nenoriai kalbasi su šeimos nariais, apriboja savo veiklą. Sergantiesiems sutrinka psichologinė būsena, mažėja pasitikėjimas savimi, prastėja gyvenimo kokybė.
Šlapimo nelaikymas - tai laikinas arba lėtinis šlapimo pūslės valdymo sutrikimas. Ši problema dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims su tam tikromis sveikatos problemomis, tokiomis kaip neurologiniai sutrikimai, diabetas ar prostatos ligos.
Šlapimo Nelaikymo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Išskiriamos grįžtamosios ir negrįžtamosios šlapimo nelaikymo priežastys.
Grįžtamosios priežastys apibūdinamos angliško žodžio DIAPPERS akronimu (1 lentelė). Dažniausios grįžtamosios priežastys yra šlapimo takų infekcija (ŠTI), obstipacijos ir nepageidaujami vaistų reiškiniai.
Tiek ŠTI, tiek obstipacijos gali būti lengvai išgydomos parenkant tinkamą gydymo ir ilgalaikės profilaktikos metodą. Vartojamų medikamentų sukeltas šlapimo nelaikymas gali būti negrįžtama šlapimo nelaikymo priežastis, jeigu pacientas dėl gretutinių ligų negali nutraukti vaistų vartojimo. Svarbu įvertinti visas galimas grįžtamąsias šlapimo nelaikymo priežastis, prireikus koreguoti medikamentinį gydymą, rekomenduoti tinkamas šlapimą sugeriančias priemones.
Taip pat skaitykite: Šlapimo takų funkcijos tyrimai
| Akronimas | Priežastis |
|---|---|
| D | Delyras |
| I | Infekcija (šlapimo takų) |
| A | Atrofija (šlaplės ir makšties gleivinės) |
| P | Farmakologinės priežastys |
| P | Psichologinės priežastys |
| E | Endokrininė patologija ir / ar poliurija |
| R | Ribotas mobilumas |
| S | Obstipacijos |
Negrįžtamosios šlapimo nelaikymo priežastys siejamos su amžiniais šlapimo organų sistemos anatomijos ar fiziologijos pakitimais (atrofiška šlaplės ir makšties gleivine (moterims po menopauzės), padidėjusia vyrų priešine liauka, susilpnėjusiais tarpvietės raumenimis), dubens organų operacijų padariniais, nervų sistemos pažeidimais, kitomis ligomis (pvz., Parkinsono liga, Alzheimerio liga, cerebrovaskulinė liga, cukrinis diabetas, obstrukcinė miego apnėja, hipertenzija, normalaus spaudimo hidrocefalija).
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas, didelė kūno masė, vidurių užkietėjimas didina sergamumą šlapimo nelaikymu. Moterys rizikos veiksnių turi daugiau - daugkartiniai bei komplikuoti gimdymai natūraliais gimdymo takais, didelis naujagimio svoris, gimdos pašalinimas, hormoniniai pokyčiai menopauzės metu.
Sumažėjęs mobilumas, judesių vikrumas, sulėtėjusi reakcija, tualeto prieinamumas taip pat gali lemti šlapimo nelaikymo išsivystymą.
Šlapimo Nelaikymo Tipai
Skiriami šie šlapimo nelaikymo tipai:
- Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu (įtampos šlapimo nelaikymas). Šis nelaikymo tipas pasireiškia kosint, juokiantis, šlapimas teka be noro šlapintis, protarpiais, mažomis porcijomis. Epizodiškai padidėjantis intraabdominalinis slėgis padidina ir šlapimo pūslei tenkantį spaudimą. Dėl anatomijos ar hormonų pokyčių susilpnėję šlapimo pūslės raukas bei dubens diafragmos raumenys nebesulaiko šlapimo pūslėje. Šį sutrikimą gali sukelti gimdymo traumos, mažojo dubens operacijos, nutukimas, sunkus fizinis krūvis, lėtinis vidurių užkietėjimas, ilgai užsitęsęs kosulys, lėtinės ligos, kai kurie medikamentai. Įtampos šlapimo nelaikymas būdingesnis moterims.
- Dirglioji šlapimo pūslė (skubos šlapimo nelaikymas). Būdingas staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras šlapintis, kai nespėjama susilaikyti iki nueinant į tualetą, dažnas šlapinimasis (daugiau nei 12 k./d.) ir nikturija (šlapinimasis dažniau nei 2 kartus per naktį). Dėl sunkiai numaldomo noro šlapintis šis sindromas buvo pavadintas rakto spynoje sindromu, kai skubančiam į tualetą žmogui gali nutikti nelaimė. Dirgliosios šlapimo pūslės svarbiausias etiopatogenezės veiksnys yra šlapimo pūslės raumenų jaudrumo ir pogleivio išskiriamų neuromediatorių (acetilcholino, ATF, glutamato, kt.) disbalansas.
- Mišrus šlapimo nelaikymo tipas. Šiam tipui būdingi šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu ir dirgliosios šlapimo pūslės simptomai. Šį sutrikimą gydyti sunkiausia dėl daugelio veiksnių, lemiančių mišrų šlapimo nelaikymo išsivystymą.
- Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės. Perpildymo šlapimo nelaikymas pasireiškia nuolatiniu šlapimo tekėjimu iš perpildytos šlapimo pūslės. Pacientas jaučia apgaulingą norą šlapintis, silpnėja srovė, atsiranda nevisiško pasišlapinimo pojūtis, būtina stangintis. Ši patologija dažnesnė vyrams (sukelia prostatos ligos).
- Neurogeninis (sergant centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis). Taip dažniausiai nutinka asmenims po traumų (suvokimo sutrikimai), sergantiems Alzheimerio liga, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, ištikus insultui. Būdingi dirgliosios šlapimo pūslės simptomai - staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras šlapintis, dažnas šlapinimasis, nikturija.
- Pooperacinis šlapimo nelaikymas (po prostatos pašalinimo operacijos). Šlapimo nelaikymas išsivysto operuojant pažeidus šlapimo pūslės inervaciją. Būdingi įtampos šlapimo nelaikymo simptomai, šlapimo varvėjimas nuolatine nedidele srove.
- Fistulinis tipas. Kai kurie autoriai išskiria šlapimo nelaikymą dėl vesikovaginalinės ar pūslės - tiesiosios žarnos fistulės. Šiam tipui būdingas nuolatinis šlapimo tekėjimas.
- Funkcinis tipas. Funkcinis šlapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai šlapimas nesulaikomas dėl fizinės ar psichinės negalios, neleidžiančios ligoniui laiku pasiekti tualeto.
| Šlapimo nelaikymo tipai | Dažniausios priežastys | Simptomai |
|---|---|---|
| Įtampos šlapimo nelaikymas | Pilvo ir mažojo dubens operacijos, Gimdymo traumos, Nutukimas, Sunkus fizinis krūvis, Obstipacijos | Nedidelio šlapimo kiekio ištekėjimas kosint arba čiaudint |
| Dirglioji šlapimo pūslė (skubos šlapimo nelaikymas) | Šlapimo takų infekcija | Staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras šlapintis, Dažnas šlapinimasis, Nikturija |
| Mišrus tipas | Pilvo ir mažojo dubens operacijos, Gimdymo traumos, Obstipacijos | Būdingi įtampos ir skubos šlapimo nelaikymo simptomai |
| Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės | Padidėjusi vyrų priešinė liauka, Hipotoninė / neurogeninė pūslė, Šlaplės obstrukcija | Siaura šlapimo srovė, Nevisiškas pūslės ištuštinimas šlapinantis, Šlapimo varvėjimas |
| Neurogeninis tipas | Parkinsono liga, Alzheimerio liga, Cerebrovaskulinės ligos, Trauma | Staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras šlapintis, Dažnas šlapinimasis, Nikturija |
| Šlapimo nelaikymas po priešinės liaukos operacijos | Tarpvietės raumenų denervacija | Nedidelio šlapimo kiekio ištekėjimas kosint arba čiaudint, Šlapimo varvėjimas |
| Fistulė | Pooperacinė komplikacija, Crohno liga, Divertikuliozė, Navikas | Nuolatinis šlapimo tekėjimas |
| Funkcinis šlapimo nelaikymas | Ribotas mobilumas, Psichinės būklės pablogėjimas | Būdingi įvairūs simptomai |
Nemedikamentiniai Gydymo Būdai
Išskiriami nemedikamentiniai, medikamentiniai ir chirurginiai šlapimo nelaikymo gydymo būdai. Šlapimo nelaikymo gydymo būdo parinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, fizinės ir psichinės būklės, mobilumo, gretutinių ligų, vartojamų vaistų. Mažiausiai gydymo galimybių turi senyvo amžiaus, riboto mobilumo, daugeliu gretutinių ligų sergantys pacientai. Pažeidžiamiausi yra slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų pacientai, todėl jiems svarbu parinkti tinkamas, kokybiškas, gerai šlapimą ir blogą kvapą sugeriančias sauskelnes. Moksliniai tyrimai rodo, kad medikamentinis gydymas dažnai nesėkmingas senyvo amžiaus pacientams, sergantiems didelio laipsnio šlapimo nelaikymu. Pabrėžiama, kad paprasti nemedikamentiniai gydymo būdai gali padėti pacientams kontroliuoti šlapimo nelaikymą, pagerinti gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po šlapimo pūslės operacijos
Nemedikamentiniai gydymo būdai apima:
- Svorio mažinimas. Net ir nedidelis kūno masės netekimas gali turėti teigiamą įtaką gydant šlapimo nelaikymą. Šis gydymo metodas tinkamas sergantiesiems įtampos šlapimo nelaikymu, nes, sumažėjus kūno masei, sumažėja intraabdominalinis slėgis, tenkantis šlapimo pūslei fizinio krūvio metu.
- Dubens raumenų stiprinimas. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina kasdien atliekami Kegelio pratimai. Jiems atlikti nereikia nei specialios vietos, nei laiko - galima daryti bet kur ir bet kada (gulint ant grindų, stovint ar sėdint ant kėdės, važiuojant autobusu, parduotuvėje ar žiūrint televizorių). Tai ypač svarbu riboto mobilumo pacientams. Kegelio pratimai atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis 10 sek. ir juos atpalaiduojant. Pratimą reikia kartoti 10-15 kartų po 3 k./d.
- Paciento šlapinimosi įpročių korekcija arba suformavimas. Priklausomai nuo šlapimo nelaikymo tipo, galimi keli įpročių formavimų variantai. Pacientams, sergantiems skubos šlapimo nelaikymu, rekomenduojama treniruoti šlapimo pūslę sulaikant šlapimą kiek įmanoma ilgiau, prieš pradedant šlapinantis arba trumpam sulaikyti šlapimo srovę šlapinantis. Taip pat galimas šlapimo pūslės treniravimas didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Iš pradžių patartina šlapintis kas 2 val., po to šį laiką ilginti po 15 min. Sergantiesiems šlapimo nelaikymu dėl perpildytos šlapimo pūslės rekomenduojama stebėti išgertų skysčių kiekį, reguliariai šlapintis kas 1-3 val. Svarbu didesnę dalį skysčių suvartoti ryte ir dieną, o vakarais gerti saikingai, pasišlapinti prieš einant miegoti.
- Šlapimo pūslę dirginančių medžiagų vengimas. Nelaikantys šlapimo pacientai turėtų vengti kavos ar azoto turinčių gėrimų, rūkymo. Yra kelios teorijos, aiškinančios rūkymo poveikį šlapimo nelaikymo vystymuisi. Pirmoji teorija paremta dažnesniu ir stipresniu rūkalių kosuliu. Pacientui kosint, didėja intraabdominalinis slėgis, vystosi įtampos šlapimo nelaikymas. Antroji teorija susijusi su rūkymo sukelta hipoestrogenizacija, kuri neigiamai veikia šlaplės ir makšties gleivinę, skatina gleivinių atrofiją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas didina šlapimo pūslės vėžio išsivystymo riziką. Onkologinės šlapimo pūslės ligos, chirurginis jų gydymas yra etiopatogeneziniai šlapimo nelaikymo veiksniai.
- Vidurių užkietėjimo profilaktika. Obstipacijos didina šlapimo nelaikymo išsivystymo riziką, lemia prastesnę šlapimo nelaikymo kontrolę. Reguliaraus tuštinimosi įpročių formavimas yra toks pat svarbus kaip šlapinimosi įpročių formavimas. Obstipacijų galima išvengti suvartojant pakankamą skysčių kiekį, valgant daugiau vaisių ir daržovių, daug skaidulų turinčio maisto.
PT moko jus, kaip teisingai atlikti Kegelio pratimus
Šlapimą Sugeriančios Priemonės
Tinkamai parinkus šlapimą sugeriančias priemones, galima pagerinti pacientų socialinę, fizinę, psichinę gerovę. Parenkant skysčius sugeriančią priemonę, atsižvelgiama į šlapimo nelaikymo laipsnį, ar pacientui reikalinga pagalba keičiant priemonę, ar jis sugeba ja pats savarankiškai naudotis, kokioje padėtyje (stovint, gulint, tualete, lovoje) skysčius sugerianti priemonė keičiama.
Atsižvelgiant į ligonio mobilumą, galima rinktis iš 3 sauskelnių tipų - anatominių (tradicinės formos), juostinių arba kelnaičių. Anatominės sauskelnės tinka gulintiems ligoniams, kelnaitės - aktyviems pacientams, o juostinės sauskelnės - ir aktyviems, galintiems apsitarnauti žmonėms, ir gulintiems pacientams, kuriems reikia slaugytojo pagalbos.
Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant staigų norą šlapintis, streso šlapimo nelaikymą ar šlapimo pūslės perteklių. Naudojant įklotus šlapimo nelaikymui, galima veiksmingai valdyti šią būklę ir užtikrinti kasdienį komfortą, saugumą ir pasitikėjimą.
Įklotai yra ploni ir patogūs, tad idealiai tinka kasdieniam naudojimui, apsaugodami drabužius nuo drėgmės. Paklotai lovai yra itin naudingi nakties metu ar kai žmogus šlapimo nesulaiko dažniau, nes jie apsaugo lovą ir čiužinius nuo drėgmės. Tokie paklotai suteikia papildomos apsaugos, leidžiant užtikrinti švarą ir patogumą, ypač tiems, kurie negali atsikelti ir nueiti į tualetą patys, o įvairių dydžių sauskelnės padeda išlaikyti patogumą ir sausumą.
Taip pat skaitykite: Šlapimo nelaikymas: slaugos iššūkiai
Medikamentinis Gydymas
Šlapimo nelaikymo gydymui skiriamai šie vaistai:
- Anticholinerginiai vaistai. Skiriami skubos šlapimo nelaikymui. Šie vaistai skiriasi cholinerginių receptorių blokavimu, tirpumu lipiduose, veikimo pusperiodžiu, veikimo pradžios trukme. Dažniausi nepageidaujami anticholinerginių vaistų poveikiai yra burnos, akių džiūvimas, neryškus matymas, galvos skausmai, obstipacijos. Anticholinerginius vaistus rekomenduojama skirti atsargiai pacientams, kuriems sutrikusi kognityvinė funkcija. Gydymui gali būti skiriami fesoterodinas, oksibutininas, propiverinas, solifenacinas, tolterodinas, darifenacinas ir trospiumo chloridas. Lietuvoje šiuo metu prieinami oksibutininas, solifenacinas ir tolterodinas.
- Mirabegronas. Skiriamas skubos šlapimo nelaikymui. Šis šlapimo pūslės raumenis atpalaiduojantis preparatas (dar vadinamas beta 3 adrenoreceptorių agonistu) sumažina hiperaktyvios šlapimo pūslės aktyvumą ir gydo susijusius simptomus. Tai betamimetikas, kuris mažina šlapimo pūslės receptorių jautrumą pildantis šlapimo pūslei, ir smegenys negauna signalo apie norą šlapintis.
- Duloksetinas. Skiriamas įtampos ir mišraus tipo šlapimo nelaikymui. Duloksetinas yra jungtinis serotonino (5-HT) ir norepinefrino (NE) reabsorbcijos inhibitorius. Atlikus gyvūnų tyrimus nustatyta, kad dėl 5-HT ir NE kiekio padidėjimo kryžmeninėje nugaros smegenų dalyje padidėja šlaplės tonusas, nes stipriau stimuliuojamas (per n. pudendus) šlaplės rauko skersaruožis raumuo. Tai pasireiškia tik tuomet, kai yra šlapimo kaupimo fazė.
tags: #slapimo #nelaikymas #slaugos #priemones